Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) stebėsenos duomenimis, pernai Lietuvoje registruota daugiau nei dvigubai – 225 pašalinių reakcijų į skiepus nei užpernai, kai jų buvo 103.
Tuo metu 2013–2019 m. iš viso užregistruoti 678 pranešimai apie pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas į skiepus.
Kokie skiepai sukėlė daugiausiai reakcijų?
Kaip nurodoma ULAC ataskaitoje, iš pernai registruotų šalutinių skiepų reakcijų 79,6 proc. jų buvo lengvų, o 20,4 proc. – sunkių.
Iš dažniausiai registruotų reakcijų buvo tokios: karščiavimas, neramumas, vangumas, irzlumas, mieguistumas, atkaklus nenutrūkstantis verksmas, traukuliai ir pan.
Daugiau nei trečdalį atvejų sudarė vietinės reakcijos – paraudimas, patinimas, skausmingumas injekcijos vietoje, kairiosios pažasties limfadenitas. Mažiau nei penktadalis – vietinių reakcijų kartu su bendrais simptomais.
Daugiausia nepageidaujamų reakcijų stebėta po BCG ir „Bexsero“ vakcinų įskiepijimų. Pirmuoju atveju dažniausios pastebėtos nepageidaujamos reakcijos – kairiosios pažasties limfadenitas, o po „Bexsero" vakcinos įskiepijimo – karščiavimas.
Taip pat beveik dešimtadalį nepageidaujamų reakcijų sukėlė vakcinos nuo meningokokinės B infekcijos („Bexsero“) ir gripo („Fluarix Tetra“).
Daugiausia nepageidaujamų reakcijų į skiepus registruota iki vienerių metų amžiaus, mažiausiai 6–17 m. amžiaus vaikų grupėje.
Nors 2013 m. iki 2018 m. daugiau nepageidaujamų reakcijų į skiepus registruota vyriškos lyties atstovams, daugiau nei pusė jų pernai pasitaikė moteriškos lyties atstovėms.
Niekingai mažas procentas
Paklaustas, kokios objektyvios priežastys galėtų lemti tokį nepageidaujamų reiškinių į skiepus augimą, gydytojas infektologas prof. Vytautas Usonis atkreipė dėmesį į keletą dalykų.
„Paprastai kasmet būdavo registruojama nuo 50 iki 100 nepageidaujamų reakcijų. Bet netgi jei jų dabar yra 225, tai yra niekingai mažas procentas. Nes visų pirma reikia žiūrėti, kiek bendrai įskiepyta vakcinų dozių (2013–2019 kasmet vidutiniškai buvo įskiepijama daugiau nei 700 tūkst. vakcinos dozių, – aut. past.).Taigi net tokie padidėję skaičiai yra labai maži“, – pabrėžė jis.
Kartu gydytojas pastebėjo, kad reikia įvertinti situaciją, tokius atsitiktinius atvejus, kaip, pavyzdžiui, pernai labai išaugusias skiepų nuo tymų apimtis.
„O apie 5 proc. asmenų įprastai reaguoja įskiepijus tymų vakciną. Tad labai natūralu, kad paskiepijus daugiau žmonių, daugiau fiksuota ir nepageidaujamų reakcijų“, – komentavo V. Usonis.
Reiškiniai daug menkesni nei ligos pasekmės
Be kita ko, atkreipė dėmesį profesorius, dažniausiai visi nepageidaujami reiškiniai yra trumpalaikiai ir neturi jokių liekamųjų reiškinių.
„Ir jie praktiškai visada yra nepalyginamai lengvesni nei ligos, nuo kurių vakcinos apsaugo“, – pabrėžė jis.
Anot pašnekovo, per daug nereikėtų stebėtis ir dėl to, kad daugiausiai šalutinių reakcijų fiksuota po BCG ir „Bexsero“ (meningokokinės B infekcijos) vakcinų.
„Supūliavimas skiepo vietoje yra žinoma nepageidaujama BCG vakcinos reakcija. Šiaip paprastai beveik pusė visų nepageidaujamų reakcijų yra susiję su minėtąja vakcina ir ankstesniais metais.
Kalbant apie vakciną nuo meningokoko, taip, po jos būdingas karščiavimas, temperatūra gali kilti ir iki 38 laipsnių, bet paracetamolis paprastai suvaldo tą karščiavimą“, – kalbėjo gydytojas.
V. Usonio pastebėjimu, čia net esama didelės diskusijos, mat britai net profilaktiškai skiria šį vaistą, Lietuvoje į tai žiūrima kiek atsargiau.
„Manome, kad vaistus duoti reikia, kai jau temperatūra kyla, o ne profilaktiškai. Tačiau tie dalykai yra žinomi, valdomi ir tokios reakcijos nepalieka ilgalaikių reiškinių. Galima palyginti, kur toks skiepo poveikis, o kur pačios ligos pasekmės. Štai kai pradėjome skiepyti meningokoko vakcina, tų tragiškų atvejų, apie kuriuo girdėdavome kasmet, sumažėjo“, – priminė infektologas.
Kokios reakcijos galimos?
Nepageidaujama reakcija į skiepą apibrėžiama kaip laikinas ar pastovus sveikatos būklės sutrikimas, sukeliantis fizinių požymių, simptomų ir (ar) laboratorinių rodiklių pokyčių, prasidedančių po imunoprofilaktikos, ir, manoma, jos nulemtų.
Nepageidaujamos reakcijos į skiepus skirstomos į lengvas, sunkias ir rimtas reakcijas. Lengvos reakcijos yra trumpalaikės, pasireiškia per pirmąsias kelias valandas po skiepijimo, dažniausiai pasireiškia vietiškai: paraudimu, patinimu, skausmingumu injekcijos vietoje ir bendrais simptomais – karščiavimu, bendru silpnumu, galvos, raumenų skausmais, apetito stoka. Sunkios nepageidaujamos reakcijos retai kelia pavojų gyvybei, tačiau gali pasireikšti laikina negalia, priepuoliais, alerginėmis reakcijomis.
Šios reakcijos apima ir rimtas reakcijas, kurios kelia pavojų gyvybei, reikalauja hospitalizavimo, baigiasi nuolatine arba pastebima negalia, nedarbingumu, įgimtu apsigimimu, įgimta yda, mirtimi.
