Vokietijos įmonė „Homanit“, įsigijusi dalį „Pagirių šiltnamių“ teritorijos, nuo 2019 m. stato didžiausią gamyklą Lietuvoje, kurioje bus gaminamos medienos drožlių (plaušo) plokštės prie pat žmonių gyvenamųjų teritorijų.
Situacija aptarta Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Temą dėl ekologiškai problematiškų gamyklos statybų iškėlęs komiteto narys, demokratų frakcijos atstovas Tomas Tomilinas teigia, kad Pagirių bendruomenė neslepia nenoro turėti tokių kaimynų, reikalauja aplinkos taršos monitoringo, tačiau beveik visos institucijos, į kurias bendruomenės atstovai kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo, lieka abejingos gyventojų skundams.
Sumažino vandenvietę dėl geležinkelio. Bet geležinkelio ten niekada nebus
Pagirių bendruomenės „Medeina“ pirmininkas Vytautas Vyskupaitis pasakojo, kad viena iš problemų, kurias kelia statoma „Homanit“ gamykla – vandenvietės ir gėlo vandens situacija.
Jo teigimu, Pagiriuose naikinama vandenvietės dalis, kurioje galima išgauti 17,5 tūkst. kubinių metrų vandens per parą. Dalis vandenvietės sunaikinta, nes gamyklai neva reikėjo įrengti geležinkelio atšaką.
„Numatytas geležinkelis eina per sklypus, per nuosavus namus. Namai jau ten stovi, geležinkelio ten niekos nebus. Jei kalbėsime apie tai, kad be geležinkelio gamykla negalėjo būti pastatyta, tai gamykla jau stovi.
Jei gamykla jau stovi, o geležinkelio dar nėra, tai gal tas geležinkelis nėra toks jau būtinas ir reikalingas? <...> Klausimas, ar yra būtinybė naikinti vandenvietę, nes geležinkelio tai nebus?“, – pasakojo bendruomenės atstovas.
V. Vyskupaičio teigimu, poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitoje geležinkelio atšaka nėra įtrauka, ji nevertinta.
„Reiškia, kad gamykla statoma ir yra išspręstas žaliavos transportavimo klausimas“, – teigė jis.
Bendruomenės atstovo teigimu, Vilniaus apygardos prokuratūra yra apskundusi Lietuvos geologijos tarnybos sprendimą mažinti vandenvietę, šiuo metu vyksta apeliacinis teismas.
„Kas bus jei prokuratūra praloš tą teismą? Atsiras teisinis precedentas, kad bet kuri Lietuvos vandenvietę bus galima mažinti be jokio preteksto. Sugalvojom? Mažinam!“ – sakė V. Vyskupaitis.
Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Giedrius Giparas teigimu, Konstitucijoje nurodytos išskirtinės valstybės teisės į žemės gelmes ir yra nustatytas teisinis mechanizmas, kuris leidžia vandenviečių apsaugos zonas, priklausomai nuo paimamo vandens kiekio, mažinti.
„Teisiniu požiūriu, žiūrint iš mūsų pusės, <...> atlikome savo darbą“, – aiškino G. Giparas.
Jis pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas konstatavo, kad pagal teisines procedūras geologijos tarnyba neatliko nieko blogo. G. Giparo teigimu, vandenvietė sumažinta toje vietoje, kur „Vilniaus vandenys“ vandens gavybos nevykdė. Pasak jo, tarnyba buvo tik prašymo vykdytoja ir pati neturi teisės ar reikalo imtis iniciatyvos mažinti vandenvietę.
Vilniaus rajono savivaldybės atstovai taip pat teigė, kad vandenvietė sumažinta ne jų iniciatyva. Visgi jie negalėjo atsakyti, ar tai padaryta „Vilniaus vandenų“, ar „Homanit“ iniciatyva.
„Homanit Lietuva“ direktorius Andrius Ostrauskas teigia, kad sprendimas mažinti vandenvietę nėra precedentas.
„Nėra taip, kad tai pirmas kartas, nieko panašaus nėra buvę ir mes susiduriame su kažkuo neaiškiu“, – kalbėjo įmonės direktorius.
Pasak A. Ostrausko, Pagirių vandenvietė susideda iš dviejų blokų – pietinio ir šiaurinio. „Homanit Lietuva“ direktoriaus tvirtinimu, pietinis yra naudojamas ir jis nėra mažinamas, o mažinamas yra šiaurinis, mažasis blokas, kuris nėra naudojamas.
„Antras dalykas, dėl pačio geležinkelio, tai dėl makroekonominės situacijos mes jo neplanuojame. Geležinkelį planavome naudoti vežti medienos žaliavai iš Baltarusijos. Dėl esamos situacijos, visos sienos yra uždarytos. Kaip bus ateityje, tikrai negaliu prognozuoti“, – kalbėjo A. Ostrauskas.
Statybos pradėtos neteisėtai?
Vilniaus rajono gyventojas, visuomenininkas ir verslininkas Dariusz Litwinowicz teigė, kad jam susidaro įspūdis, kad valdininkai tvarko dokumentus taip, kaip jų paprašo „Homanit Lietuva“.
„Jei nuvažiuotume prie pačios gamyklos, tai ji pastatyta tarp namų, yra didžiulis fūrų srautas jau dabar. <...> Kokia nauda statyti tokioje vietoje ir būtent taip? Ir visiškai neatsižvelgiama į žmonių norus“, – kalbėjo D. Litwinowicz.
V. Vyskupaitis teigia, kad pagal tvarką, pirmiausia turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, o vėliau pradedama statyti gamykla. „Homanit Lietuvos“ gamyklos atveju viskas vyko atvirkščiai – gamykla pradėta statyti, nors vertinimas aplinkai nebuvo dar atliktas.
„Statybos inspekcija vilkino visus nusiskundimus. Iš trečio kartą tik nustatyta, kad buvo savavališka statyba. <...> Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nekreipė dėmesio. Mums net nebuvo pasakyta, kokie bus taršos rodikliai. Bet gamykla jau buvo pradėta statyti! Aplinkos apsaugos agentūra ignoravo nebaigtas PAV procedūras“, – kalbėjo bendruomenės atstovas.
Jo žiniomis, į gamyklos teritoriją buvo atvykę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai ir rado „blogų dalykų“.
„Kas bus, kai bendruomenė įrodys, kad PAV atliktas aplaidžiai ir teismas panaikins Aplinkos apsaugos agentūros išvadas? Kas bus, kai gyventojai pradės piktintis, kad yra tarša, yra triukšmas, yra kietosios dalelės?“ – klausė V. Vyskupaitis.
Atsižvelgė į visuomenės pastebėjimus
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) direktorė Milda Račienė teigė, kad leidimas statyboms išduodamas tik atlikus PAV, bet pati agentūra neturi teisės stabdyti, vilkinti ar nepradėti PAV, jei ūkio subjektas daro kažką netinkamai, pavyzdžiui, pradėjęs statybas be leidimo.
M. Račienės teigimu, apie PAV pradžią paskelbta 2021 m. vasario 26 d. ir agentūra ne kartą gavo visuomenės pastabų ir pasiūlymų dėl planuojamos „Homanit“ veiklos, į kuriuos atsižvelgė, organizavo susitikimą nuotoliniu būdu tiek su bendruomenės atstovais, tiek su įmonės atstovais.
„Nenorėčiau sakyti, kad agentūra nenagrinėjo ir nevertino pastabų“, – teigė M. Račienė.
T. Tomilinas klausė, ar agentūra vykdo gamyklos monitoringą, kaip to prašo bendruomenė. M. Račienė pabrėžė, kad PAV nėra leidimas vykdyti veiklą. AAA vadovės teigimu, agentūra, atlikusi PAV, numatė „Homanit“ papildomas sąlygas, kurios turės būti įgyvendintos. Pasak jos, gamyklos monitoringas bus vykdomas.
Sako, kad įsikėlė į pramoninę zoną
„Homanit Lietuva“ vadovas A. Ostrauskas teigia, kad gamykla pastatyta teritorijoje, kurie prieš tai jau buvo pramoninė zona.
„Buvo vieni didžiausi Sovietų Sąjungos šiltnamių, 75 hektarai. Toje teritorijoje milžiniška mazutu kūrenama katilinė. Apskritai, mes nekeitėme žemės paskirties, čia jau buvo pramonės zona. Mus „Investuok Lietuvoje“ ir pakvietė į tinkamą sklypą. Mes padarėme sklypo apžvalgą, jis atitiko idealiai, čia ir įsikūrėme“, – kalbėjo A. Ostrauskas.
Pasak jo, taršos rodikliai bendruomenei buvo pristatyti per PAV viešinimą, iš bendruomenės buvo gautos pastabos, į kurias įmonė atsakė.
„Pagal įstatymus, monitoringas galėtų prasidėti po to, kai įmonė pradeda veiklą. Ko mes ėmėmės, tai vykdomas oro kokybės tyrimai, vykdome oro stebėsenos programą“, – pasakojo A. Ostrauskas.
Jo teigimu, tyrimų rezultatai siunčiami į Šveicarijoje esančias laboratorijas. A. Ostrausko tvirtinimu, bus lyginama oro kokybė prieš pradedant gamyklos veiklą ir jau pradėjus jai veikti. Įmonės direktoriaus teigimu, prie gamyklos taip pats bus pastatyta taršą tikrinanti stotelė, kurią „Homanit“ įsigijo iš JAV.
„Tokiu būdu pamatuosime, kas buvo prieš paleidžiant ir kas bus po. Mes šioje vietoje apsidraudžiame, kad tikrai po įmonės paleidimo, mes neviršime [taršos]. Šioje vietoje mes esame padarę viską“, – tvirtino A. Ostrauskas.
Visgi Pagirių bendruomenės atstovai pažymėjo, kad įmonė turėtų vertinti daugiau kenksmingų medžiagų, kurias gamykla gali išskirti į orą, taip pat matuoti triukšmo lygį. Bendruomenės atstovai tikino, kad jų netenkina, kad monitoringą atlieka pati įmonė ir skelbia savo puslapyje. Bendruomenės nariai teigė, kad visa ši istorija sukėlė nepasitikėjimą „Homanit“, tad gyventojai norėtų, kad taršą matuotų valstybinės institucijos, o rezultatus būtų galima matyti realiu metu.
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė teigė, kad prieš gamyklai pradedant darbą, „Homanit“ turės gauti leidimą veiklai, o gamykloje bus atliekamas objekto patikrinimas prieš veiklos pradžią. Pasak jos, gamyklai pradėjus veiklą ir nukrypus nuo galimos skleisti taršos, įstatyme numatyti griežti padariniai.
„Yra visi instrumentai ir vėliau, jau ir išdavus leidimą, įmonės veiklą kontroliuoti ir reikalauti atsakomybės“, – kalbėjo R. Radavičienė.
Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė apie kitą istoriją Vilniaus rajone. Praėjusiais metais „Vilniaus paukštynas“ suskubo aplink savo paukštynus nustatyti sanitarinę apsaugos zoną (SAZ). Į ją patenka ir ne vienas gyvenamasis sklypas, švietimo įstaiga. Įvedus tokią zoną, žmonės praktiškai prarastų galimybę gyventi savo žemėje, o politikams nepratęsus termino iki kada gali būti nustatytas SAZ, ir tikėtis kompensacijų. Įkaitais verslą ir gyventojus pavertusi situacija nukeliavo iki pat Seimo.
Į SAZ patekusių Vilniaus rajono gyventojų pagalbos šauksmas buvo išgirstas – Seimas praėjusių metų pabaigoje priėmė įstatymą, kuris tokios zonos nustatymo terminą nukelia. Visgi tai problemos visiškai neišsprendžia, o tik ją atitolina, tačiau netrukus Seimą turėtų pasiekti įstatymo projektas, kuris turėtų nuraminti visus žmonių nuogąstavimus.
