Daugeliui šeimininkų alergija kelia asociacijas tik su netinkamu pašaru ir maistine alergija, tačiau iš tiesų yra ir daugiau veiksnių, kurie gali lemti alergijos atsiradimą. Alergijos simptomus gali sukelti ne tik genetinis polinkis, bei prastos kokybės pašaras, bet ir atsitiktiniai blusų įkandimai. DR Leo veterinarijos klinikos gydytoja Urtė Barbora Liutkevičiūtė pasakoja apie alerginės kilmės dermatitus, kuo jie skiriasi, kuo panašūs, kokie pirmieji simptomai ir kokia priežiūra reikalinga kiekvienu atveju.
Blusų sukeltas alerginis dermatitas
Dažnai šeimininkai yra įsitikinę, kad jų gyvūnai neturi blusų ir šią priežastį atmeta net gerai neapsvarstę. Įprastai, gyvūnui užsikrėtus blusomis, nuo jų įkandimų atsiranda staigus niežulys – šunis ir kates niežulio priepuoliai apima staigiai, gyvūnas gali pradėti blaškytis, dažnai pastebimas nugaros odos trūkčiojimas. Tačiau neretai pasitaiko ir atvejų, kuomet gyvūnas net nėra užsikrėtęs blusomis, tačiau atsitiktiniai blusų įkandimai sukelia stiprias alergines reakcijas. Kai kurie gyvūnai gali būti alergiški baltymams, esantiems blusų seilėse, todėl net ir atsitiktinai į kailį patekusi ir įkandusi blusa (pavyzdžiui vedant per laiptinę, kurioje vaikšto blusų turintys gyvūnai) gali sukelti neadekvačiai stiprias reakcijas. Blusų sukelto alerginio dermatito simptomai ir įprasto užsikrėtimo blusomis simptomai gan akivaizdžiai skiriasi. Jei gyvūnas yra alergiškas blusų įkandimams ir pastaraisiais parazitais nėra užsikrėtęs, įprastų staigaus niežulio priepuolių nepastebima, dažniau stebimas pastovus užpakalinės nugaros srities niežulys, šioje vietoje kailis retėja, oda sausėja, gali pasireikšti stiprus šėrimasis, atsirasti šašų, žaizdelių, bėrimų, oda šioje vietoje dažnai yra paraudusi, stipriai sudirginta. Pačių suaugusių blusų kailyje dažniausiai nerandama, kadangi užsikrėtus blusomis suaugusių parazitų dalis nuo visos populiacijos sudaro tik iki 5%, o likusią dalį sudaro plika akimi nematomos nesubrendusios blusų stadijos (lervos, lėliukos, kiaušinėliai). Blusų sukelto dermatito atveju, kailyje galima ir išviso nerasti blusų, kadangi reakcija gali būti sukelta atsitiktinio įkandimo.
Atopinis dermatitas
Atopinis dermatitas – tai įgimtas odos barjero susilpnėjimas, kurio pasekoje atsiranda jautrumas įvairiems aplinkos alergenams – dulkių erkutėms, žiedadulkėms, plunksnoms, įvairiems augalams, vilnai, sintetinėms medžiagoms, įvairiems metalams, šampūnų sudedamosioms dalims, pelėsiams ir kt.. Atopinio dermatito simptomai yra patys paprasčiausi – tai odos paraudimas, bėrimas bei niežulys, tačiau niežulys gali būti toks stiprus, kad gyvūnas traumuodamas save sukelia daug daugiau odos pažeidimų – atsiranda išsilaižymai, nuplikusios vietos, daugybė šašų, egzemų, žaizdelių, o į pažeistą odą gali lengvai įsimesti ir antrinė bakterinė ar mieliagrybių infekcija, tuomet simptomai gali būti dar įvairesni ir vesti net iki bendro organizmo būklės pablogėjimo – vangumo, karščiavimo. Pirmieji atopinio dermatito požymiai pastebimi gyvūnams iki 2-3 metų amžiaus, pažeistos vietos apima ausų kaušelius ir kaktos, kaklo sritis bei priekines galūnes, kartais pilvą, pažastis. Šias sritis gyvūnai geriausiai pasiekia, dažniausiai traumuoja ir pirmuosius požymius šeimininkai pastebi būtent minėtose kūno vietose.
Alergija pašarui
Alergijos pašarui gali būti dviejų tipų - tai neimunologinė reakcija į pašarą arba maisto netoleravimas ir imunologinė reakcija į pašarą arba tikroji alergija maistui, kuomet reaguoja imuninės ląstelės. Susidūrus su maisto netoleravimu dažniausiai pasireiškia virškinamojo trakto simptomai - viduriavimas, vėmimas, dujų kaupimąsis žarnyne, pašaro nepasisavinimas. Imuninės reakcijos metu dažniau pastebimi odos,
dermatologiniai simptomai. Pirmieji simptomai yra nespecifiniai, kaip ir atopinio dermatito atveju atsiranda niežulys ir odos bėrimas, taip pat ir nuplikimas, o kiti odos pažeidimai atsiranda gyvūnams patiems traumuojant niežtinčias vietas. Alergiją sukelia tam tikros mėsos baltymas (pavyzdžiui vištienos, jautienos, kiaulienos, ėrienos ir kt.), kai kuriais atvejais gali alergizuoti keli baltymai kartu arba net angliavandenių šaltinis (kviečiai, miežiai, rugiai, ryžiai, bulvės ir kt.). Siekiant nuslopinti alergijos simptomus, rekomenduojama 8 savaičių trukmės eliminacinė dieta, kurios metu duodamas pašaras turintis tik vieną angliavandenį ir vieną baltymą (pavyzdžiui formulė ėriena-ryžiai arba stirniena-bulvės ir pan.) ir tokiu būdu iš raciono pašalinant galimai alergizuojančius produktus. Svarbu atkreipti dėmesį į pašaro sudėtį ir pasidomėti ar sudėtyje tikrai nėra kelių rūšių baltymų. Dar efektyvesnis ir greitesnis būdas - tai hidrolizuotų baltymų dieta, kurios sudėtyje naudojami “suskaldyti” baltymai. Tokie baltymai, neturintys savo pirminės formos nėra atpažįstami imuniteto ląstelių kaip alergenai ir imunologinė reakcija neįvyksta.
Patarimai
Įvairaus pobūdžio alergijų simptomai išlieka labai panašūs, tad geriau jų nediagnozuoti augintiniams namuose, o atvykti išsamiam ištyrimui į veterinarijos kliniką. Tinkamai ir laiku nustačius alergijos pobūdį, skiriamas tikslingas gydymas ir rezultatai matomi greičiau. Tačiau padėti gyvūnui galite ir namuose - pradėkite nuo reguliaraus antiparazitinių preparatų naudojimo, jei yra galimybė, naudokite preparatus, veikiančius ir nesubrendusias blusų stadijas. Taip pat pasirūpinkite gera odos ir ypatingai probleminių odos vietų higiena. Reguliariai valykite ausis, odos raukšles, plaukite letenėles bei jas gerai nusausinkite, ypatingą dėmesį skirdami tarpupirščiams. Dermatologinius simptomus patiriantiems gyvūnams derėtų naudoti tik specialius, odą raminančiai bei dezinfekuojančiai veikiančius šampūnus ir jais maudyti bent kartą per savaitę. Ilgą laiką naudojami papildai su dideliu kiekiu Omega 3-6-9 rūgščių veikia priešuždegimiškai, tad gali padėti nuslopinti nestiprius dermatologinius simptomus, taip pat sustiprina odos barjerą, padeda odai greičiau regeneruoti pažeistose vietose bei natūraliai apsisaugoti nuo aplinkos alergenų. Šie patarimai - tai pirmoji pagalba, augintiniui susirgus odos ligomis, tačiau išsamiai konsultacijai, apžiūrai, tyrimams bei gydymo paskyrimui būtina kreiptis į veterinarijos kliniką. Nuo šiol pas DR Leo veterinarijos klinikos gydytojus galite registruotis ir portale www.uodega.lt .