Atidarydamas Forumą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad dabar yra pats laikas demokratiniam pasauliui perimti naratyvą į savo rankas.
„Šiuo metu akivaizdžiausia autoritarizmo „fronto linija” – riba tarp laisvojo pasaulio ir pavergtų zonų – yra Ukrainoje. Putinas net neslepia, kad jo karas yra ne prieš Ukrainą, o prieš demokratiją kaip tokią, kurią jis vadina „kolektyviniais Vakarais“. Autokratai, bando sukurti iliuziją, kad jie yra ateitis, ir siekia perkurti tarptautinę tvarką pagal savo įsivaizdavimą. Bet iš tikrųjų tokia autoritarų savigyra, paremta viso labo karinės jėgos demonstravimu, ginklų žvanginimu ir represijomis prieš beginklius žmones. Šios iliuzijos subyra akistatoje su šių žmonių drąsa“, – sakė ministras, pabrėždamas, kad demokratijos aktyvistams visame pasaulyje – Afganistane, Irane, Mianmare, Rusijoje, Baltarusijoje ir kitur – reikia mūsų pagalbos.
Lietuva pasipriešinimo autoritarizmui bendraminčių darbo grupę subūrė kartu su nevyriausybinėmis Freedom House (JAV) ir Alliance of Democracies (Danija) organizacijomis. Kohorta didins atsparumą autoritarizmo prievartai, teiks paramą demokratijos aktyvistams ir žmogaus teisių gynėjams, veikiantiems nedemokratinėse visuomenėse.
Ši darbo grupė suburta ruošiantis JAV prezidento Joe Bideno administracijos organizuojamam antrajam Viršūnių susitikimui demokratijai (angl. Summit for Democracy).
„Mes dėkingi JAV Prezidentui ir administracijai už šią demokratijos egzistencijai svarbią iniciatyvą telkti viso demokratinio pasaulio ir jo rėmėjų pajėgas. Lietuva, kuriai laisvė ir demokratija yra tapatybės pagrindas, yra pasirengusi kiek galėdama prisidėti prie šių pastangų, steigdama šią kohortą kartu su partneriais – Freedom House ir Alliance of Democracies“, – pabrėžė užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.
Pasak bendro URM, Freedom House ir Alliance of Democracies pranešimo, demokratijos rėmėjų susitelkimas ir veiksmų koordinavimas didinant atsparumą autoritarizmui tapo dar aktualesnis, Rusijai pradėjus barbarišką karą prieš Ukrainą ir stiprėjant autoritarinių jėgų sąveikai. Beprasmiška nuolaidžiauti tikintis, kad agresyvių autoritarinių režimų elgesys pasikeis pasitelkus pozityvių bendradarbiavimo priemonių, tarkim, prekybos srityje. Nesant papildomų saugiklių ir nesiėmus politinių priemonių, bandymai taikiai bendradarbiauti tik paskatintų priešiškus autoritarinius režimus plėsti agresiją prieš savo gyventojus ir gretimas šalis.
Baltarusijos pavyzdys rodo, kad dešimtmečiais trukusios nenuilstamos diplomatinės pastangos švelninti autoritarinius režimus neteikia laukiamų rezultatų. Be to, Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimas ne kartą bandė energetiką taikyti kaip ekonominio šantažo priemonę tam, kad atgrasytų šalis nuo paramos suverenitetą ginančiai Ukrainai teikimo. Naujoji kohorta skatins demokratinį pasaulį toliau visokeriopai remti demokratijos aktyvistus nedemokratinėse visuomenėse ir nustoti bendradarbiauti su autokratais.
Kohorta, ruošdamasi antrajam Viršūnių susitikimui demokratijai, daugiausiai dėmesio skirs šioms keturioms veiklos sritims: politinių kalinių istorijų viešinimas ir spaudimo, siekiant juos išlaisvinti, didinimas; prieglobstis ir apsauga demokratijos aktyvistams, bėgantiems nuo autoritarinių režimų; kova su tarpvalstybinių represijų reiškiniu; atsparumo autoritarinių režimų taikomai ekonominei prievartai didinimas.
Šiomis dienomis Vilniuje vykęs Demokratijos ateities forumas sutelkė demokratinio pasaulio ir demokratijos rėmėjų bendruomenę, kuri aptarė didžiausius šiuo metu demokratijai kylančius iššūkius bei galimus veiksmus, siekiant atremti didėjantį autoritarinių režimų spaudimą. Forume dalyvavo aukšto lygio užsienio politikų, politikos formuotojų, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, intelektualų ir demokratijos aktyvistų iš viso pasaulio. Dalyvių atvyko iš daugiau nei keturiasdešimties valstybių, atstovaujančių skirtingiems pasaulio regionams, – nuo JAV iki Australijos, nuo Pietų Afrikos Respublikos iki Švedijos.
