Minėta „Expectations vs reality“ kampanija oficialiai pradedama kitą savaitę – jos metu bus bandoma atsikratyti „sovietinės šalies“ etiketės.
Ketvirtadienį „Go Vilnius“ YouTube kanale pasirodė vaizdo įrašas pavadinimu „Vilnius: Expectations vs Reality“. Per maždaug dieną laiko, vaizdo įrašas surinko 37 tūkst. peržiūrų Youtube ir virš 60 tūkst. peržiūrų Facebook.
Minėtame vaizdo įraše pašiepiami stereotipai apie esą nepasiturinčius, skurdžiai gyvenančius rytų europiečius – vaizdo įraše matomi treninguoti jaunuoliai, lūšnos, mediniai lauko tualetai, viešoje vietoje besišlapinantis vyras. Vėliau vaizdo klipe matomas Vilniaus naktinis gyvenimas, architektūra, kultūrinis paveldas. Taip siekiama parodyti, jog stereotipai apie Vilnių – iš piršto laužti.
Naująją rinkodaros kampaniją sukūrusios agentūros „BM Boutique“ kūrybos vadovas Antonio Bechtle sako, kad su šia reklama Vilnius atkreipia dėmesį į tai, kaip klaidingai vakariečiai mato Rytų Europą, bei kviečia juos pakeisti turimas nuostatas.
„Ankstesnėse kampanijose kėlėme problemą, kad Vilnių tikslinėse rinkose žino tik 5 proc., o šioje adresuojame ir su tuo susijusius gajus stereotipus, net jei jie labai nutolę nuo realybės“, – sako jis.
„Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė tvirtino, jog stereotipai aplink Vilnių yra gyvi todėl, kad Lietuvos sostinė yra mažiau žinoma, nei kiti didieji Europos miestai.
„Kadangi Vilniaus žinomumas yra mažesnis nei kitų Europos sostinių, tai ir miesto įvaizdis yra stipriau veikiamas stereotipų, kuriuos apie visą regioną vaizduoja žiniasklaida ir populiarioji kultūra. Tai ir atsispindi tyrimų rezultatuose. Todėl šia kampanija siekėme pagaliau prabilti apie stereotipus patys, bei parodyti, kaip stipriai jie neatitinka šiandieninio Vilniaus tapatybės bei lankytojų patirties jame, ką vėlgi patvirtina apklausos: du iš trijų Didžiosios Britanijos turistų ir kas antras vokietis, apsilankęs Vilniuje, teigia, kad mielai čia sugrįžtų“, – teigia „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė.
Pasak jos, ši kampanija tęsia iki šiol organizacijai būdingą drąsų, saviironišką, nestandartinį, humoristinį kalbėjimo toną. „Miesto žinomumo auginimas yra ilgalaikis ir kryptingas darbas. Todėl visomis kampanijomis keliame tikslą turizmo skaičius didinti ir įvairiausiomis komunikacijos formomis siekti, kad Vilnius vis dažniau atsirastų keliaujančiųjų žemėlapiuose“, – teigia ji.
Sulaukė kritikos
Vis dėlto, nepaisant gerų norų, kampanija susilaukė gausybę kritikos.
„Apgailėtina“, – rašė nuomonės formuotojas Saugirdas Vaitulionis.
„Baisesnės gėdos dėl savo miesto dar neteko patirti“, – rašė fotografas Algis Krisčiūnas.
Dalis komentatorių pastebėjo, jog reklaminiame klipe kur kas daugiau dėmesio skiriama negatyviai daliai, tad dalis tikslinės auditorijos matyt pasijuoks, ir reklamos net neperžiūrės iki galo.
Vėliau internautų pyktį kėlė ir tai, jog reklaminei kampanijai iš savivaldybės biudžeto skirta apie pusė milijono eurų – tai yra maždaug dvigubai daugiau, nei šiemet Vilniaus miesto savivaldybė skyrė civilinei saugai.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskasnaujienų portalui tv3.lt teigė, jog šiemet savivaldybė iš savo biudžeto skirs 260 tūkst. eurų civilinei saugai – šis finansavimas skiriamas daugiausiai ženklinimo ir remonto darbams.
„Tuo tarpu, savivaldybė iš savo biudžeto šiais metais skirs apie 260 tūkst. eurų sirenų remontui, priedangų ženklinimui ir ženklų montavimo darbams atlikti, jonizuojančios spinduliuotės matavimo prietaisų metrologinei patikrai atlikti ir kt.
Pagal numatytą finansavimą šiemet planuojama vykdyti perspėjimo sirenų sistemų priežiūros ir remonto, priedangų ženklinimo, apgyvendinimo paslaugų, apsaugos priemonių, gyventojų transportavimo ir neaiškios kilmės medžiagų tvarkymo paslaugų pirkimus“, – anksčiau komentavo G. Grubinskas.
Dar 212,6 tūkst. eurų civilinei saugai skiriama iš valstybės skirtos dotacijos.
Miesto plėtros agentūros „GoVilnius“vadovė Dovilė Aleksandravičienė atsakydama į kritiką vėliau paaiškino, jog sustiprintas stereotipiniais Rytų Europos vaizdais kuriamas sostinės įvaizdis yra įrankis, skirtas šokiruoti žiūrovą ir atkreipti jo dėmesį. „Tai yra sutirštintas vaizdas. Kam jis reikalingas – tam, kad šokiruotume, atkreiptume dėmesį. Tada, kai tie žmonės ateis į puslapį, į kurį ves šita reklama, ten Vilnius jau yra, be abejo, pristatomas su visu savo istoriniu, kultūriniu, gastro, architektūrinėmis linijomis. Toks, koks jis yra“, – sakė D. Aleksandravičiūtė.
Jaunius Špakauskas – „antireklama“
Reklaminės kampanijos turinį naujienų portalui tv3.lt sutiko pakomentuoti komunikacijos specialistas Jaunius Špakauskas. Komunikacijos specialisto nuomone, neturint duomenų, kol kas negalima užtikrintai atsakyti, ar reklamai pavyks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
„Reklamos sėkmę reikėtų matuoti pagal tai, kaip pavyksta pasiekti jos tikslus. Pirmiausia, ar reklama atpažįstama ir priskiriama konkrečiam prekės ženklui – šiuo atveju Vilniui.
Antra, koks yra emocinis reklamos poveikis, tas labai svarbu vertinant reklamos poveikį – ar konkreti reklama man kelia teigiamus, šiltus jausmus. Galiausiai, kaip reklama padeda pasiekti „kietųjų“ veiklos rodiklių – viešbučių užimtumo pokyčiais, galbūt vertinama, kaip reklama prisidėjo prie atvykstamojo turizmo didėjimo į Vilnių“, – paaiškino J. Špakauskas.
Vis dėlto, eksperto vertinimu, reklama ko gero bus neefektyvi, o savo „Facebook“ paskyroje jis reklaminį klipą pavadino antireklama.
„Tam, kad atsakyti į šiuos klausimus reikia duomenų, bet profesiniu vertinimu jau dabar galima užtikrintai prognozuoti, jog reklama remiantis šitais kriterijais bus neefektyvi. O neefektyvi reklama yra išlaidūniškas tuštybės žaidimas, kurį sunku pateisinti vertinant išties tragišką atvykstamojo turizmo situaciją viename gražiausių Europos miestų“, – pridūrė komunikacijos ekspertas.
J. Špakausko teigimu, kampanijos autoriai fundamentaliai nesupranta, kodėl Vilnius nėra patrauklus turistams miestas. Anot komunikacijos specialisto, apie Vilnių daugelis europiečių tiesiog nežino – tai visai nesusiję su „rytietiškais“ stereotipais.
„Vilniaus iššūkis – visai ne apie mus vyraujantys kažkokie neva „rytietiški“ stereotipai, bet apgailėtinas vardo žinomumas bei motyvų jį lankyti trūkumas.
Faktai – nepatogūs: Vilniaus lankomumo situacija išties bemaž tragiška, tą patvirtina tiek viešbučių užimtumo statistika, tiek atvykstančių svečių geografijos skurdas – tarp Vilniaus lankytojų vyrauja šalys kaimynės“, – aiškino J. Šapauskas.
„Vilnius yra miestas, kurio dažnas europietis – nėra girdėjęs. Tai ir yra fundamentali problema. O po COVID-19 bei ruskių karo susiduriame su dar didesniu atvykstamojo turizmo iššūkiu – nebeatvyksta net tie, kurių svarstymų sąraše Vilnius dar buvo. Vilnius užsieniečių žemėlapiuose – terra incognita.
Kaip ši reklama sprendžia labai konkrečią mūsų nuostabaus problemą, atsakymo neturime. “, – pridūrė J. Šapauskas.
Komunikacijos specialistą taip pat piktina tai, jog vaizdo klipe naudojami motyvai, kurių europiečiai ir taip nesieja su Lietuva – anot jo, elgetavimo ir panašūs vaizdai daugiau pasako apie vaizdo klipo autorių pasaulėžiūrą
„Apmaudu, kad pirmojoje reklamos dalyje miesto pristatymui pasitelkiami postkolonialistinės šalies trauminiai vaizdai – elgetavimas, alkoholizmas, visapusis skurdas, „marozų“ kultūra. Tai, matyt, reklamos užsakovų ir kūrėjų vidinis pasaulis, jų brandos laikotarpio formavimosi etapo atspindys, bet mažai ką turi bendra su tuo, kaip mus mato pasaulis.
Šitas rusmetinis (t.y sovietinis) šlamštas britams, prancūzams ar amerikiečiams nesiunčia jokios žinutės, nerezonuoja su jų patirtimi“, – paaiškino komunikacijos specialistas.
