Aktyvistai aiškina, kad jokiu būdu negalima paršeliams leisti kęsti skausmą. Kiaulininkai atkerta, kad paršeliai skausmo beveik nejaučia ir dabar.
Sostinės Vinco Kudirkos aikštė trumpam buvo virtusi kiaulių ūkiu, nes organizacija „Tušti narvai“ surengė akciją – performansą „Paršelių klyksmas“. Gyvūnų teisių aktyvistai ir jiems talkinantys profesionalūs aktoriai Šarūnas Zenkevičius ir Marius Gotbergas siekė atkreipti kiaulių augintojų ir įvairių institucijų dėmesį į tai, kad šiuo metu paršeliai iki septynių dienų daugumoje Lietuvos ūkių yra kastruojami be jokių nuskausminamųjų.




„Ir sakom, kad tai reikia sustabdyti, tai be galo žiauru, tai niekaip nepaaiškinama. Nes vienintelis gyvūnas Lietuvoje, kurį galima kastruoti be nuskausminamųjų, yra paršelis. Tai nelogiška, tai žiauru“, – komentuoja „Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Pašiurpinę miestiečius paršelių žviegimu, gyvūnų teisių aktyvistai juos kvietė į palapinę. Siūlė pažiūrėti miestiečiams, kurių dažnas iš arti gyvos kiaulės net nėra matęs, vaizdus, kaip kastruojami maži paršeliai. „Tušti narvai“ nori, kad paršelius, kaip ir katinus ar šunis, prieš kastruojant ūkininkai nuskausmintų. O fermos samdytų tam veterinarus, kurie atliktų šį darbą. Kiaulių augintojai atkerta – žiaurumas gyvūnų teisių aktyvistų labiau įsivaizduojamas, nei yra iš tikrųjų.
„Procedūra užtrunka 5–10 sekundžių. Du pjūviai, dar du pjūviai – viskas. Sėklidė pašalinta. Mes nesakom, kad tai neskausminga procedūra, bet iškastravus paršelį, ką jis daro, jis bėga čiulpti papo. Po dviejų dienų žaizdos užsitraukia“, – pasakoja Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas.
Ūkininkai su tuo nesutinka
Europos Sąjungos reikalavimai nedraudžia paršelio iki septynių dienų kastruoti nenuskausminus. Leidžia ūkininkams rinktis patiems, nuskausminti ar ne.
Nekastruoti paršelių, kurie auginami mėsai, negalima, mat nekastruoto kuilio mėsa dvokia, ir ją valgytų retas. Nuskausminus paršelius, kai kurių mažylių gyvybei grėstų pavojus – vaistų prislopintas paršelis taptų vangus ir paršavedė jį galėtų uždusinti ar dar labiau sužaloti nei kastravimas. Kiti medikamentai nepatiktų vartotojams, mat yra su antiobiotikais. Tokios mėsos vėliau, kaip sako ūkininkai, niekas nenorėtų valgyti. O jeigu visgi reikėtų privalomai kastruoti paršelius nuskausminus, kiaulių augintojai prisipažįsta, susidurtų su nemenkais iššūkiais – pirmiausia, pailgėtų kastravimo procedūros laikas.
„Tada reikėtų žmonių papildomai. Tada dėliojimai. Su medikamentų poveikiu mėsai, žmogui, tų atsakymų niekas neduoda, mokslas neduoda. Tai iš mūsų, ūkininkų, jūs to nelaukit“, – sako A. Baravykas.
O jeigu jau būtų prievarta „išlaužta“ – mėsa brangtų. Tai išgirdę, žmonės vienas per kitą ima sakyti – kiaulė – ne katinas ar šuo, ji auginama maistui, o ne grožiui. „Tušti narvai“ įsitikinę, kad pakeisti tvarką, kaip pakeitė devynios Europos Sąjungos šalys, kuriose paršeliai nuskausminami prieš juos kastruojant, gali Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
„Reikėtų, visų pirma, žiūrėti mokslinius tyrimus. Jais remtis. Tai turi būti nemažos, didelės apimties tyrimas. Kas pasitaiko, kokie dalykai pasiteisina? Kas yra rinkoje?“ – klausia VMVT atstovė Kotryna Stanišauskienė.
O kiek tokioms diskusijoms reikės laiko, šiandien tarnyba atsakyti negali.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.




















































































































































































































































Man tai labai koktu ir nemalonu buvo matyti tų neišmanėlių -paršelių gelbėjimo nuo sterilizacijos cirko klouniadą . Juos būtina kokiai savaitei apgyvendinti kiaulių fermoje - tegu pamato kas ir kaip - o ne aikštėse rujoja - bujoja klounai .