Nuo kitų metų visi dirbantys ir gyvenantys emigrantai Lietuvoje turės kalbėti lietuvių kalba, tačiau likus vos keliems mėnesiams iki Naujųjų, toliau didžioji dalis migrantų ir toliau turbūt kalbės rusiškai.
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka dalijosi, kad kalbos mokymasis priklauso ne nuo mokymo, o nuo paties žmogaus noro ir motyvacijos – be šių aspektų, išmokyti neįmanoma.
„Mano įsitikinimu, kalbos, visų pirma, ne yra išmokomos, o išmokstamos. Pats svarbiausias dalykas čia yra motyvacija.
Jeigu žmogus nenori išmokti kalbos, jo išmokyti tiesiog neįmanoma. Matome daugybę žmonių, kurie jau keletą metų gyvena Lietuvoje, ir kai nuvažiuoja, pavyzdžiui, koks nors reporteris ar žurnalistas jų pakalbinti, jie nesugeba arba nenori kalbėti lietuviškai. Todėl, visų pirma, kalba yra išmokstama“, – kalbėjo jis.
Užsieniečiai privalo nuo pradžių mokėti lietuviškai
Pasak eksperto, užsieniečiui, dirbančiam tokioje vietoje, kur yra būtina kalba, nuo pirmos dienos privaloma mokėti lietuviškai, nes kitaip būtų pažeidžiamos Lietuvos piliečių teisės bendrauti gimtąja kalba.
„Dėl sąlygų sudarymo – tai gana sudėtingas klausimas. Štai kodėl. Jeigu į Lietuvą atvykęs užsienietis pradeda dirbti tokioje darbo pozicijoje, kur kalbos mokėjimas yra būtinas (viename iš trijų galimų lygių – A2, B1 ar B2), jis turi mokėti kalbą nuo pirmos dienos.
Toks yra reikalavimas, nes jeigu jis bendrauja su klientais ar pacientais ir nekalba lietuviškai, tokiu būdu pažeidžiamos Lietuvos piliečių kalbinės teisės“, – įvertino pašnekovas.
Valotka: „Lietuvoje viešojoje erdvėje piliečiai turi teisę bendrauti lietuviškai“
A. Valotkos nuomone, Lietuvoje piliečiai turi teisę bendrauti lietuviškai, užsieniečiams pramokti kalbą net ir pradiniame lygyje yra sudėtinga dėl trūkstamų kalbos įgūdžių, išsilavinimo ar gimtosios kalbos rašto skirtumų.
„Lietuvoje viešojoje erdvėje piliečiai turi teisę bendrauti lietuviškai, gauti informaciją lietuviškai ir taip toliau.
Gyvenant užsienyje turbūt gana sudėtinga pramokti lietuvių kalbos net ir tuo paprastu lygiu, kurio iš pradžių reikalaujama, ypač kai daugelis atvykstančių žmonių neturi pakankamų kalbos mokymosi įgūdžių.
Tarkime, jie neturi aukšto išsilavinimo, nesimokė kitų užsienio kalbų, o jų gimtosios kalbos rašto sistema galbūt nelotyniška. Tai yra gana sudėtinga“, – atkreipė dėmesį jis.
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo vertinimu, informacijos apie kalbos mokymosi vietas ir sąlygas reikia teirautis oficialių institucijų, nes autorius tokių duomenų neturi, tačiau jis palaiko, kad sąlygos turėtų būti kuo geresnės.
„Šiuo požiūriu, kiek yra mokymosi vietų ir kokios sąlygos sudarytos, reikėtų klausti ne manęs, o Švietimo ministerijos – suaugusiųjų mokymo departamente arba teirautis Nacionalinėje švietimo agentūroje.
Šios institucijos turėtų turėti duomenų ir galėtų atsakyti. Aš tokiais duomenimis nedisponuoju. Aišku, esu tikrai už tai, kad tos sąlygos būtų kuo geresnės“, – kalbėjo jis.
Migracijos departamentas: Lietuvoje legaliai gyvena 211 751 užsienietis
Migracijos departamento („migracijos.lt“) duomenimis nuo 2025 m. spalio 1 d. yra užfiksuota, kad Lietuvoje legaliai gyvena 211 751 užsienietis, turintis galiojantį leidimą gyventi. Daugiausia jų atvyko iš Ukrainos – 77 351 asmuo, iš Baltarusijos – 51 213, o iš Rusijos – 14 005. Šios trys šalys sudaro didžiąją dalį visų legaliai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, ir tai rodo, kad migracijos srautai daugiausia susiję su Rytų Europos regionu.
Tuo pat metu auga ir migrantų iš Azijos bei islamo šalių skaičius. Iš Indijos atvyko 7 510 asmenų, iš Uzbekistano – 9 912, Tadžikistano – 6 360, Kirgizijos – 4 579, Azerbaidžano – 4 187, o iš Pakistano – 2 784. Šie duomenys rodo, kad vis didesnę Lietuvoje gyvenančių užsieniečių dalį sudaro atvykėliai iš Azijos regionų, o migracija tampa vis įvairesnė tiek pagal kilmės šalis, tiek pagal kultūrinius ir religinius kontekstus.
Kasmet Lietuva priima daugybė rusakalbių migrantų
Parlamentaras Vytautas Sinica įvertino, kad nors Lietuva nuo 2022 metų kasmet priima apie 10 tūkstančių migrantų, daugiausia rusakalbių, tai nėra naujas reiškinys.
„Lietuva nuo 2022 metų kasmet priima apie 10 tūkstančių migrantų, ir dauguma jų yra rusakalbiai. Tai iš esmės nėra naujas reiškinys.
Tačiau tai yra bloga tendencija, ir čia kyla klausimas, kurį turėtume kelti – kaip tą skaičių mažinti. Vis dėlto, toks reiškinys neturėtų nieko stebinti, nes jis vyksta jau kelerius metus“, – įvardijo jis.
Politikas teigė, problema yra tame, jog norint sėkmingai integruoti migrantus Lietuvoje, būtina užtikrinti jų lietuvių kalbos mokymą, nes iki šiol ši sritis buvo prastai organizuota, o iniciatyvą galiausiai ėmėsi Užimtumo tarnyba, daugiausia dirbanti su ukrainiečiais.
„Jei nusprendžiame žmones priimti ir integruoti, turime užtikrinti, kad visi Lietuvoje gyvenantys žmonės mokytųsi valstybinės kalbos bent tam tikru lygiu.
Iki šiol ši sritis buvo gana chaotiška – viskas buvo „mėtoma iš rankų į rankas“. Užimtumo tarnyba buvo paskutinė institucija, kuri ėmėsi iniciatyvos ir pradėjo organizuoti lietuvių kalbos kursus. Žinau, kad daugiausia į juos ėjo ukrainiečiai.
<...> Manau, kad darbo migrantai, kuriuos atsiveža darbdaviai, turėtų lankyti lietuvių kalbos kursus darbdavio lėšomis, o politiniai pabėgėliai — valstybės lėšomis“, – kalbėjo jis.
Migracija gali kelti grėsmę nacionaliniam šalies saugumui
V. Sinicos nuomone, dabartinio karo sąlygomis migracija kelia realią grėsmę nacionaliniam saugumui, Jo teigimu, valstybė neturi galimybių tinkamai patikrinti visų atvykstančių asmenų.
„Kalbant apie nacionalinį saugumą, nors tokia migracija kasmet vyksta, dabartiniame karo kontekste tai gali kelti rimtų rizikų. Nenoriu pasakyti, kad tai yra normalu ar nekenksminga – priešingai, manau, kad tai kelia realią grėsmę.
Valstybės saugumo departamentas jau nuo 2023 metų viešai įvardijo, jog neturime galimybių patikrinti visų atvykstančių asmenų“, – sakė parlamentaras.
V. Sinica nuomone, Baltarusija, kuri, jo teigimu, ilgą laiką buvo didžiausia darbo imigracijos kilmės šalis, yra mums priešiška valstybė. Iš jos atvykstantys asmenys gali būti susiję su priešišku režimu ir vykdyti kažkokias užduotis, todėl rizika nacionaliniam saugumui yra didžiulė.
Parlamentaras kaip dar vieną grėsmę įvardijo – didėjantį atvykėlių skaičių iš Azijos, islamo šalių, kas kelia papildomas terorizmo rizikas. Valstybė neva elgiasi neatsakingai, kasmet leisdama atvykti tūkstančiams užsieniečių.
„Mano manymu, visiškai neatsakinga kasmet leisti atvykti dešimčiai tūkstančių užsieniečių. Kai 2022 metų vasario pabaigoje prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą. O Ukraina greitai ir viešai pranešė, kad tarp darbo migrantų iš Baltarusijos buvo žmonių, vykdžiusių diversijas prieš objektus šalies gilumoje.
Ta pati grėsmė aktuali ir mums – ją žinojome dar prieš įgyvendindami liberalią migracijos politiką, tačiau vis tiek ją leidome. Kai sakau „mes“, turiu omenyje valstybę“, – pastebėjo V. Sinica.
Migracijos departamentas: migrantų daugiausia iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos
Migracijos departamento duomenimis, pagrindinės valstybės, kurių piliečiai kalba ar susikalba rusiškai, yra Ukraina, Baltarusija ir Rusija. Rusakalbėms valstybėms gali būti priskirtinos ir buvusios SSRS respublikos Centrinės bei Vakarų Azijos regione, tačiau toks vertinimas yra subjektyvus – ne visi tų šalių gyventojai moka ir gali susikalbėti rusiškai, tad pasakyti visiškai tikslaus rusakalbių skaičiaus nėra įmanoma.
Migracijos departamentas nesiima prognozuoti, kiek konkrečiai rusiškai kalbančių migrantų ketina atvykti į Lietuvą ateinančiais metais. Kalbant apie atvykimo pagrindus, jie, tikėtina, išliks tokie pat: darbas, studijos bei šeimos susijungimas
Migracijos departamentas, veikdamas pagal savo kompetenciją, nuolat stebi bei analizuoja migracijos srautus bei tendencijas. Įstaiga, jų teigimu, kaip numatyta teisės aktuose, nagrinėja užsieniečių prašymus išduoti leidimus gyventi Lietuvoje, priima sprendimus, o taip pat nagrinėja dokumentus ir priima sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje ir jų išsiuntimo iš Lietuvos, organizuoja neteisėtai esančių šalyje užsieniečių grąžinimą į jų kilmės šalis ar trečiąsias saugias šalis.
Migracijos departamentas dėl migracijos tariasi su ne viena institucija
Be to, Migracijos departamentas, bet kokiais teisėtais būdais gavęs reikšmingos informacijos, kuri gali turėti įtakos sprendimo priėmimui dėl užsieniečių atvykimo ar buvimo šalyje, konsultuojasi su Valstybės saugumo departamentu (VSD), policija bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Kiekviena iš šių žinybų vertina rizikas pagal savo kompetenciją bei teikia savo išvadas sprendimą priimančiam Migracijos departamentui.
Šias bei kitas teisės aktais priskirtas funkcijas Migracijos departamentas atlieka bei atliks maksimaliai kruopščiai ir operatyviai.
Kalbant apie lietuvių kalbos kursų organizavimą migrantams, Migracijos departamentas neorganizuoja. Užsieniečių integracijos klausimus sprendžia bei su tuo susijusius procesus organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
