Pavėžėjimo paslauga pirmiausiai skirta planinėms paslaugoms teikti – susijusioms su hemodialize, transplantacija. Pavėžėjimo paslauga pirmiausia orientuota į vyresnius kaip 75 metų asmenis, turinčius negalią ar kitus poreikius. Norint užsisakyti tokią paslauga, reikia kreiptis telefonu 1808. Skubios pagalbos atvejais, reikėtų kreiptis bendrosios pagalbos telefonu, mat pavėžėjimo paslaugos orientuotos daugiausiai į planiniu gydymu besinaudojančius pacientus.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentavo, jog ši paslauga jau buvo išbandyta 20-yje savivaldybių – 2023 m. rugpjūtį buvo pradėtas pilotinis projektas, kurio metu buvo suteiktos paslaugos virš 16 tūkst. pacientų.
A. Dulkys akcentavo, jog ši paslauga didins pacientų mobilumą, mat vienu numeriu paslauga galės pasinaudoti visų savivaldybių gyventojai. Be to, paslauga apims nemažai vadinamųjų „pilkųjų zonų“ – mat nors nėra orientuota į greitąją pagalbą, jei suteikus greitąją pagalbą pacientui reikės grįžti namo, tai galės atlikti pavėžėjai.
Jau gauta apie 300 skambučių
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) generalinio direktoriaus patarėjo Tomo Vasiliausko teigimu, iki 10 val. trumpuoju numeriu 1808 gauta beveik 300 skambučių.
Iš jų 90 proc. skambinusiųjų teiravosi apie pavėžėjimo paslaugą ir 10 proc. bandė jai registruotis. Dviem trečdaliais atvejų registracijos buvo sėkmingos, trečdalis žmonių neatitiko paslaugai gauti nustatytų kriterijų.
„Jeigu vakar dirbo du operatoriai, šiandien dirba ne mažiau kaip dešimt. (…) Galima pervežti žmones iš bet kurios savivaldybės į bet kurią ir parvežti iš sveikatos priežiūros įstaigos namo“, – pirmadienį Kauno klinikose per spaudos konferenciją sakė Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovas.
Pasak T. Vasiliausko, tarnyba atsakinga už dviejų lygių paslaugą – nespecializuotą valstybės lygio ir specializuotą pacientų pavėžėjimą.
„Pirmai savaitei esame užsitikrinę transportą keturis kartus didesniam pavėžėjimų kiekiui nei prognozuojamas“, – tvirtino T. Vasiliauskas.
A. Dulkio duomenimis, šiemet numatoma suteikti pavėžėjimo paslaugą 40 tūkst. pacientų, kitąmet šis skaičius galėtų siekti 70 tūkstančių.
Transporto numatoma kelis kartus daugiau
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovas T. Vasiliauskas akcentavo, jog bandomojo projekto metu buvo išsiaiškinta, kokių srautų gali tikėtis medikai, koks transportas yra reikalingas, kokia yra vidutinė kelionės trukmė. Kadangi bandomasis projektas vykdytas trečdalyje savivaldybių, anot T. Vasiliausko, tai leidžia gana tiksliai prognozuoti skambučių srautą.
Anot T. Vasiliausko, reikalingo transporto valstybiniu lygmeniu užtikrinta keturis kartus daugiau, nei prognozuojamas poreikis, o pacientai galės būti pervežami iš bet kurios savivaldybės.
Pacientai bus pavežami kelių skirtingų tipų lengvaisiais automobiliais – dalis jų bus pritaikyti neįgaliesiems esantiems vežimėlyje, dalis pritaikyti vežti asmenis gulimoje padėtyje.
Valstybiniu lygmeniu, dėl šių automobilių sudarytos sutartys su tiekėjais, o savivaldybės transporto klausimą sprendžia skirtingai – kai kurios savivaldybės naudosis turimais resursais ir paslaugas padės įgyvendinti socialiniai centrai, kitos sudarys viešųjų pirkimų sutartis.
Plungės rajono meras Audrius Klišonis teigia, jog kol kas vidutinio dydžio savivaldybėje (apie 25 tūkst. gyventojų) vidutiniškai įvykdoma po 0,7 pavėžėjimo per dieną, tačiau šis skaičius gali augti ir iki 1–2, ar net 2,5 pavėžėjimo per dieną, įsibėgėjus projektui.
Pasidalijo ir asmeniškomis istorijomis
Kauno klinikų direktorius Renaldas Jurkevičius akcentavo, jog šis projektas itin svarbus Kauno klinikoms, mat net 35–40 proc. visų klinikos pacientų negyvena Kaune ar Kauno apskrityje. Per metus klinikose apsilanko apie pusantro milijonų žmonių, o paslaugos nuolat teikiamos apie 100 tūkst. pacientų. O pavėžėjimo paslaugas Kauno klinikos praėjusiais metais suteikė apie 320 pacientų.
R. Jurkevičius pasidalino ir keliomis asmeniškomis istorijomis, kuomet prireikė pavėžėjimo paslaugų.
Štai viena Jonavietė buvo apsinuodijusi dūmais, pateko į skubios pagalbos kliniką dėl apsinuodjimo. Jos nereikėjo stacionarizuoti, bet moteris neturėjo kaip grįžti į namus. Tuomet socialinė darbuotoja suorganizavo pavėžėjimo paslaugą, kad moteris pavėžėjimo paslaugomis būtų parvežta atgal.
Kitu atveju dvylikametė atvyko į Kauno klinikas dėl trapios žarnyno stomos keitimo ir ji negalėjo pati tą pačią dieną grįžti namo, mat reikėjo transportavimo metu teikti deguonies terapiją. Tad namo ji grįžo pavėžėjimo paslaugos dėka.
Įvardijo, kiek paslauga kainuos valstybei
Spaudos konferencijos metu A. Dulkys akcentavo, jog gyventojams pavėžėjimo paslauga bus nemoka ir planų ją apmokestinti nėra.
„Ne, kalba neina apie mokamas paslaugas. Apie ateitį nebursiu, bet šiuo metu, ne, to nesprendžiame“, – kalbėjo A. Dulkys.
Visgi A. Dulkys atskleidė, jog paslauga iš biudžeto valstybei šiemet kainuos maždaug 4 mln. eurų, kitąmet – apie 9 mln. eurų.
Pavėžėjimai susiję su hemodializės atvejais bus finansuojami iš savivaldybių biudžeto, skubesnės pagalbos atvejai (pavyzdžiui, išvežant iš gydymo įstaigos) – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, nespecializuota pagalba – iš valstybės biudžeto lėšų. Ministras užsiminė, jog iš biudžeto bus finansuojama apie 10 proc. visų pavežėjimui reikalingų išlaidų.
O Plungės rajono meras teigė, jog vidutinio dydžio savivaldybei ši paslauga kainuoja apie 50–70 tūkst. eurų per metus.
Kas gali gauti pavėžėjimo paslaugą?
Pavėžėjimo paslaugas gali gauti šioms grupėms priklausantys asmenys:
1) kuriems nustatytas 55 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, neįgalumo arba specialiųjų poreikių lygis, ir kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų;
2) kuriems pavėžėjimo paslauga yra reikalinga dėl medicininių priežasčių, pavyzdžiui, turi judėjimo sutrikimų, negali savarankiškai vaikščioti, jiems transportuoti reikalingi neštuvai, deguonis ar kita speciali įranga ir t. t.;
3) 75 metų ir vyresni asmenys, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.
Pavėžėjimas skirstomas į dvi rūšis: nespecializuotą ir specializuotą. Specializuoto pavėžėjimo metu dalyvauja medicininį išsilavinimą turintis asmuo. Tai reiškia, kad pavėžėjimo paslauga teikiama greitosios medicinos pagalbos automobiliu, jo metu yra stebima paciento būklė. Nespecializuoto pavėžėjimo metu medikas pacientų nelydi.
Kaip užsisakyti pavėžėjimą?
Norėdamas užsakyti pavėžėjimo paslaugą, gyventojas turi gauti gydytojo išrašytą elektroninį siuntimą specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. Siuntime turi būti nurodyta, kad pacientui bus reikalinga pagalba pasiekti gydymo įstaigą.
Turėdamas siuntimą, asmuo gali registruotis vizitui pas gydytoją, o tuomet – užsakyti pavėžėjimo paslaugą. Tai padaryti galima paskambinus į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808 arba kreiptis tiesiogiai kiekvienos projekte dalyvaujančios savivaldybės kontaktais, skelbiamais interneto svetainėje www.1808.lt.
Pavėžėjimo paslaugos operatorius, patikrinęs, ar pacientas turi teisę gauti paslaugą, skiria jo poreikius atitinkančią transporto priemonę, suderina pavėžėjimo laiką. Pavėžėjimo paslauga yra planinė, ją užsakyti rekomenduojama ne vėliau nei prieš dvi darbo dienas iki vizito.
Užsakyti pavėžėjimo paslaugą gali ne tik pats pacientas, bet ir jį lydintis asmuo, socialinis darbuotojas, šeimos narys ar kitas žmogus. Užsakytu transportu kartu su pacientu gali vykti ir jį lydintis asmuo ar net šuo vedlys.
