Sužalotą vyrą moteris paliko susmukusį virtuvėje. Pirmą naktį ji dar girdėjo kažkokius garsus, todėl nekreipė į vyrą dėmesio ir ryte išėjo į darbą.
Grįžusi vyrą rado ten pat, tačiau iškart nuėjo miegoti, o ryte vėl išvyko dirbti. Tada jau grįždama namo nusipirko vyno, šiek tiek išgėrė ir paskambino į policiją bei prisipažino nužudžiusi sugyventinį.
Nusikaltimas įvykdytas 2020 m. vasario 11-osios vakarą. Artimoje aplinkoje, kilusio konflikto su savo sugyventiniu D. B. metu, moteris tyčia sudavė pastarajam vieną smūgį peiliu į krūtinę.
Peiliu perdurtas plautis. Dėl to viskas komplikavosi ūminiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu. Kas lėmė vyro mirtį, o moterį pasodino į teisiamųjų suolą dėl tyčinio savo šeimos nario nužudymo.
Prabėgus daugiau kaip metams po šio įvykio Vilniaus apygardos teismas Laurą M. pripažino kalta ir paskyrė jai ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Nukentėjusiąja šioje byloje buvo pripažinta D. B. motina, kuri prašė priteisti 40 tūkst. eurų neturtinę žalą. Teismas priteisė 9 tūkst. eurų.
Sunki gyvenimo istorija
Laura M. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai. Ji papasakojo, kad tą dieną išvažiavo į darbą, o D. B. liko namie ir gėrė, kaip ir visomis kitomis dienomis.
Po darbo ji grįžo automobiliu, o namuose buvo niekas nesutvarkyta, krosnis nekūrenta. Sugyventinis sėdėjo girtas ir toliau gėrė alų. Ji jam papriekaištavo, kad ji viena dirba, o jis tik geria ir nieko neveikia.
D. B. taip pat nesusilaikė ir pradėjo šaukti ant jos, nes išgėręs tą darydavo dažnai. Pamažu prasidėjo barnis tarp jų. Kai ji apsitvarkė, nuėjo gaminti valgyti, o jis sėdėjo virtuvėje.
Ji stovėjo prie stalo, norėjo gaminti valgyti, bet konflikto metu jis stipriai trenkė ranka jai į veidą. Tuo momentu, anot moters, ji apsvaigo ir negalėjo suprasti savo veiksmų.
Ji atsitokėjo tada, kai sugyventinis nukrito. Po to moteris išėjo į kitą kambarį. Moteris teigė, kad buvo pikta, jos jis gyveno pas ją, kur viskas sutvarkyta, ji apmokėdavo visas komunalines paslaugas, todėl ji nesuprato, kodėl jis visą laiką ją mušė.
Tą dieną ji buvo blaivi, bet D. B. pasiūlė išgerti vyno, kurį ji buvo nusipirkusi šventėms. Ji išgėrė apie 100 gramų vyno.
Konflikto metu jis kalbėjo jai visokias bjaurybes, šaukė. Anot moters, jam iš burnos virto putos. Jis nusiėmė marškinėlius ir pasakė jai „užmušk mane“. Ji atsakė, kad to nedarys, nes nenori sėdėti kalėjime.
Tada jis pasidarė dar agresyvesnis ir tuomet trenkė jai į veidą. Po suduoto smūgio jai iš nosies bėgo kraujas. Po to smūgio ji jau nebepamena kaip viskas vyko. Tik pamena, kad ruošė maistą, o peilis buvo rankoje.
Nors daug ko nepamena, tačiau moteris neabejoja, kad nužudė būtent ji, nes namuose nieko daugiau nebuvo. Ji pamena, kad matė, kaip vyras krito nuo kėdės, bet ji tada iškart išėjo į kitą kambarį ir į virtuvę nebegrįžo.
Užėjo tik ryte, bet tuomet susirinko daiktus ir išėjo į darbą. Tuomet jai pasirodė, kad D. B. miega, bet ji netikrino ir išėjo. Naktį girdėjo kažkokius garsus, todėl galvojo, kad jis dar gyvas.
Po darbo pasivaikščiojo ir užėjo pas kaimynę, kur užtruko kelias valandas. Tuomet grįžo namo ir nuėjo į kitą kambarį. Grįžusi matė sugyventinį gulintį toje pačioje vietoje. Tada jau nebegalvojo, kad jis miega.
Bet jokių veiksmų nesiėmė, tik nuėjo miegoti. Kitą dieną vėl išėjo į darbą, ten atsiprašė, kad rytoj nebus, ir nusprendė skambinti policijai. Moteris nuėjo į parduotuvę, nusipirko vyno butelį, o grįžusi namo šiek tiek išgėrė ir paskambino pareigūnams bei pasakė, kad nužudė žmogų. Moteris negalėjo paaiškinti, kodėl tiek laiko nesiėmė jokių veiksmų.
Kentė nuolatinį smurtą
Laura M. pasakojo, kad su D. B. susipažino keistai, o gyventi kartu jos name pradėjo 2015 metais, kai mirė jos mama. Jis buvo registruotas darbo biržoje, bet važinėdavo dirbti į užsienį.
Paskutinį kartą, kai jis buvo užsienyje, jį atleido iš darbo, nes pradėjo daug gerti. Užsienyje jis būdavo 1,5 - 2 mėnesius, o tuomet grįždavo pas ją, kur pabūdavo apie 2 mėnesius ir tuomet vėl išvažiuodavo, kai susirasdavo darbą.
Lietuvoje jis nedirbo. Jų santykiai nebuvo draugiški. Kol jo nebūdavo, viskas būdavo gerai, bet kai tik D. B. grįždavo, anot moters, ji iškart išeidavo į darbą su mėlynėmis. Visi darbe žinojo, kad tai reiškia, jog grįžo jos sugyventinis.
Ji negalėjo visą laiką imti nedarbingumo ir būti namie, nes jai reikėjo dirbti. Dėl sumušimų kreipėsi į policiją, dažnai važiuodavo į polikliniką, ligoninę. Buvo ir stipriai sumušta. Dažniausiai jai sumušdavo veidą.
Dėl kitų kartų, kuomet ją sumušė, į policiją nesikreipė, bet negali pasakyti kodėl. Greičiausiai dėl to, kad vėliau ji jo tiesiog bijojo. D. B. ne kartą buvo išdaužęs langus kambaryje ir virtuvėje. Policija tuomet jį išsivežė, bet išleido po paros.
Tada jis kažkurį laiką pas ją negyveno, bet nuolat jai skambindavo. Anot moters, sugyventinis yra išnešęs iš namų ir jos juvelyrinių dirbinių bei pinigų. Buvo jį išvariusi, bet jis laužėsi pro duris bei labai gerai mokėjo atsiprašinėti.
Ji buvo vyresnė, todėl, anot Lauros M., gal iš motiniškos meilės jį taip mylėjo ir atleisdavo. Kai sugyventinis išgerdavo, anot jos, vyras tapdavo labai agresyvus, nesitvardydavo.
Tomis dienomis, kai nužudė D. B., moteris bendravo su jo motina telefonu. Teisme ji negalėjo paaiškinti, kodėl jai nieko nesakė. Nepaaiškino ir to, kodėl motinai nurodė, kad D. B. išvyko į Visaginą, kad ji jį išvarė, jog ji taip pat jo ieško.
Laura M. pasakojo, kad po smurtavimo sugyventinis visada atsiprašydavo, sakydavo, kad nebekels rankos, jog tai paskutinis kartas, o po to vėl viskas kartodavosi. Paskutinį kartą iki lemtingos dienos smurtą D. B. naudojo 2020 m. sausį, kuomet jis, būdamas girtas, virtuvėje ją pargriovė ir vos nepasmaugė su šlepete.
Jis tuomet šaukė ir liepė jo klausyti. Moteris prisiminė, kad kažkada buvo atvažiavusi jo mama ir matė ją sumuštą, su išpeštais plaukais. Tuomet sugyventinio motina pasakė jai, kad jis nenusiramins, kol jos neužmuš.
D. B., anot Lauros M., smurtavo ir prieš kitus asmenis, prieš savo artimuosius, nes ir motiną, ir tėvą yra mušęs. Motina jį kaltino dėl tėvo mirties, kad jis jį esą nužudė. Tuomet jis sudavė buteliu tėvui per galvą, dėl ko teko siūti žaizdas, bei sulaužė šonkaulius, o šonkaulis sužalojo plautį ir tėvas mirė.
Mama net per sugyventinio tėvo laidotuves sakė, kad D. B. yra žudikas. Po tėvo mirties, anot Lauros M., sugyventinis išvis tapo baisiu žmogumi. Net jo motina išvyko iš Visagino gyventi į Baltarusiją, nes ją mušė tiek tuometinis vyras, tiek sūnus.
Ir pabaigai. Motina iš pradžių prašė jai priteisti 10 tūkst. eurų žalą, tačiau netrukus persigalvojo ir ją padidino iki 40 tūkst. eurų. Vis dėlto, teismas, kaip jau minėta, priteisė 9 tūkst. eurų.