Gabrieliui Landsbergiui – daug klausimų apie praeitį: teks atsakyti

„Parašų surinkta jau pakankamai, virš trisdešimt, dar pažiūrėsime, kas iš opozicijos Seimo narių ateis į vakarinę posėdžių dalį, ir šiandien atiduosime registruoti, bet jau yra pakankamai“, – BNS ketvirtadienį sakė demokratų atstovas Lukas Savickas.

Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29. 

Interpeliacijos tekste ministrui užduodami klausimai dėl Kaliningrado tranzito, diplomatinio korpuso ir kiti.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Propagandistės Olgos Skabejevos laidoje – nusivylimas rusų kariuomene: „Pasistumiame tris centimetrus per dieną“

Landsbergis: ribojant vakarietiškų prekių tiekimą Iranui galima stabdyti dronų gamybą

Opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūne išrinkta Orinta Leiputė

Ministrui pateikti klausimai:

1. Prašome atsakyti kaip konkrečiai vyko Rusijos Ambasadoriaus išsiuntimo iš Lietuvos  derinimas su mūsų strateginiais saugumo partneriais – Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) – atstovais.
2. Kodėl nebuvo suderinti veiksmai dėl visų trijų Baltijos šalių ambasadorių atšaukimo iš Maskvos? Kokie konkretūs veiksmai buvo atlikti siekiant Baltijos šalių vienybės išsaugojimo?
3. Kodėl pirmieji žinią apie sankcijas režimo taikymo Kaliningrado prekiniam tranzitui pranešė ir viešąjį informacinį lauką perėmė Rusijos propagandistai, o ne atsakingos Lietuvos institucijos?
4. Kodėl rusų propagandistams aktyviai skleidžiant melus apie Kaliningrado blokadą, Jūsų politinės komandos narys, ilgametis politinis bendražygis, viceministras Mantas Adomėnas neturėjo aiškių atsakymų bei teigė, kad „Šiuo metu laukiame Europos Komisijos išaiškinimo dėl Europos sankcijų režimo taikymo Kaliningrado prekiniam tranzitui“?
5. Kuris viceministras kuravo bei dabar kuruoja Kaliningrado tranzito klausimą? Kada į procesą įsitraukėte pats asmeniškai?
6. Kodėl nebuvo tinkamai pasiruošta iki birželio 17 d., siekiant suvaldyti viešosios erdvės rizikas? Jei buvo – kokių konkrečių veiksmų pasirengimo etape ėmėsi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – URM) ir Jūsų politinės komandos atstovai?
7. Ar Kremliaus atstovų perimtas komunikacinis laukas buvo Jūsų patarėjos ir atstovės spaudai Vytautės Šmaižytės pasitraukimo iš pareigų priežastis?
8. Kodėl apie sankcijas komunikavo Lietuvos Geležinkeliai, o ne URM vadovybė arba už Vyriausybės komunikaciją atsakingi pareigūnai?
9. Ar viceministras Mantas Adomėnas nebuvo informuotas apie turimus išaiškinimus bei vykusius pokalbius su ES institucijomis?
10. Ar galite užtikrinti, kad ES sankcijų reglamentavimas ir Lietuvos teisiniai įsipareigojimai dėl tranzito į Kaliningradą nebuvo interpretuojami selektyviai?
11. Ar konsultacijų su Europos Komisija (toliau – EK) metu buvo aiškiai įsivertintos realios rizikas Lietuvos saugumui? Ar jos buvo išsamiai pristatytos EK atstovams?
12. Kodėl tokios saugumo rizikų analizės nebuvo pateiktos Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetams?
13. Prašome įvardinti konkrečiai kuo skyrėsi pirminės EK gairės ir vėliau pateiktos EK gairės?
14. Jūsų koalicijos partneris, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys prof. Raimundas Lopata teigia, kad „ateityje Lietuva visais būdais turėtų vengti prisirišti prie geopolitinės realybės, kad Lietuva yra geografiškai, neva, pasmerkta būti Kaliningrado gerovės užtikrinimo prielaida. Komisija ruošdama šį dokumentą galimai peržengė savo kompetencijos ribas, nes ėmėsi nustatinėti sankcijų išimtis vienai transporto rūšiai – geležinkeliams“. Ar sutinkate, kad EK peržengė savo kompetencijos ribas ir ar turite koalicijos partnerių sutarimą šiuo klausimu?
15. Kada buvo paskutinis dvišalis Jūsų ir ES Vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josep Borrell susitikimas?
16. URM atsakomybė už sankcijų koordinavimą bei išimčių taikymą Jūsų kadencijos metu yra nuosekliai mažinama. Kodėl siekdamas apsaugoti save, vengiate prisiimti lyderystę už tinkamą sankcijų įgyvendinimą?
17. Po trąšų skandalo, Jūs pareiškėte, kad atsistatydinsite, ir kad Jūsų sprendimas yra nekeičiamas. Tačiau vėliau neatsistatydinote, kodėl? Ar jums buvo svarbus koalicijos stabilumas, ar lėmė asmeniniai motyvai? Paaiškinkite? Kaip šiandien jaučiatės, nesigailite nesilaikęs viešai duoto žodžio?
18. Paaiškinkite, kodėl buvo delsiama su visos Lietuvos ambasados Ukrainoje evakuacija ir ji buvo evakuota viena paskutinių, jau prasidėjus plataus masto karo veiksmams? Kodėl 2022 m. vasario 11 d buvo pakeistas šios ambasados kritinių situacijų valdymo planas? Kokie pakeitimai padaryti: pateikite konkrečias buvusio ir naujai atsiradusio reguliavimo ištraukas.
19. Kokias rekomendacijas dėl Lietuvos ambasados Ukrainoje saugumo užtikrinimo URM buvo gavusi iki visos Lietuvos ambasados Kijeve evakuacijos iš Vadovybės apsaugos tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento bei Valstybės saugumo departamento?
20. Lietuva pripažino Rusiją terorizmą remiančia valstybe, Jūs prisidėjote prie to sprendimo. Prašau išvardinkite Lietuvos diplomatijos darbus, kurie buvo padaryti, įgyvendinant šį sprendimą? Ar yra žinomi Lietuvos piliečiai, kurie yra praturtėję dėl ypatingų ryšių su Putino režimu po Krymo aneksijos, ir kaip jie ar jų turtas yra ieškomas?
21. Kokį savo asmeninį vaidmenį matote, atblokuojant Odesos uostą grūdų eksportui? Ar tai Jūsų asmeninis nuopelnas, ar Jūsų įdirbį pasisavino Turkija ir JAV atstovai?
22. Kiek Rusijos piliečių yra atvykę į Lietuvą po š. m. vasario 24d.? Kiek šiandien šių Rusijos piliečių yra Lietuvoje? Kiek iš jų kelia grėsmę nacionaliniam saugumui? Ar jaučiate atsakomybę už tai, kad situacija buvo nesuvaldyta?
23. Ką Lietuvos diplomatija yra nuveikusi, kad A. Lukašenkos režimas būtų sankcionuojamas ne mažiau nei Putino? Išvardinkite Lietuvos iniciatyvas dėl sankcijų Baltarusijai per pastaruosius keletą mėnesių?
24. Kodėl garsiai deklaruodamas URM depolitizavimo principus, teikėte savo politinės komandos nario, viceministro Arnoldo Pranckevičiaus, neturėjusiam karjeros diplomato statuso, kandidatūrą nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi, Lietuvos Respublikos nuolatinio atstovo prie ES pareigoms užimti?
25. Kodėl Jūsų politinės komandos nariams negalioja tokie pat aukšti Jūsų deklaruojami depolitizacijos standartai?
26. Ar Jūsų vertinimu buvęs Jūsų viceministras, naujai paskirtas ambasadorius Pranckevičius tinkamai atliko savo pareigas, siekdamas gauti savalaikį ES sankcijų reglamentavimo ir Lietuvos teisinių įsipareigojimų dėl tranzito į Karaliaučių išaiškinimą?
27. Ar Lietuvos diplomatinėje tarnyboje nepavyko atrasti profesionalaus diplomato, galinčio užimti ambasadoriaus Japonijoje pareigų? Kaip su keliamais URM depolitizavimo tikslais dera faktas, kad paskirtas ambasadorius Japonijoje Aurelijus Zykas yra aktyvus Jūsų koalicijos partnerių – Liberalų sąjūdžio – politikas, dalyvavęs ir 2020 m. Seimo rinkimuose, niekada nebuvęs URM karjeros diplomatu?
28. Ar Premjerės Ingridos Šimonytės patarėjo, buvusio Ingridos Šimonytės prezidentinės kampanijos štabo vadovo Pauliaus Lukausko skyrimas atstovybės Taivane vadovu, nediskredituoja naujai steigiamos atstovybės Taivane bei Jūsų deklaruojamų Lietuvos atstovybių užsienyje depolitizavimo tikslų?
29. Ar Jūsų partiečio, Energetikos ministro Dainiaus Kreivio sutuoktinės skyrimas ambasadore Italijoje Jums atrodo savalaikis ir nesukeliantis interesų konflikto regimybės?
30. Ar Jūsų vertinimu yra normali praktika, kad Ambasadoje prie Šventojo Sosto, labiausiai patyręs darbuotojas yra Ambasados vairuotojas? Kodėl nesiimta veiksmų užtikrinti institucinės atminties tęstinumą, paskyrus Ambasadore asmenį, neturėjusį jokios diplomatinės patirties?
31. Koks buvo Jūsų partijos nario, buvusio Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio vaidmuo skiriant jo asmeninį draugą Ramūną Misiulį ambasadoriumi Vokietijos Federacinėje Respublikoje? Ar esate sulaukęs Žygimanto Pavilionio rekomendacijų, prašymų ar pageidavimų dėl ambasadorių skyrimo? Ar nemanote, kad toks atviras draugų ir bičiulių protegavimas skiriant asmenis į svarbius diplomatinius postus kenkia visuomenės pasitikėjimui valstybe bei jos institucijomis?
32. 2021 m. atlikto Korupcijos suvokimo indekso tyrime, atliekamame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu, URM labai korumpuota ir iš dalies korumpuota laiko 38% valstybės tarnautojų bei net 46% procentai gyventojų. Nuo 2020 m. piliečių teigiančių, kad URM bei jos pavaldžiose įstaigose „korupcija labai paplitusi“ padaugėjo dvigubai. Kodėl skiriasi Jūsų deklaracijos apie skaidrumą ir realūs veiksmai, proteguojant išskirtinai Tėvynės Sąjungai–LKD bei Jūsų koalicijos partneriams artimus asmenis į svarbus diplomatinius postus? Ar ir toliau nuosekliai mažinsite URM sistemos skaidrumą?
33. Ar buvo atliktos konsultacijos su JAV partneriais ir EK dėl Taivano atstovybės statuso ir pavadinimo prieš atidarant ją Vilniuje? Jei taip, kas konkrečiai vedė šias konsultacijas? Koks buvo Jūsų asmeninis indėlis?
34. Ar buvo suderintos nacionalinių institucijų – Prezidento, atskirų ministerijų bei Seimo atstovų pozicijos dėl Taivano atstovybės statuso ir pavadinimo iki ją atidarant Vilniuje?
35. Kokie buvo pokalbiai su oficialiais atstovais Briuselyje dėl palaikymo mūsų pozicijai? Ar šiuo klausimu prašėte trečiosios šalies – JAV – atstovų paramos Jūsų pozicijai?
36. Kodėl mūsų pavyzdžiu nepasekė nei viena kita ES valstybė?
37. Ką Lietuvos diplomatija, kuriai Jūs vadovaujate, yra nuveikusi, kad ir kitose ES bei NATO valstybėse būtų atidarytos Taivano atstovybės pagal Lietuvos pavyzdį? Prašau išvardinti konkrečius darbus, ir kokia jų prognozuojama sėkmė? Kuriose šalyse ir kada yra laukiamas tokių atstovybių atidarymas? Jūsų vertinimu, kiek laiko dar turėtų būtų laukiama, kad būtų pripažinta, kad Lietuva padarė klaidą, paskubėjusi, nesubūrusi koalicijos, ir likusi viena?
38. Kokie dar URM pareigūnai dalyvavo, priimant sprendimą, kad atidaryti Taivano atstovybę tokiu pavadinimu ir tokiu laiku? Koks yra čia viceministro Manto Adomėno vaidmuo? Patvirtinkite arba paneikite, kad Jūs žinojote, kad M. Adomėnas turėjo privačių interesų konfliktą su Taivanu? Jei žinojote, kodėl M. Adomėnas nebuvo nusišalinęs nuo sprendimų priėmimo?
39. Kokios dvišalės konsultacijos ieškant paramos Lietuvos pozicijai buvo atliktos iki Taivano atstovybės atidarymo fakto paviešinimo?
40. Ar buvo tinkamai įvertinta potenciali šių sprendimų ekonominė žala Lietuvos strateginėms įmonėms bei atskiriems pramonės sektoriams?
41. Ar prieš priimant šį sprendimą, jis buvo suderintas su Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijomis? Kokių pastabų sulaukėte iš šių ministerijų atstovų?
42. Kodėl tokia analizė nebuvo pristatyta Seimo Užsienio reikalų komiteto ir Ekonomikos komiteto nariams?
43. Kodėl vis dar nesurasti sprendimai, leidžiantys eksportuoti maisto produktus į Taivaną? Ką dėl to padarėte asmeniškai?
44. Ar Taivano atstovybės pavadinimas buvo parinktas vadovaujantis pirmiausia Lietuvos ar Taivano interesais? Kokie buvo lemiantys motyvai nesirinkti ES įprasto Taipėjaus ekonominės atstovybės statuso?
45. Dėl kokių konkrečių priežasčių vėlavo Lietuvos prekybinės atstovybės Taivane atidarymas? Ar tai nebuvo sąmoningas vėlinimas iš Taivano pusės? Ar neturime priekaištų savo partneriams Taivane? Ar viskas įvyko taip, kaip tikėjotės ir prognozavote?

Seime svarstant interpeliaciją sudaroma speciali komisija, kuri siūlo pritarti arba nepritarti atsakymams. Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės – bent 71 – visų Seimo narių balsų dauguma.

Opozicija šio Ministrų kabineto nariams inicijavo kelias interpeliacijas, jos visos žlugo. Interpeliacijos procedūra G. Landsbergiui būtų ketvirtoji.

Rugsėjį Seimo opozicijai nepavyko atstatydinti energetikos ministro Dainiaus Kreivio dėl išaugusių energijos kainų. 2021-ųjų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos interpeliacijos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šiemet birželį dėl problemų žemės ūkyje – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Abu ministrai irgi pareigas išsaugojo.