Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai tv3.lt informavo, kad šeštadienį vakare Ozo g. 25 užsidegė žolė. Dėl gaisro gautas ne vienas skambutis.
Kaip teigė PAGD specialistas, negauta informacijos apie degančius pastatus.
Gesinti gaisro išsiųstas vienas gelbėtojų skyrius.
Galbėtojai įspėja
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet šalies ugniagesiai gelbėtojai jau vyko gesinti 698 žolės gaisrų. Jų metu išdegė per 773 ha pievų, miško paklotės ir kitų atvirųjų teritorijų. Siekdami sumažinti gaisrų atvirosiose teritorijose skaičių ir sutramdyti pernykštės žolės padegėjus bei sugriežtinti priešgaisrinės saugos kontrolę gaisrams kilti palankiu laikotarpiu, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai miesto ir rajono savivaldybių atvirosiose teritorijose beveik kasdien rengia reidus „Nedegink žolės!“ Jų metu pasitelkiami ir bepiločiai orlaiviai (dronai).
Pasak Vilniaus PGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Arvydo Vingilio, vien šią savaitę dėl žolės deginimo ar laužo kūrenimo kilo ne vienas didelis gaisras: „Šalčininkų rajone, Jašiūnų seniūnijoje, Sližiūnų kaime, išdegė apie 60 arų žolės, ugniagesiams pavyko išgelbėti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, Budreliškių kaime, išdegė apie 220 ha žolės, Vilniuje, Kazbėjų gatvėje, išdegė 9 ha, V. A. Graičiūno gatvėje – 10 ha, Širvintų rajone, Jauniūnų seniūnijoje, Diržioniškių kaime išdegė 32 ha žolės.“
A.Vingilio teigimu, kai reidai vyksta darbo metu, juose dalyvauja ir aplinkos apsaugos specialistai. „Vykdami į reidus, pasiimame ir droną, pakeliame jį ir apžiūrime teritoriją 360 laipsnių kampu. Pamatę kylančius dūmus, važiuojame į tą pusę. Pastebėję degančias pievas, kviečiame ugniagesius, o kartais ir patiems reiduose dalyvaujantiems pareigūnams tenka gesinti gaisrus. Trečiadienį mano kolegos Vytautas Paliukas ir Roberta Aliuškevičiūtė, dalyvaudami reide, gesino degančią žolę Vilniaus rajone, Marijampolio seniūnijoje. Kalviškių kaime degė upelio šlaitas, o liepsnos ėjo tilto link.“
Pasak A. Vingilio, pareigūnai reidų metu randa ne tik liepsnojančių ar išdegusių nešienautų plotų, bet sutinka ir laužus kūrenančių gyventojų: „Juos tenka įspėti, nes žmonės, kūrendami laužus, nesilaiko saugaus atstumo iki pastatų, kuris turėtų būti ne mažesnis nei 30 m. Reidų metu trims nustatytiems pažeidėjams (laužų degintojams) taikytos įstatymų nustatytos poveikio priemonės. Vienas pažeidėjas rastas Vilniaus rajone, Buivydžių seniūnijoje, Pilviškių kaime, du pažeidėjai – Vilniaus rajone, Marijampolio seniūnijoje, Parudaminio kaime.“
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai įspėja gyventojus su ugnimi elgtis itin atsakingai ir nedeginti pernykštės žolės miškuose, durpynuose ir kitose atvirosiose teritorijose.
Laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti: užpilti žemėmis arba vandeniu ir palaukti, kol jis visiškai nustos rusenti.
Draudžiama kurti laužus durpingose vietose ir miškuose, esant sausringajam laikotarpiui, pučiant stipriam vėjui, ypač sausoje vietoje – arti medžių ir jų šakų, šalia laužo laikyti degųjį skystį. Nuo medžių kamienų laužavietę turi skirti ne mažiau kaip 5 m.
Būtina įsidėmėti, jog kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus leidžiama kurti ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.
