Viena iš erdvių, kur siautėja sukčiai yra nekilnojamojo turto skelbimai. Apgauti žmones bandoma patalpinant itin patrauklų tariamai nuomojamo, nors, tikėtina, net neegzistuojančio būsto, skelbimą.
Vis dėlto, jei situacijos nuomos rinkoje neatitinkančios kainos filtras nepadeda atskirti sąžiningo nuomotojo nuo sukčiaus, yra kita rodiklis į ką turėtumėte atkreipti dėmesį.
Ką apie žmogų su kuriuo bendraujate pasako jo tokie vartojami žodžiai: „pasitykesite“, „noryte“, „gimtynėję“, „bylietai“, „gryšiu“, „pinygus“? Būtent tokie žodžiai užkliuvo į diskusiją įsitraukusiems internautams.
Tad bandant nepatekti į sukčių pinkles nuomojantis būstą, rekomenduojama ne tik įvertinti nuomos kainą, bet ir skelbimo autoriaus raštingumą. Sukčiai skubina pervesti depozitą, tad jūsų pasiūlymas atvykti apžiūrėti buto gyvai, turėtų atbaidyti tokius asmenis.
Iškart užblokuoja
Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje vilnietė Sandra pasidalijo susirašinėjimo su sukčiumi nuotraukomis ir tokiu tekstu:
„Prieš keletą valandų mergina vardu Andželika buvo įdėjusi skelbimą, jog nuomoja 2 kambarių butą šalia Rotušės aikštės. Tačiau teko gauti keistą pasiūlymą iš jos, dėl kurio buvau užblokuota. Tad ateičiai atkreipkite dėmesį į šios merginos skelbimus, kad neapsigautumėte.“
Šiuo atveju, kai tik sukčius suprato, jog nepavyks apgauti Sandros, mergina buvo užblokuota.
Po šiuo įrašu pasipylė komentarai. Vienas internautas rašė: „Vakar ji butą Žirmūnuose turėjo, o šiandien jau Rotušėje. Kažkaip pastebėjau dabar mada sėdintiems su tais depozitais žmones apgaudinėti“
Kitas pridūrė: „Visiškai tokia pati rašyba kaip ir kitų apgavikų, čia turbūt vieni ir tie patys. Atkreipkite dėmesį į „pasitYkesite“.“
Dar vienas komentatorius piktinosi, kad jį buvo bandoma apgauti šiek tiek kitokioje situacijoje: „Tas pats variantas. Tik, kad man buvo su vaiko parduodamu kompiuteriu. Bet visa laimė spėjome susigrąžinti.“
Apgavo parduodant suknelę
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad prekyba įvairiais daiktais internetu tarp žmonių vyksta visu pajėgumu, tad nieko keisto, kad čia pat patiklumu bando pasinaudoti ir sukčiai.
Viena tokių sukčių aukų tapo 28 metų Plungės gyventoja. Moteris kreipėsi į policiją, nes prarado nemenką sumą pinigų. Nukentėjusioji pasakojo, kad asmuo, ketinęs pirkti internete moters parduodamą suknelę, atsiuntė nuorodą.
Joje buvo pašoma užpildyti formą, neva reikalingą saugiam pirkimui elektroninėje erdvėje. Suvedusi reikalaujamus duomenis pareiškėja pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos per kelis kartus apgaulės būdu buvo pasisavinta 811,64 eurų.
Pradėtas tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo. Tokie sukčiavimo atvejai yra pavieniai, nes šiuo metu „ant bangos“ yra iš neva bankų siunčiamos SMS žinutės su aktyvia nuoroda.
Atvejai nesibaigia
Lietuvos paštas neseniai informavo, kad pastaruoju metu padaugėjo apgaulingų laiškų, kuriuose „LP express“ vardu prisidengę sukčiai bando iš žmonių išvilioti pinigus ir asmens duomenis, rašoma pranešime spaudai.
Sukčiai siunčia el. laiškus, kuriuose rašoma apie neva gautą siuntinį ir tam, kad jis būtų perduotas, prašoma paspausti nuorodą bei sumokėti tam tikrą pinigų sumą. Ji svyruoja nuo 2 iki beveik 10 eurų.
Dar vienas apgaulės scenarijus – sukčiai nusitaiko į įvairius daiktus parduodančius asmenis. Sukčiai susisiekia su pardavėju, iš karto praneša, kad be jokių derybų perka daiktą. Kai dėl jo susitariama, atsiunčia SMS žinutę su prisijungimo nuoroda, kuri nukreipia į tariamą „LP express“ platformą. Joje deklaruojama apie atliktą užsakymą ir pinigų sumokėjimą. Tam, kad tuos pinigus pardavėjas gautų (jie būtų įskaityti į pardavėjo mokėjimo kortelę) šioje platformoje jis turi suvesti savo kortelės duomenis. Tokiu būdu visi kortelės duomenys atsiduria sukčių rankose – jie gali disponuoti kortelėje esančiomis lėšomis.
Lietuvos paštas atkreipia dėmesį – tokie laiškai ar SMS žinutės „LP express“ vardu nėra siunčiami ir ragina žmones išlikti budriems, nepateikti mokėjimo kortelės duomenų ar neatlikti jokių mokėjimų.
„Sukčiai įdeda vis daugiau pastangų, kad jų apgaulingi pranešimai kuo labiau panašėtų į tikrus siunčiamus „LP express“ klientams – jie naudoja įmonės logotipą, spalvas, grafinius simbolius, nurodo Lietuvos pašto kontaktus. Dėl to raginame išlaikyti budrumą – paties Lietuvos pašto siunčiamuose laiškuose niekada nebūna nuorodų į tiesioginius mokėjimus, niekada neprašoma suvesti mokėjimo kortelių ar kitokių asmens duomenų. Už paslaugas apmokėti galima tik prisijungus prie savitarnos ir naudojant el. bankininkystę“, – sako Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovas Andrius Varnelis.
Informaciją apie sukčių veiksmus Lietuvos paštas visuomet perduoda atsakingoms institucijoms.
„Su tokio paties pobūdžio sukčiavimais, kuomet apgaulingai naudojami žinomų įmonių pavadinimai, susiduria ne tik Lietuvos paštas bet ir daugiau įmonių. Esame iniciavę ir šiuo metu kartu su atsakingomis institucijomis ieškome greitų bei efektyvių techninių ir teisinių sprendimų, kurie padėtų sustabdyti tokias neteisėtas veikas ir užkirstų joms kelią“, – teigia A. Varnelis.
Apie panašius sukčiavimo atvejus Lietuvos pašto klientai informuojami interneto svetainėje, naujienlaiškiais. Įmonės atstovai prašo informacija pasidalinti ir su pažįstamais, šeimos nariais.
