Vakar daugiau nei 4000 mūsų piliečių protestavo prie Katedros aikštės ir, aišku, ašis nepasitenkinimo – tą galima jausti, girdėti, nekilnojamo turto mokestis, kurio bijo žmonės kaip velnias kryžiaus. Nežinau kodėl, ir žinau turbūt kodėl, nes daug to nekilnojamo turto žmonės turi, daugiau nei 80 proc. mūsų piliečių turi nekilnojamo turto. Kaip jums atrodo logika, motyvacija valdžios mokesčių reformos, įtikina, neįtikina, koks jūsų įspūdis? Reikia to dabar, nes lyg ir su gynyba tai susiję dalykai, tai yra svarbūs dalykai. Valdžia sako, kad reikia tvarių finansų, nes kitaip nepasieksim tų 5, 6 procentų gynybai. Kaip jums atrodo ta motyvacija?
Ž.Mauricas: Tvarių finansų be abejonės reikia, tik klausimas ar mokesčių kėlimas tuos finansus labai ženkliai tvaresnius padarys, nes yra nemaža grėsmė, kad mokesčių padidinimas, ypatingai matant gyventojų nepasitenkinimą, jeigu jis išvirs į didesnį nepasitenkinimą ir matome dabar vartotojų lūkesčiai pakankamai ženkliai pakrito, dar turint omeny geopolitinį neapibrėžtumą.
Kitaip tariant, mes turim išorės neapibrėžtumą ir dar vidaus, viduje mes patys susikuriame neapibrėžtumą. Tai gali būti taip, kad mes norėjom, kaip sakytum, norėjom geriau, bet gavos kaip visada. Tai galime tų mokesčių tiek daug ir nesurinkti. Galbūt kitas esminis momentas yra ar tikrai Lietuvai yra didelis poreikis tuos mokesčius didinti, nes mūsų ekonomika daro stebuklus, ekonomika labai sparčiai auga ir praeitų metų kaip tik išėjo biudžeto deficito duomenys.
Ir praeitais metais Lietuvos biudžeto deficitas buvo mažiausias Baltijos šalyse, gerokai mažesnis nei Vokietijos. Mūsų deficitas buvo 1,3 proc. BVP, vietoje 3 proc. prognozuotų. Reiškia, mes žymiai turėjome mažesnį negu kad buvo prognozuota ir tai maždaug yra apie 1,2 milijardai viršplaninių pajamų. Tai čia rodo tą tokį galią ekonomikos augimui.
Taip sakant, pinigų netrūksta, jūs tą norit pasakyt iš esmės?
Ž.Mauricas: Netrūksta tiek, kiek buvo manoma ir turint omeny, kad Lenkijoj deficitas yra beveik 5 proc., Estijoj, Latvijoj jis didesnis, Estija net po mokesčių pakėlimo turi didesnį deficitą negu mes. Vokietijoj deficitas yra didesnis, Europos Sąjungoj yra virš 3,2 proc. vidurkis.
Tai mūsų deficitas yra vienas mažiausių ir jeigu mes toliau tokiu tempu judėsime, tiesiog galbūt pakaktų tokių kosmetinių mokesčių pakeitimų, vieną kitą lengvatą panaikinti, įvesti kažkokį tai papildomą mokestį, kuris ekonomikos augimui nėra žalingas ir galbūt nėra būtinybės ypatingai didinti tuos ekonomikos augimui žalingus mokesčius, tai yra gyventojų pajamų mokestį ir galbūt netgi pelno mokestį, kuris potencialiai gali atbaidyti investuotojus ir sulėtinti Lietuvos ekonomikos augimą.
Tie duomenys, aš manyčiau, yra kertiniai, nes tiesiog palyginimas, reiškia, mes tikėjomės 1,2 milijardais blogesnio rezultato negu faktinis, o planuojame surinkti dar ne kitais, o dar 27 metais tiktais apie 5-6 šimtus milijonų eurų iš visų tų mokesčių pakeitimų.
Reiškia, mes dvigubai daugiau surinkome negu kad planavome, tas skirtumas, reiškia, tarp plano ir fakto, negu kad mes planuojame. Tai čia rodo tą galią, milžinišką mūsų ekonomikos augimo. Jeigu tas garvežys toliau važiuos į priekį, tai mes tikrai galime išsisukti be ryškesnio mokesčių didinimo.
Nereikėtų tos reformos, sako, tas garvežys dabar kaip jis juda. Aišku, jis juda turbūt daugiausia dėl vidaus variklio paklausos, Žygimantai? Matom, kas darosi išorinėse rinkose, Vokietija apie nulį balansuoja. Skandinavija irgi neblizga, tai tos eksporto kažkaip pramonės mūsų rinkos ten neturi kažkokių labai daug teigiamų naujienų, bet vidaus vartojimas jis kažkaip važiuoja.
Ž.Mauricas: Vidaus vartojimas yra pagrindinis variklis, bet nėra vienintelis. Lietuva irgi išsiskiria gerąja prasme, lyginant su Latvija, Estija ir su daugeliu kitų Europos valstybių, nes Lietuvoje iš esmės mes praeitais metais matėme visų pagrindinių sektorių augimą. Tiek transporto, pramonės, statybų sektorius, aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorių, kitų paslaugų, iš esmės ir žemės ūkio.
Iš esmės visi sektoriai pasistiebė į priekį ir tai lėmė, kad mūsų ekonomikos augimas žymiai spartesnis nei Latvijoje ir Estijoje. Jeigu mes judėsime bent jau ta kryptimi ir galbūt vėl prašoksime naują tokį sukrėtimą, galbūt net galima recesiją Europos Sąjungoj, nes mes turim didžiulį išorės neapibrėžtumą. Nepamirškime šito, ir Vokietija kaip tik sumažino savo ekonomikos prognozes, dabar prognozuoja tik 0 proc. augimą, tai realiai balansavimą tarp recesijos.
Praktiškai recesija, nulis tai nieko nėra, jokio pliuso.
Ž.Mauricas: Taip, nulis tai yra iš esmės tai kaip ir galim sakyti didelė tikimybė.
Laidą žiūrėkite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Jokio NT mokescio!!!
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg
)
