Konstatuojama, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema kol kas nepajėgi finansuoti visų, kuriems reikia paslaugų. Jei kitos Europos šalys sveikatos apsaugai skiria 12–13 proc. nuo BVP, tai Lietuva – perpus mažiau.
Paklausta, ar situacija sveikatos sektoriuje per metus pasikeitusi į gerą ar blogą, Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė konstatavo nieko gero nematanti.
„Bent aš prošvaisčių nematau. Dabar teisės aktais kaip jau ir yra patvirtinta reforma, kur turime labai daug priekaištų. Matau labai daug būsimų duobių dar ir ateityje. Tie dalykai, į kuriuos pirmiausia reikėjo labiausiai kreipti dėmesį, tai tvarkyti resursų deficitą, apie kurį nuolat kalbu. Į tai atsižvelgta nebuvo.
Yra keturi pagrindiniai „banginiai“ – finansavimas, labai didelis žmogiškųjų išteklių deficitas, laiko, skiriamo klinikiniam ištyrimui, deficitas ir žinių, kvalifikacijos kėlimo normalus, koks turėtų būti sistemoje, nebuvimas“, – vardijo ji „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.
Slušnys: negalima žadėti, kad staiga nukris pinigų
Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) narys Linas Slušnys neneigė, kad turime mažesnį finansavimą nei kitos Europos šalys, bet kartu priminė, kad visuomet yra prioritetų klausimas.
„Kai šiandien tau reikia skirti karinei gynybai ir kitiems dalykams, šokinėti ir aiškinti, kad reikia 40 proc. padidinti finansavimą [sveikatos apsaugai], kai nesugebi gynybos klausimams rasti lėšų, nėra taip paprasta tokius dalykus padaryti.
Be to, kaip politikas privalau matyti ir mokytojus, kurie pagal biudžeto apimtis faktiškai gauna tokį patį finansavimą kaip medikai. Ten irgi yra didelės duobės ir spragos. Taip pat ir visos kitos sritys reikalauja savo. Tai pasakyti, kad štai staigiai pakeisime medikų situaciją, niekaip negalėčiau pažadėti“, – kalbėjo parlamentaras.
„Pati pagrindinė mūsų bėda sveikatos sistemoje yra specialistų trūkumas. Ir tai labai didelė problema perspektyvoje“, – sakė L. Slušnys.
Jis sutiko, kad yra daug grėsmių, bet sveikatos reformos kaip tokios nebuvo linkęs ja laikyti. Politikas teigė nenorintis eskaluoti tik kažkokias galimas duobes ir bėdas, mat nors kai kurias jų galima numatyti, spręsti reikia jau ištikus:
„Ar tas bėdas galima lengvai išspręsti? Ne, negalima, nes pati pagrindinė mūsų bėda sveikatos sistemoje yra specialistų trūkumas. Ir tai labai didelė problema perspektyvoje.“
Jauni aktyviai dairosi į užsienį
Paklaustas, kaip tą medikų stygių spręsti, parlamentaras pabrėžė, kad pirmiausia pačioje sistemoje yra daug rigidiškumo.
„Šiandien žiūrint visas lenteles, imant pačią medikų imtį, jų skaičius vienam gyventojui tarsi ne didesnis nei ES, bet kai imi pagal atskiras profesijas, esame nukeliavę į iškraipymus – vienos specialybės gydytojų, kurių galbūt reikia mažiau, yra daugiau, kitos – mažiau, bet jos labai reikia, tad yra trūkumas. Jei 18–19 metų moksleivis šiandien apsisprendė būti mediku, jis tokiu bus tik maždaug po 12 metų“, – kalbėjo L. Slušnys.
Jis tvirtino, kad šiandien jau imamasi spręsti įvairius dalykus, yra paskatinimai dėl rezidentūros.
„Bet kai pasakome, kad yra rezidentūra, mokymasis, kurį finansuoja valstybė, ir tada jai turėsi atidirbti, tai jauni žmonės tuoj pat sukyla, sako, kad tai absurdas ir sako, kad važiuoja. Ir jų išvažiuoja. Šiandien baigę jauni medikai kalba dviem, trimis užsienio kalbomis ir lengvai migruoja iš Lietuvos, jei čia jiems situacija nėra panaši ar analogiška kaip kai kuriose užsienio šalyse. Bet pasakyti, kad sistema visiškai griūva, negalėčiau. Tiesiog labai stipriai padaugėjus įvairiausių paslaugų, žmonių norų, išties turime tam tikrą bėdą“, – svarstė politikas.
Ar tikrai gydytojų turime daugiau nei kiti?
A. Gerliakienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis EBPO rodikliais teigti, kad turime daugiau gydytojų nei ES vidurkis, nėra teisinga.
„Jau ne vieną kartą atkakliai tvirtinu, kad yra skaičiuojami ne fiziniai asmenys, o etatai. Ir tikrai žinome, kad mūsų medikai dirba ne vienu etatu tam, kad tiesiog užsidirbtų. Tad turime iškreiptus duomenis.
Jei vadovausimės visai kitais duomenimis, kurie yra prieinami ir Vyriausybės strateginės analinės centre (STRATA), ir ministerijoje, yra 90 šeimos gydytojų trūkumas. O tai yra 140 tūkst. žmonių, kurie negauna tinkamos pagalbos pirminėje priežiūroje.
2030 metais jų trūks dar daugiau, vadinasi, praktiškai dvigubai daugiau žmonių negalės gauti prieinamos pirminės sveikatos priežiūros. Turime didžiulį trūkumą ir kitų specialistų“, – vardijo LMS atstovė.
Jos teigimu, didžiausia bėda, kad niekada nebuvo strateginio planavimo, kiek kokių specialistų Lietuvai trūksta ir kur jie reikalingi.
„Jau trečius metus prašau, kad būtų suskaičiuoti fiziniai asmenys gydomoje medicinoje dirbančių asmenų, nežinome, kiek jų turime ir kiek turime fizinių asmenų slaugytojų. Tai kaip mes galime planuoti kažkokią sistemos ateitį, jei nežinome dabar esančių resursų?
„Sodra“ prieš kelias savaites jau paskelbė, kad turime labai daug dirbančių pensinio amžiaus medikų – vyresnių nei 50-ies ir pensinio amžiaus. Vilniuje ir Kaune viešajame sektoriuje dirbančių slaugytojų amžiaus vidurkis yra daugiau nei 50 metų“, – pastebėjo ji.
Siūlo ruošti naujus darbuotojus
A. Gerliakienė atkreipė dėmesį, kad sveikatos sistemos vadyba mūsų šalyje labai šlubuoja.
„Ji yra labai neefektyvi ir jei Didžiojoje Britanijoje tą patį regioną gali aptarnauti 13 kardiologų, nes jiems padeda jų sekretorės – jos dokumentuoja, užrašo pacientus, nuima visą administracinę naštą, pas mus tai daro 55 kardiologai. Tai reiškia, kad mūsų vadyba sveikatos sistemoje yra visiškai atsilikusi ir tie resursai, kurie būtų panaudojami klinikiniam darbui su pacientu, yra ištaškomi popieriukų pildymui“, – konstatavo ji.
Pašnekovė pasakojo, kad LMS dabar kaip tik siūlo paruošti naujus darbuotojus – sveikatos sekretores, kurios galėtų nukrauti biurokratinę naštą nuo gydytojų.
„Jų reikėtų paruošti labai daug, tai užtruktų 3 metus ir jos nuimtų administracinę naštą nuo visų specialistų – ir šeimos gydytojų, ir antro, trečio lygio gydytojų specialistų. Tačiau, kiek kalbėjau su universitetais, politikais, jie tik kraipo galvomis. Bet tą reikia daryti jau dabar“, – pabrėžė A. Gerliakienė.
Ne itin tokią idėją palaikė ir L. Slušnys. Jis neprieštaravo, kad tokių darbuotojų integravimas į sistemą būtų neblogas dalykas, tačiau jis abejojo, ar patys medikai taip gerai juos priimtų.
„Aš priimčiau tokį žmogų, bet du trečdaliai gydytojų nesutiktų, kad kitas žmogus pildytų dokumentaciją. Čia yra kiek kiti dalykai – ne pinigų, ne žmogus problema, o tai, kad mes išgąsdinti, esame panikoje, kad ne taip užpildys, ne taip parašys, tada atsiras mobingas, jei dar reikės papildomai patikrinti, ką parašo sekretorė, čia yra toks pasitikėjimo klausimas“, – kalbėjo jis.
Nors kitose valstybėse tai puikiai veikia, parlamentaras priminė, kad nereikia lyginti skirtingai besivysčiusių šalių situacijos.
„Kai asmeninės atsakomybės ir pasitikėjimo kitu keliu judi nuo pokario ar net nuo 1920 m., ir kai turi 30 metų patirtį, tai mentalitetas skiriasi tris kartus. Tad turime šią problemą – jei „įmestume“ dabar tokius specialistus, bijau, kad jie jaustųsi kaip pašaliniai žmonės. Ką kartais slaugos administratoriai pasako – mes galime padaryti tą ir tą, bet mumis nepasitiki“, – komentavo L. Slušnys.
Vieninteliai gali dirbti keliais etatais vienu metu
Parlamentaras atkreipė dėmesį ir į išskirtinę medikų padėtį kitų specialybių atžvilgiu.
„Gydytojo specialybė Lietuvoje vienintelė, kur gali dirbti keliais etatais vienu metu. Turiu pavyzdžius, kai tas pats daktaras tuo pat metu dirba keliuose miestuose. Ar tai yra logiška? Ne. Jau kažkada kėliau klausimą, kai jis važiuoja transportu iš vienos operacinės į kitą, kas mokėtų, jei kas nutiktų ir ar tai būtų gamybinė trauma, tai šių klausimų niekas nekelia.
Bet aš keliu ligonių vadovams klausimą – kaip gali išleisti daktarą važiuoti į kitą miestą, kai pas mane jis tuo metu turėtų dirbti. Tada reiktų keisti visą sistemą – aš už tai, kad neįdarbintas žmogus atvažiuoja turėdamas licenciją, jis operacijas gali daryti kad ir 5 vietose. Bet jis dirba tada, kai daro operaciją, panašiai kaip yra Amerikoje. Šiuos dalykus galima tvarkyti, bet tokie pokyčiai yra labai rimti“, – kalbėjo SRK narys.
„Yra keturi pagrindiniai „banginiai“ – finansavimas, labai didelis žmogiškųjų išteklių deficitas, laiko, skiriamo klinikiniam ištyrimui, deficitas ir žinių, kvalifikacijos kėlimo normalus, koks turėtų būti sistemoje, nebuvimas“, – sako A. Gerliakienė.
LMS valdybos pirmininkė gi pasakojo, kad ir trimis etatais gydytojams galima dirbti dėl to, kad Akreditavimo tarnyba visoms įstaigoms kelia vienodus reikalavimus tam, kad gydymo įstaiga galėtų turėti licenciją.
„Kadangi specialistų trūksta, kas vyksta, – yra prirašomi specialistai, kurių realiai gali ir nebūtų tuo metu gydymo įstaigoje, bet licencija veikia. Taigi reiktų peržiūrėti šią tvarką“, – paaiškino A. Gerliakienė.
Medikams leisti dirbti kaip laisvos profesijos atstovams?
Kalbėdama apie tai, kad medikams reikėtų leisti dirbti kaip laisvos profesijos atstovams, pašnekovė priminė, kad mūsų teisinė bazė to neleidžia, mat paslaugas galima atlikti tik toje įstaigoje, kuri turi licenciją, jis negali teikti paslaugos kaip laisvai samdomas asmuo.
Paklausta, kas nuo to būtų gero pacientams, kad medikas dirbtų kaip laisvos profesijos atstovas, A. Gerliakienė tvirtino, jog sutrumpėtų eilės ir pačios sistemos lankstumas leistų aptarnauti daugiau pacientų:
„Ypač tai paliestų slaugytojas. Ne vieną kartą esu girdėjusi, kad slaugytojos, dirbančios Skandinavijoje, sutiktų laisvu laiku, nes tokią galimybę turi, dirbti Lietuvoje, tačiau mūsų labai rigidiška įdarbinimo ir išdarbinimo sistema neleidžia to padaryti. Taip mes galėtume išlošti daugiau specialistų.“
L. Slušnys antrino, kad tai lemtų labai esminius pokyčius sistemoje, tačiau kartu tarstelėjo, kad labai daug medikų vis tik nenorėtų būti laisvos profesijos atstovais.
Patys pacientai laukia iki paskutiniųjų
Kalbėdama apie eilių ir paslaugų prieinamumo problemą, A. Gerliakienė atkreipė dėmesį, kad ir patys pacientai prie to prisideda.
„Jei kalbame apie eiles, pacientas irgi nesikreipia profilaktiškai, o ateina tada, kai jo problema jau yra įgavusi pagreitį. O jei dar prisideda eilė, tai dar sukelia ir fizinę kančią. Tada pas gydytoją jis pakliūva įsiutęs ir čia sisteminių dalykų pasekmės grįžta gydytojams atgal, nes pacientai po to smurtauja.
Daugiau dėmesio reikėtų skirti ir profilaktikai. Bet prevencinėmis programomis, kurias apmoka valstybė, žmonės nesinaudoja iš tingumo, nežinojimo, pasitikėjimo sistema, kad bus priimti greitai ir visos paslaugos jiems bus suteiktos stebuklingu būdu – geriausios, greičiausios ir kvalifikuočiausios. Prie to prisideda ir mūsų sveikatos politikai ir žiniasklaida“, – kalbėjo LMS valdybos pirmininkė.
Pasak jos, žmonės turėtų suvokti, kad sistemos resursai labai riboti ir rūpintis savo sveikata yra jų pareiga ir prievolė.
„Ne mediko pareiga rūpinti paciento sveikata, o paciento prievolė, skirti dėmesį ir judrumui, kuris yra labai prastos kokybės Lietuvoje, žmonės tingi judėti. Žalingi įpročiai, kurių neatsisakome, visiškai tragiška padėtis su paauglių rūkymu. Reanimatologai kalba, kad daug paauglių mirčių yra dėl to, kad neaišku, ko prisirūkę ir prisivartoję. Sveikatos švietimas yra apgailėtinoje būklėje, profilaktika galėtų būti žymiai geresnė ir čia daugiau investuojama“, – akcentavo A. Gerliakienė.
