Pastatas, kuriame anksčiau buvo įsikūrusi Azerbaidžano ambasada, tapo privataus asmens turtu. Naujieji pastato savininkai ant šalia esančios tvoros praeiviams iškabino perspėjimus, kuriuose yra nurodomi gyvūnų laikymą ir auginimą reglamentuojantys teisės aktai bei atsakomybė už pažeistus įstatymus.
Be to, šalia minėtų pranešimų taip pat galima pamatyti ir šunų savininkų nuotraukas, kurie leido savo augintiniams nusišlapinti ant prabangaus pastato sienos.
Tiesa, naudojamos vaizdo stebėjimo kameros, judrioje gatvėje fiksuojančios kiekvieno praeivio atliekamą veiksmą, Vilniaus miesto savivaldybei sukėlė įtarimų, jog tokiu būdu yra neteisėtai atskleidžiami asmenų duomenys, todėl savivaldybė jau kreipėsi į atitinkamą instituciją.
„Savivaldybės administracija nėra įgaliota tirti galimai neteisėto asmens duomenų atskleidimo, nes tai yra Asmens duomenų apsaugos inspekcijos kompetencija. Vilniaus miesto savivaldybė jau anksčiau kreipėsi (į Asmens duomenų apsaugos inspekciją – aut. past.) dėl galimai neteisėtų namo savininkės veiksmų“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė – Šečkuvienė naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad šiuo metu yra atliekamas tyrimas, o galutinės išvados paaiškės liepos mėnesį.
„Dėl šio atvejo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija jau anksčiau yra gavusi signalų, todėl yra atliekamas tyrimas”, – sakė pašnekovė.
Naudojami prietaisai šunims atbaidyti
Visgi, viešumas yra ne vienintelė priemonė, kuria ginamasi nuo nepageidaujamo keturkojų elgesio. Šunį auginantis Ernestas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma – aut. past.) tv3.lt teigė, kad jį labiausiai nustebino ne namo savininkės iškabinti pranešimai, bet naudojami gyvūnų atbaidymo prietaisai.
„Vedžiodamas savo augintinį, pastebėjau, kad kai šis priartėja prie tvoros, esančios šalia pastato, pritvirtinti specialūs prietaisai pradeda skleisti įkyrų cypimo garsą, todėl šuo iškart išsigąsta ir atsitraukia. Tai verčia sunerimti, ar tokie prietaisai nekenkia gyvūnams”, – svarsto pašnekovas.
Apie naudojamus prietaisus prabilo ir prabangaus namo administratore prisistačiusi moteris. Pasak jos, jau buvo išbandyta daugelis priemonių, skirtų šunims atbaidyti.
„Taip, mes išbandėme visas priemones, bet šunų savininkai yra labai piktybiniai žmonės ir jie tyčia leidžia šunims teršti pastatą”, – pastebi pašnekovė.
Paaiškėjo, kad nors gyvūnams tokie prietaisai nekenkia, jei trukdytų žmonėms, dėl to galima kreiptis į savivaldybę.
Veterinarijos klinikos „Vetpulsas“ gydytoja nuramino, kad tiesioginė žala gyvūnams, naudojant atbaidymo prietaisus, nėra padaroma.
„Jeigu tai yra atbaidymo priemonė, ji gyvūnui nekenkia, kadangi fiziškai nekontaktuojama. Pavyzdžiui, dresūroje yra naudojami klikeriai – tai tiesiog priemonė, kuri skleidžia garsą. Žinoma, tas garsas gali būti nemalonus”, – pastebi veterinarijos gydytoja.
G. Leperskas komentavo, kad Vilniuje įrengti tokius prietaisus galima tuo atveju, jeigu tai netrikdo asmenų ramybės: „Teisės aktai nenumato draudimo įrengti tokius prietaisus. Nusižengimu laikomas tik toks triukšmo skleidimas, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Administracinių nusižengimų kodeksas nustato atsakomybę už viešosios rimties trikdymą, tačiau savivaldybė nėra sulaukusi nei vieno skundo.”
Su augintinių savininkais žada kovoti ir toliau
Namo administratorė tv3.lt portalui telefonu teigė, kad jokie galimi pažeidimai, susiję su duomenų apsaugos reglamentavimu, neegzistuoja, kadangi tai, pasak pašnekovės, yra „vieša vieta“.
„Duomenų apsaugos įstatymas tikrai nėra pažeistas, kadangi tai yra vieša vieta“, – teigė moteris.
Be to, pašnekovė sako, kad tokių veiksmų teko griebtis po to, kai skirtingos institucijos nesugebėjo užkirsti kelio galimiems šunų augintojų pažeidimams. Taip pat namo administratorė pridūrė, kad vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, jog augintiniai, dergdami pastatų sienas, kelia grėsmę ir vaikų sveikatai.
„Skundai buvo rašomi apie penkis metus (Vilniaus miesto savivaldybei – aut. past.) ir jie nieko nepadarė, tad kažkokių priemonių juk reikia imtis, reikia bandyti ginti savo teises. <...> Jūs atkreipkite dėmesį ne tik į šį pastatą, bet ir kitus artimose gatvėse esančius statinius – ten pamatysite grubius higienos pažeidimus. Vaikams tai yra pavojinga, nes jie eina gatve, liečiasi rankomis, o juk šunys taip pat yra ligų nešiotojai“, – nuogąstauja moteris.
Pasak namo administratorės, kiekvienas praeivis, vedžiojantis augintinį, turi elgtis atsakingai, laikytis visų įstatymų. Pašnekovė priduria, kad, imdamasi tokių veiksmų, ji taip pat gina viešąjį interesą.
„Gyvūno nereikia tramdyti, juk jis nėra laukinis – tiesiog reikia neleisti prieiti prie pastato sienų. Žinoma, aš nekalbu apie privačias teritorijas, kur augintiniai gali daryti, ką tik nori, tačiau čia yra vieša erdvė, gatvė, todėl savininkai privalo elgtis sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai, kadangi tai kenkia ne tik mums, bet ir kitiems, praeinantiems gatve. Aš ginu ir viešąjį interesą“, – mano namo administratorė.
Administracinių nusižengimų kodeksas gyvūnų augintojams, kurie apšlapina pastatą, už pirmąjį nusižengimą numato baudą iki 120 eurų. Pakartotinai pažeisti įstatymai užtraukia baudą iki 230 eurų.
