Vienintelis dūris peiliu buvo mirtinas. Savo kaltę pripažįstantis V. Tankevičius teigė, kad incidento akimirką jis pjaustė užkandą, o draugą nudūrė neapsikentęs jo užgauliojimų.
Teismas nusprendė V. Tankevičių pripažinti kaltu dėl žmogžudystės ir paskirti jam aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Brolio netekusiai moteriai iš žudiko priteista 5 tūkst. eurų neturtinė žala.
Sunkus nusikaltimas įvykdytas 2020 m. balandžio 11 d., apie 20.40 val., gyvenamojo namo kambaryje. Bylos duomenimis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,16 prom. alkoholio), V. Tankevičius tyčia kartą peiliu dūrė į krūtinę nukentėjusiajam.
Peiliu pažeista širdis ir plaučiai. Viskas komplikavosi ūmiu nukraujavimu, galvos smegenų pabrinkimu, nuo ko nukentėjusysis mirė.
Vis dėlto, paskirta bausmė žudikui pasirodė per griežta, todėl jis pateikė skundą. Šį išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas V. Tankevičiaus nenudžiugino – bausmė liko nepakeista.
Sugraudinti nepavyko
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Tankevičius prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę bei sumažinti nukentėjusiajai R. S. priteistos neturtinės žalos dydį.
Nuteistasis skunde nurodė, kad jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, nes jis nenorėjo nužudyti savo draugo.
Vyras teigė, kad pastarajam smūgiavo peiliu to nenorėdamas, o šis pats nukrito ant peilio. Nuteistasis negalvojo, kad dėl to vyras galėjo numirti.
Pasak apelianto, jis norėjo suteikti sužeistam draugui medicininę pagalbą, bet jam to padaryti nepavyko. Nuteistasis niekur nebėgo ir vietoje laukė policijos.
V. Tankevičius atkreipė dėmesį, kad neturi pinigų sumokėti nukentėjusiajai 5 tūkst. eurų, nes iki suėmimo jis neturėjo pastovaus darbo. Prašė atkreipti dėmesį į jo gyvenimo būdą, t. y., kad jis neturi tėvų, o sesuo atsisakė juo rūpintis.
Nuteistasis taip pat nurodė, kad jis turi mažametį vaiką, su kuriuo kartu negyvena, bet iki suėmimo juo rūpinosi, specialiai uždarbiaudavo tam, kad galėtų materialiai jį aprūpinti.
Žudiko versija
Naujienų portalas tv3.lt anksčiau rašė, kad kaltinamasis V. Tankevičius teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad buvo šeštadienis, grįžo po darbo namo, kur sesers name gyvena jis ir jo sesuo bei brolis, ir nutarė namie išgerti.
Brolis tuo metu buvo išėjęs į gretimą kaimą pas kaimyną, o kai grįžo, jis pasakė, kad reikia nuvažiuoti pasiimti jo merginos. Į tą kaimą su broliu vyko arkliu. Ten sutiko ir nukentėjusįjį, kuris gyveno šalia brolio merginos ir buvo prie namo.
Nukentėjusįjį jis pažinojo, jie buvo draugai. Prieš grįždami namo kartu su nukentėjusiuoju truputį išgėrė, tada pasiūlė jam kartu važiuoti pas V. Tankevičių į namus dar išgerti ir nukentėjusysis sutiko.
Važiuojant jokio konflikto, muštynių su nukentėjusiuoju nebuvo. Grįžus namo brolis kartu su savo mergina išėjo kažkur į lauką, o V. Tankevičius su nukentėjusiuoju ėmė išgėrinėti. Pradėjus gerti nukentėjusysis jo paprašė parūkyti, jis atsakė, kad neturi.
Tada, anot žudiko, draugas pradėjo prie jo kabinėtis, visaip liesti, šaukti ir įžeidinėti. Tuo metu jis pats stovėjo prie stalo, ruošė užkandą ir dešinėje rankoje turėjo peilį. Nukentėjusysis stovėjo jam už nugaros ir įvairiausiais žodžiais įžeidinėjo, trūkčiojo už peties.
V. Tankevičius susinervino, kad jį įžeidinėja, ir laikydamas peilį už rankenos dešinėje rankoje pasisuko į nukentėjusįjį bei vieną kartą dūrė peiliu. Tada nukentėjusysis nukrito ant prie stalo stovėjusio išskleidžiamo krėslo.
Žudikas teigė, kad dūrė silpnai, nes nukentėjusysis stovėjo arti. Jis teigė, kad peilį įsmeigė nedaug, o nukentėjusysis griūdamas galėjo tą peilį giliau įsismeigti pats. Dūrė nukentėjusiajam nenorėdamas, tik todėl, kad buvo piktas dėl jo įžeidinėjimų.
V. Tankevičius pasakojo, kad nenorėjo durti peiliu, pamanė, kad suduos smūgį rankena. Taip pat jo veiksmams turėjo reikšmės alkoholis, nes tuo metu buvo girtas. Jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs.
Padėti buvo per vėlu
Po dūrio jis iš karto pakėlė nukentėjusįjį, pasodino ant lovos, ištraukė tą peilį ir numetė po lova. Tuomet pamatė, kad nukentėjusiajam iš burnos ėmė bėgti kraujas. Pažiūrėjo, kad nukentėjusysis lyg ir kvėpuoja.
V. Tankevičius paėmė telefoną. Prisimena, kad jam drebėjo rankos. Jis paėmė peilį iš po lovos ir, vienoje rankoje turėdamas peilį, o kitoje telefoną, išėjo į lauką pažiūrėti, kur brolis. Norėjo, kad brolis iškviestų greitąją medicinos pagalbą, bet nei brolio, nei jo merginos niekur nebuvo.
Sugrįžęs į vidų, jis pamatė, kad sunkiai sužalotas draugas nukrito ant šono. Tik tada V. Tankevičius pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Paskambinęs medikams pasakė, kad sužeistas žmogus ir gal jie galėtų atvažiuoti pažiūrėti, bet nesakė jiems, kad jis jį sužeidė, nes išsigando.
Jo klausė apie kvėpavimą, atsakė, kad lyg ir nekvėpuoja. Jam liepė patikrinti pulsą, bet jis pasakė, kad jo lyg ir nėra. Jam drebėjo rankos. Pasakė, kad greitoji atvažiuotų ir pažiūrėtų. Medikai atvyko už 15 min. ir patikrinę patvirtino, kad žmogus negyvas.
Tada greitoji medicinos pagalba iškvietė policiją ir liepė V. Tankevičiui laukti prie namų, ant suoliuko, į vidų neiti. Tuo metu jau buvo grįžęs ir brolis su mergina. Tiesa, per pirminę apklausą žudikas stengėsi visaip išsisukinėti, tačiau galiausia palūžo ir prisipažino.
Išgerdavo, bet buvo geras žmogus
Nukentėjusioji R. S. teisme pasakojo, kad yra nužudytojo sesuo, o apie įvykį žino tik iš kaime sklidusių kalbų, nes pati gyvena už 3 km. Apie nelaimę sužinojo, kai jai paskambino sesuo ir pasakė, kad nužudė brolį.
Kitą dieną su sūnumi nuvažiavo į tą kaimą išsiaiškinti, kas ten nutiko. Moteris pasakojo, kad brolis išgėrinėjo, kaip ir visi, oficialiai nedirbo, bet buvo darbštuolis, niekada neatsakydavo ir visiems kaime padėdavo, taip užsidirbdavo.
Kai išgerdavo, jis nebuvo konfliktiškas, paburbėdavo ir tiek, bet nieko nebuvo primušęs. Su žmona, kuri dabar gyvena Baltarusijoje, išsiskyrė, kai jis sovietmečiu pakliuvo į kalėjimą už tai, kad iš senuko, su kuriuo išgėrinėjo, paėmė 3 rublius su kapeikomis.
Po to jos brolis daugiau nebuvo teistas, dirbo ūkyje. Jis turėjo du vaikus, kuriems po skyrybų mokėjo alimentus. Moteris prašė priteisti turtinę žalą laidotuvių išlaidoms padengti ir neturtinę, kad galėtų sutvarkyti kapavietę, po metų pastatyti paminklą.
