A. Pauk pats savo socialiniuose tinkluose didžiuodamasis rodo, kaip kalba su dispečere:
– (Rusiškai.) Labas rytas, panele... Nenori su manimi kalbėti rusiškai.
– Taip, nenoriu.
– Kodėl? Paaiškinkite.
– Prašom išjungti kamerą.
– Koks jūsų vardas?
– Prašom išjungti kamerą.
– Jūs man tai... Aš jūsų nesuprantu, prašom su manimi kalbėti suprantama kalba. Galime kalbėti baltarusiškai arba lenkiškai.
– O kokia čia valstybė?
– Matote, aš nieko nesupratau.
– Baltarusija čia?
– Baltarusija čia.
– Nu, tai kada bus čia Baltarusija, tada šnekėsim baltarusiškiai.
– Nu, kaip dabar man dirbti? Koks šiandien mano reisas?
– O kur jūsų grafikas?
– Koks jūsų vardas?
– Kur jūsų grafikas?
– Pavardus, pavardus.
– Kur jūsų grafikas, darbo grafikas? Jūs vakar baigėte darbą kelintai valandai? Pas jus dabar turi būti poilsio laikas. Jus atėjote…
– Rimtai? Na, ir pasikalbėjome. Gerai, tada einu namo.
Į šį incidentą dėmesį atkreipė žurnalistė Daiva Kučinskaitė, vaizdo įrašo ištrauka buvo parodyta TV3 Žiniose. Ir D. Kučinskaitę, ir TV3 A. Paukas apskundė policijai.
Tiesa, iš savo puslapio A. Paukas vaizdo įrašą pašalino, bet jis spėjo išplisti kitais kanalais.
Paukas paaiškino, kodėl filmavo pokalbį su dispečere
Baltarusis įsižeidė, kad TV3 panaudojo jo vaizdo įrašą iliustruoti siužetą apie migrantų radikalizaciją, ir reikalavo jo oficialiai atsiprašyti. Vyras aiškina, esą pokalbis su dispečere buvo vidinis konfliktas dėl darbo tvarkos.
„Aš padariau klaidą, sustresavau. Dispečerė anksčiau su manimi kalbėjo rusiškai, o po to prakalbo lietuviškai ir aš nieko nesupratau. Pagalvojau, kad man nori kažko negero. Tada man teko ją nufilmuoti, kad parodyčiau visiems, kad ji daro kažką neaiškaus.
Tačiau kai man išvertė, ką ji turi omenyje, aš pažiūrėjau savo grafiką ir supratau, kad sumaišiau darbo dienas – tą dieną turėjau laisvadienį. Tada aš ištryniau tą vaizdo įrašą, bet jau buvo per vėlu“, – sako A. Paukas.
Baltarusis sako, kad truputį kalba lietuviškai – kalbėdamas su tv3.lt žurnaliste jis pavartojo kelis lietuviškus žodžius. Vis dėlto jis tikina nesupratęs dispečerės: galvojo, kad ji jam įrašys pravaikštą.
„Galvojau, kad ji man trukdo, neišduoda dokumentų ir vyksta kažkas blogo. Jeigu aš žinočiau, žinoma, būčiau tiesiog nuėjęs namo ir viskas, bet kadangi nežinojau, teko imtis veiksmų“, – pasakoja A. Paukas.
Baltarusis sako, kad vairuotoju dirba apie du mėnesius ir jaučia didelį stresą.
„Dar nėra dviejų mėnesių, kai dirbu vairuotoju. Aš išvis šiame darbe labai išsiderinau, sustresavau – vienas moko vienaip, kitas kitaip, niekas neaišku. Sunkus darbas, ypač tada, kai nesuprasi, ar juokauja, ar rimtai moko. Šitame darbe yra ir sunkumų, ir kitų niuansų“, – komentuoja A. Paukas.
Sureagavo baltarusio darbdavys
Į baltarusio vairuotojo elgesį dėmesį atkreipė ir jo darbdavys VVT. Įstaigoje dėl baltarusio elgesio su dispečere pradėtas vidinis tyrimas.
„Kaip jau buvo minėta, dėl galimų etikos ir vidinės tvarkos pažeidimų šiuo metu yra atliekamas vidinis tyrimas, kurio metu vertinami tiek darbuotojo veiksmai, tiek situacijos aplinkybės“, – nurodė VVT atstovė žiniasklaidai Gintarė Žalytė-Štarienė.
„UAB „Vilniaus viešasis transportas“ netoleruoja žeminančio, įžeidžiančio ar nepagarbaus elgesio – tiek darbuotojų, tiek keleivių ar kitų asmenų atžvilgiu. Šiuo metu vertinamos visos situacijos aplinkybės ir darbuotojo veiksmai, kad būtų priimti atitinkami sprendimai“, – pridūrė ji.
Internete paplitus baltarusio įrašams, lietuviai ėmė piktintis jo elgesiu ir reikalauti baltarusį deportuoti. Migracijos departamentas paaiškino, kad sprendimas išsiųsti užsienietį iš Lietuvos priimamas, jeigu:
• jis neišvyko iš Lietuvos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą;
• jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti;
• jis neteisėtai atvyko į Lietuvą ar neteisėtai yra joje ir neprašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir (ar) nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu;
• jo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.
Kol kas pirmosios trys sąlygos A. Paukui netinka, o ar baltarusis kelia grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai, turėtų įvertinti policija arba kitos institucijos, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamentas (VSD).
Paklausus, kada ir kokiomis aplinkybėmis A. Paukas atvyko į Lietuvą, Migracijos departamentas nurodė atsakysiantis tik gavus jo pasirašytą sutikimą.
Pagal viešai prieinamus duomenis, A. Paukas Lietuvoje gyena 5 metus. 2020 metais jis su žmona pabėgo iš Baltarusijos.
Paviešino pašaipią dainelę su rusiškais keiksmažodžiais
Tuo istorija nesibaigė. A. Paukas internete paviešino dar ir pašaipią dainelę.
„Kaip pasakyti lietuvių kalba? Пашел ты на***“, – spygauja baltarusis.
Ir tuojau pat aiškina, kad ir šį kartą buvo nesuprastas. Esą dainelė tebuvo meninė išraiška parodyti, kaip kalba lietuviai.
„Šią dainą parašyti kaip tik mane paskatino lietuviai, kurie viešose erdvėse keikiasi rusiškais keiksmažodžiais, ir tai labai negražiai atrodo. <...> Aš pagalvojau, kad jeigu Jūs jau taip nemėgstate rusų kalbos, reikia tada turėti ir vartoti savo keiksmažodžius. Todėl ir išėjo tokia impulsyvi daina, kad atkreipčiau dėmesį į šią problemą“, – sako A. Paukas.
„Aš geras žmogus, aš nenoriu įžeidinėti lietuvių. Jeigu Jūs žinote apie mano veiklą, tai aš užsiimu sarkazmu, ironija, kas susiję su mūsų diktatūra“, – priduria jis.
Lietuvoje gyvena 5 metus
A. Paukas pasakoja, kad į Lietuvą su žmona ir vaikais atvyko prieš 5 m., 2020 m. rugsėjo 5 d. Kaip pats sako, išvykti iš Baltarusijos jis nenorėjo, bet taip susiklostė aplinkybės.
„Po to, kai Baltarusijoje prieš rinkimus mane pasodino į areštinę, o tada išleido, mes netikėtai su visa šeima išvykome į Egiptą. Mes neplanavome išvykti iš Baltarusijos, bet jau būdami Egipte sužinojome, kad mus Baltarusijoje nori siųsti į kalėjimą.
Buvo priimtas sprendimas evakuotis į Lietuvą, nes mano žmona dažnai čia vykdavo į įvairius seminarus, čia ji turi pažįstamų. Ji priėmė tokį sprendimą, aš sutikau“, – pasakoja A. Paukas.
Paklausus, kodėl per 5 metus neišmoko lietuviškai tiek, kad galėtų susikalbėti su dispečere, baltarusis pripažino, jog jam dėl to gėda.
„Man labai gėda dėl to, kad aš negaliu išmokti lietuvių kalbos, man labai gėda kreiptis į lietuvius rusų kalba. Aš iš karto atsiprašinėju, o po to bandau ko nors prašyti“, – sako jis.
A. Paukas tikina, kad jam sunku mokytis lietuvių kalbos. Neva dėl to sukūrė pašaipią dainelę.
„Kai tik sėdu mokytis, man darosi liūdna ir neįdomu, todėl aš pradėjau kurti dainas lietuvių kalba. Na, jūs turbūt girdėjote. Ten kažkas man neteisingai išsivertė, bet buvo smagu“, – komentuoja Vilniuje gyvenantis baltarusis.
Reikalaus užsieniečių mokėti lietuvių kalbą
Valdžia siūlo, kad šalyje 5 metus pragyvenę užsieniečiai, norintys prasitęsti leidimą gyventi, taip pat tie, kurie dirba paslaugų sektoriuje, turės įrodyti lietuvių kalbos mokėjimą. Panaši pareiga numatoma ir tiems, kurie siektų atsivežti šeimos narius.
Tokias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas inicijavo konservatorius L. Kasčiūnas, joms Seimas pritarė po pateikimo.
Anot pataisų iniciatoriaus konservatoriaus Lauryno Kasčiūno, siūlymai pirmiausia susiję su strateginiais klausimais. Politiko teigimu, nepaisant teigiamo poveikio šalies ekonomikai, migracija skaldo visuomenę, o iš to kyla radikalios jėgos ir kiti pavojai nacionaliniam saugumui.
„Migracija turi savo galimybių, bet ji turi labai daug rizikų ir pavojų. Mes, akivaizdu, matome, kas vyksta visai netoli nuo mūsų, šiek tiek toliau į Vakarus, kai yra susiformavusios paralelinės visuomenės, kai yra atsiradusios no-go zonos, kai iš esmės turime rimtų klausimų, ar yra užtikrinama visuomenės sanglauda“, – laidoje „Dienos pjūvis“ komentavo jis.
„Akivaizdu, kad mums, kaip valstybei reikia apsispręsti, ar mes einame tuo keliu ir galime sau tai leisti (aš manau, kad ne), ar dabar susidėliojame saugiklius ateičiai, kad būtų galima turėti kontroliuojamą migracijos politiką“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pasak jo, dauguma siūlymų paremti griežtesniais reikalavimais užsieniečiams mokėti Lietuvos valstybinę – lietuvių – kalbą. Pirmiausia pakeitimai paliestų tuos, kurie po 5 metų gyvenimo Lietuvoje norėtų prasitęsti leidimą čia gyventi.
„Po 5 metų, matyt, jau tu turi turėti bazines ar net daugiau nei bazines valstybinės kalbos žinias. Akivaizdu tai, ką aš ir siūlau, kad reikia nustatyti tam tikrą kartelę“, – komentavo L. Kasčiūnas.
Jis siūlo, kad minimą kartelę nustatytų Vyriausybė.
Taip pat įstatymo pataisomis siūloma suteikti Migracijos departamentui teisinę galimybę tikrinti užsieniečių valstybinės kalbos žinias.
Užsieniečiai, kurie atvyksta pas savo šeimos narius, taip pat privalės mokėti bent pagrindines lietuviškas frazes.
Pagal ES direktyvą 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą, ne ES piliečiams, pragyvenusiems Lietuvoje 2 metus, galioja šeimų susijungimo teisė. Ši teisė pirmiausia galioja asmens sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams.
„Kitaip tariant, bet kuris užsienietis, gyvenantis čia 2 metus, po to jau gali bandyti atsivežti savo šeimas, savo artimą aplinką“, – paaiškino L. Kasčiūnas.
Įstatymo pataisomis jis siūlo, kad suaugę užsieniečio šeimos nariai, kurie nori atvykti pas jį į Lietuvą, taip pat turi kažkiek mokėti lietuviškai.
„Kadangi tai yra ES direktyva, mes negalime 2 metus padaryti 5 ar 10 metų, bet mes galime nustatyti tam tikrus reikalavimus“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Ribos studentų darbą
Artėjant Europos Sąjungos (ES) Migracijos pakto įsigaliojimui, Lietuva ketina nepriimti jai priskirtų daugiau nei 150 į ES patekusių migrantų, o susimokėti 3,16 mln. eurų solidarumo įnašą.
„Artimiausiu metu įsigalios ES migracijos paktas ir čia šioje vietoje linkstama link to, kad mokėti įmoką, o ne priimti papildomus pabėgėlius, kadangi mes ir taip pastaruoju metu esame priėmę daug ir karo pabėgėlių, ir ekonominių migrantų“, – per spaudos konferenciją teigė prezidento patarėjas Deividas Matulionis.
Kita problema – užsieniečiai studentai, kurių didelė dalis prisidengia studijomis, kad galėtų atvykti į Lietuvą ir dirbti. Tokią sistemą šiemet išaiškino Migracijos departamentas.
„Mes turime situaciją, kai studentai „mokosi“ 4, 5, 6 ir daugiau metų, kai nesurenka pakankamai kreditų, bet yra perkeliami į kitą kursą. Tai susiję su tuo, kad jie į studijas žiūri ne kaip į studijas, kad gautų specialybę, bet kaip į leidimą gauti teisę dirbti Lietuvoje. Jie savo studento statusą būtent tam ir išnaudoja“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo L. Kasčiūnas.
Todėl grupė Seimo narių siūlo, kad vietoje 40 valandų per savaitę studentams būtų leista dirbti perpus mažiau – 20.
Migracijos departamento duomenimis, per pastaruosius dvejus metu studijuojančiųjų iš Indijos Lietuvoje padaugėjo tris kartus – nuo 568 studentų 2023 metais iki 1539 studentų šiemet.
Dar smarkiau išaugo pakistaniečių (nuo 100 asmenų iki 1039) ir Bangladešo atstovų (nuo 32 asmenų iki 557) studentų skaičius.
Lietuvoje leidimus laikinai gyventi studijų pagrindu taip pat turi nemažai Baltarusijos (924) ir Ukrainos (725) piliečių.
Kai kurių šalių gyventojai negalės atvykti į Lietuvą
Vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė įvardijo, kaip planuojama riboti užsieniečių migraciją į Lietuvą.
„Šiuo metu bus teikiamas įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Mes susiduriame su problemomis, su studentais, kurie atvyksta. Bus taisomi teisės aktai, kai studentas negalės dirbti 40 valandų per savaitę, jis galės dirbti tik 20 val. per savaitę pirmame ir antrame kurse“, – kalbėjo ji.
„Taip pat patrumpinamas paslaugų tiekėjų sąrašas, kas liečia darbo migraciją ir peržiūrimi priėmimų per dieną skaičiai. Taip pat kai kurios šalys yra išbrauktos iš galimybės atvykti į Lietuvą“, – dėstė viceministrė.
A. Ščerbaitė papildė, kad iš sąrašo daugiausiai yra išbraukta Centrinės Azijos šalių, Indija.
„Tokios šalys, kurios kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – teigė ji.
D. Matulionio skaičiavimu, Lietuvoje apie 20 tūkst. atvykusiųjų yra iš Azijos, didžioji dalis – iš Centrinės Azijos šalių. Dėl to šalies vadovo patarėjas įspėja apie kylančią radikalizacijos grėsmę.
„Vis dėlto islamiškosios radikalizacijos pavojus egzistuoja. Kol kas tų grėsmių nėra, bet nepamirškime, kas vyksta kai kuriose kitose ES valstybėse, su kokiomis problemomis jos susiduria. Todėl mes turime užkardyti tuos procesus“, – teigė prezidento patarėjas.
Rugsėjo 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyveno beveik 210 tūkst. užsieniečių. Didžiausią jų dalį sudarė ukrainiečiai (76 tūkst.), toliau seka baltarusiai (52 tūkst.) bei rusai (14 tūkst.).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
