Mitingą „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“ surengė devynios nevyriausybinės organizacijos, pasipiktinusios sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu nukabinti karininko Jono Noreikos - Generolo Vėtros atminimo lentą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato ir Vilniaus miesto tarybos nutarimu pervadinti karininko ir diplomato Kazio Škirpos alėją.
„Žmonės susirinko, kad atkreiptų prezidento dėmesį ir jį įtrauktų į šį judėjimą prieš mūsų Lietuvos didvyrių niekinimą“, – BNS sakė mitinge dalyvavusi 57 metų veterinarijos felčerė Virgina Sadauskaitė.
Ji teigė gimusi tremtyje Vorkutoje, Rusijoje.
„Man asmeniškai Generolas Vėtra yra didvyris, nes kovojo už Lietuvos laisvę, (...) kuris žuvo už ją. Jo menami nusikaltimai, kurie nėra įrodyti, man neturi jokios reikšmės“, – tvirtino moteris.
„Mitinguojame už Joną Noreiką, už atminties netrynimą“, – teigė į mitingą su draugu atėjęs 21 metų studentas Eimantas Kasperas.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas Kęstutis Dubnikas tvirtino, kad J. Noreikos atminimo lentos nukabinimas yra puolimas prieš Lietuvos valstybės gynėjus.
„Iš esmės yra pereita tam tikra linija, kuri reiškia klausimą apie nepriklausomos valstybės egzistavimą. Čia puolimas (atminimo lentos Jonui Noreikai nukabinimas – BNS) prieš Lietuvos valstybės gynėjus, partizanus“, – sakė jis.
Po mitingo prie Prezidentūros protesto akcijos dalyviai planuoja eiti prieš Vrublevskių bibliotekos, kur planuojama pakabinti naujai pagamintą lentą apie J. Noreiką.
Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas Jonas Burokas BNS ketvirtadienį patvirtino, kad nauja lenta pagaminta, suderinta su paveldosaugininkais.
Nuo senosios ji skirsis, kad ant jos iškaltas ir karininko bareljefas, pridėtas užrašas, jog jis buvo ir Štuthofo koncentracijos lagerio kalinys.
Daugiau nei du dešimtmečius ant Vrublevskių bibliotekos buvusi lenta J. Noreikai nuimta liepos pabaigoje mero R. Šimašiaus sprendimu. R. Šimašius teigė tai padaryti nusprendęs, nes J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.
Tarpukario Lietuvos karininko, teisininko J. Noreikos veikla vertinama prieštaringai.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, jis pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas, daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.
1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu, 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo. Tų pačių metų kovą J. Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme. Nuosprendis J. Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį.
1997 metais J. Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties.
Diplomato bei karininko K. Škirpos vardo alėją sostinės savivaldybė liepos pabaigoje pervadino į Trispalvės alėją, kaip skelbiama, dėl jo viešai deklaruotų antisemitinių pažiūrų.
