Naujoji ligoninės direktorė Aušra Bilotienė Motiejūnienė teigia neturinti kitos išeities, nes įstaiga per aštuonis šių metų mėnesius įgyvendino 84,9 proc. sutartinių paslaugų, už kurias apmoka Valstybinė ligonių kasa. Vadinasi, kiek suteikta paslaugų, tiek ir apmokama, o kuo mažiau suteikiama paslaugų, tuo mažesnis finansavimas. Liūto dalį išlaidose sudaro būtent darbo užmokestis darbuotojams, todėl atlyginimų kėlimas įmanomas tiek, kiek nuo kitų metų didės įkainiai už suteikiamas paslaugas.
Remiantis įstaigos kolektyvine sutartimi, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės darbuotojų darbo užmokestis turėtų didėti panašiai tokiu lygiu, kokiu augo minimali mėnesio alga. 2022 metais minimali alga sudarė 730 eurų, o šiais metais siekia 840 eurų. Kadangi pagal įstaigos kolektyvinę sutartį taikoma praėjusių metų minimali alga, tai 2024 metais turėtų būti taikoma šių metų minimali alga – 840 eurų. Nustatant atlygį konkretaus darbuotojo koeficientas dauginamas iš minimalios algos ir taip gaunama pastovioji pareiginė alga ant popieriaus.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės administracija pasiūlė įvesti papildomą koeficientą 0,956, kuris šiek tiek sumažintų atlyginimų augimą. Vadinasi, asmens, kurio pareiginis koeficientas yra 2,5, pastovioji alga pagal kolektyvinę sutartį turėtų sudaryti 2100 eurų ant popieriaus, o siūloma, kad sudarytų – 2007,6 eurus ant popieriaus.
„Gali būti, kad bus blogai. Mūsų ligoninei tikrai yra labai blogai. Galiu drąsiai teigti, kad kiekvieną mėnesį išeina po žmogų iš kiekvieno padalinio, išvis lauk. Kiti mažinasi. Bet tas krachas yra ne tiek mūsų ligoninės kaltė, kiek valstybiniu lygmeniu“, – sakė viena medikė.
Pasak pašnekovės, ji pati ir operuoja, ir budi naktimis, bet per mėnesį uždirba 1130 eurų į rankas. „Tai pagalvokite, kad žmogus normaliai gyventų, kiek jis turi dar dirbti laisvalaikio metu“, – gūžtelėjo medikė.
Tiesa, vidutiniai įstaigos atlyginimai rodo kiek didesnius atlyginimus už vieną etatą.
Pasiūlymo projektas dėl lėtesnio darbo užmokesčio didinimo buvo pateiktas 6-ioms įstaigoje veikiančioms profesinėms sąjungoms. Kalbintos medikės nuomone, ligoninės administracijos pasiūlytas koeficientas yra neteisėtas ir negalės būti taikomas, nes jo nėra jokioje sutartyje ar teisės akte.
Darbuotojai tarpusavyje kalba, kad iš esmės padėtis galė,tų būti dar blogesnė, nes Lietuvoje yra asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios apskaičiuodamos atlyginimus taiko ne praėjusių, o užpraėjusių metų minimalaus darbo užmokesčio dydį.
Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinėje sutartyje nėra tiksliai nurodoma, kurių metų minimalią algą taikyti apskaičiuojant atlyginimus, bet, kaip teigia buvusi Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė, šiemet su Sveikatos apsaugos ministerija sutarta šakos kolektyvinėje sutartyje tiksliai nurodyti, kad apskaičiuojant darbo užmokestį taikoma praėjusių metų minimali alga. Atnaujintą sutartį planuojama pasirašyti spalio 16 dieną. Šią informaciją patvirtino ir sveikatos apsaugos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Bagdonas.
Tokiu būdu nebelieka vietos diskusijoms, kad reikia taikyti dvejų metų senumo minimalios algos dydį.
Nepavyksta greitai atkurti paslaugų
Asmens sveikatos įstaigų finansinės veiklos rezultatai neseniai buvo aptarti ir Seimo Sveikatos reikalų komitete. Valstybinė ligonių kasa ištyrinėjo, kodėl blogėja kai kurių asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansiniai rezultatai ir pateikė galimus sprendimus.
Iš viso Valstybinė ligonių kasa patyrinėjo 88 viešąsias įstaigas, kurių finansiniai rezultatai buvo neigiami. Iš esmės asmens sveikatos priežiūros įstaigos į minusą nueina dėl penkių pagrindinių priežasčių:
- Kai Valstybinė ligonių kasa per vėlai apmoka už suteiktas viršsutartines paslaugas.
- Kai didinami darbuotojų atlyginimai siekiant juos išlaikyti ar pritraukti naujų.
- Kai įvykdoma mažiau paslaugų nei sutariama su Valstybine ligonių kasa.
- Dėl išaugusių komunalinių paslaugų kainų, išlaidų maitinimui, medikamentams.
- Jei mažėja prisirašiusių pacientų, gaunama mažiau lėšų.
Valstybinė ligonių kasa iš savo pusės padarė keletą veiksmų: pradėjo dažniau apmokėti viršsutartines paslaugas bei rengia sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų indeksavimo metodiką, kad apmokėjimas už medicinines paslaugas (tai yra, taip vadinami įkainiai) bent šiek tiek reaguotų į infliaciją.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės atveju bėdų kyla dėl mažesnių suteiktų paslaugų apimčių. Ligoninės direktorės A. Bilotienės Motiejūnienės teigimu, per aštuonis mėnesius suteikta 84,9 proc. paslaugų, bet padėtis gerėja, nes esą jai pradėjus darbą paslaugų apimtis siekė tik 68 proc.
Reikia prisiminti, kad Vilniaus miesto klinikinė ligoninė pandemijos metu buvo didžiausia COVID-19 pacientų ligoninė visoje Lietuvoje, ji buvo paversta atramine Santaros klinikų ligonine, čia buvo didžiausias lovų skaičius kovidui gydyti. Per pandemiją čia buvo hospitalizuota ir gydoma apie 7000 pacientų, o kadangi anksčiau įstaiga nebuvo turėjusi infekcinių ligų skyriaus, tai viską turėjo perorganizuoti taip, kad galėtų gydyti būtent kovidinius pacientus. Po pandemijos reikėjo grįžti atgal bei atkurti įprastų paslaugų teikimą, bet šis procesas šiek tiek stringa.
„Galiu pasakyti, kad tai yra labiausiai nuskriausta, sudėtingiausią periodą išgyvenusi įstaiga dėl kovido. Tai buvusi pati didžiausia kovido ligoninė, vienintelė, kur visos paslaugos buvo visiškai sustabdytos, išskyrus akušeriją-ginekologiją, nes turime atskirą pastatą. Kai viskas pasibaigė, visos įstaigos atsidarė po tuos du skyrius, kurie buvo dedikuoti kovidiniam gydymui, o šita įstaiga ir vėl turėjo persitvarkyti visa iš pagrindų: ir chirurgija turi pradėti veikti, ir gyventojai turi pagaliau patikėti, kad čia jau nebe kovidinė ligoninė“, – pasakojo naujoji direktorė.
A. Bilotienė Motiejūnienė darbą pradėjo šių metų sausio 26 dieną, prieš tai ji buvo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio viceministrė. Prieš tai įstaigai vadovavo Gintautas Oleka.
„Vienas momentas, kad atprato žmonės važiuoti čia ir kreiptis, kitas – ir darbuotojų įpročiai pasikeitė“, – teigė A. Bilotienė Motiejūnienė, patikslindama, kad pasikeitė gydytojų bendravimas su kolegomis, dirbančiais ambulatorinėje dalyje, kas reiškia, jog šioje grandyje dirbantys medikai galbūt ne visuomet nukreipia pacientus į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę.
Valstybinės ligonių kasos atstovai Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pasiūlė ir pačioms įstaigoms imtis atitinkamų priemonių, kaip sutaupyti ar uždirbti: pavyzdžiui, tobulinti vadybą, su kitomis įstaigomis dalytis turimais ištekliais, mažinti išlaidas, numatyti lankstesnę darbo apmokėjimo tvarką, diegti modernias ir efektyvias pacientų srautų valdymo sistemas, priimti racionalius sprendimus dėl naujų įrenginių pirkimo, infrastruktūros plėtros, vykdyti sutartinius įsipareigojimus bei atlikti ne tik finansinį, bet ir veiklos auditą.
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė kaip tik šiuo metu pradėjo statyti modernų naują operacinių, reanimacijos ir hemodializės korpusą. Vilniaus miesto savivaldybė, kuri yra šios ligoninės savininkė, 2022-2024 metams šiam tikslui skyrė 8,5 mln. eurų. Pasak direktorės, viso projekto vertė 20 mln. eurų. Kai kurie darbuotojai abejoja šio projekto nauda, bet, pavyzdžiui, A. Bilotienė Motiejūnienė pabrėžia, kad ligoninė yra statyta seniai, todėl modernizuotis reikia.
Daugiausia išleidžia darbo užmokesčiui
Situaciją įvertinusi Valstybinė ligonių kasa atkreipė dėmesį, kad 10 proc. minusas įstaigos finansiniuose rezultatuose reiškia apie 18 darbo dienų. „Tai yra įveikiama, tai nėra tokia raudona linija, bet turi daryti išvadas, ką tu su tuo darai turėdamas tokį rodiklį. Ar tu gali turėdamas minus dešimt procentų sutarties kelti darbo užmokestį 15 proc.?“ – sako A. Bilotienė Motiejūnienė.
„Kaip aš sakau: turi skaičius, kokius turi ir matematiką dėlioji kaip išeina“, – pridūrė direktorė.
Šių metų pirmą pusmetį palyginus su 2022 m. pirmuoju pusmečiu, matyti, kad daugiausia sąnaudos augo darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui (padidėjimas 1,5 mln. eurų), paprastajam remontui ir eksploatavimui (0,5 mln. eurų), medicinos reikmenims (0,3 mln. eurų), maitinimui (0,2 mln. eurų), o sąnaudos komunalinėms paslaugoms sumažėjo.
Tačiau darbo užmokesčio dalis visose sąnaudose Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, Valstybinės ligonių kasos duomenimis, nėra itin didelė: sudaro 77 proc., kai respublikos lygmens ligoninių vidurkis – 76 proc. Savo ruožtu ligoninės direktorė A. Bilotienė Motiejūnienė portalui tv3.lt minėjo, kad darbo užmokesčio dalis jos vadovaujamos ligoninėje sudaro kur kas didesnę dalį – virš 80 proc., tačiau direktorė vertino aštuonių mėnesių duomenis, o Valstybinė ligonių kasa pusmečio (vasarą darbuotojai atostogavo, jiems buvo išmokami atostoginiai, tarp jų ir už ilgesnes sukauptas atostogas).
„Tikrai pykstu: mūsų ligoninė ir minuse, čia baisūs dalykai dedasi, atrodo, negi mes neužsidirbam? Bet logiškai paėmus, kaip ligoninė gali didinti atlyginimus, jeigu Valstybinė ligonių kasa nepakelia įmokų? Jeigu įkainiai pakiltų 12 proc., algas galima kelti 12 proc., jei pakiltų 15 proc, tai algos pakiltų 15 proc. Tai jeigu ligonių kasa nusprendžia, kad už apendicito operaciją tu gauni ne 1000, o 1100 eurų, tai ir tas algas gali pakelti, o dabar yra taip“, – teigė viena darbuotoja, kuri sakė suprantanti abi puses – tiek darbuotojus, tiek administraciją.
„Tai vadinama taip: užsidirbkite patys, mes jums pinigų neduosim. Ligonių kasos nusprendžia, kiek mokės ir už kiek paslaugų mokės. Užsidirbti galima arba brangiau parduodant paslaugą, arba parduodant daugiau paslaugų. Kitokio būdo nėra“, – sako kitas gydytojas.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorė teigia iš profesinių sąjungų laukianti siūlymų, nes šiuo metu galimybės yra tokios, kokios yra. Jei darbo užmokestis išties būtų didinamas mažiau nei nurodo įstaigos kolektyvinė sutartis, tuomet tai būtų kolektyvinės sutarties pažeidimas, nebent sutartis visų šalių sutarimu būtų keičiama. Bet kadangi spalio 16 dieną bus pasirašyta atnaujinta visos šakos kolektyvinė sutartis, kuri gerina situaciją visame sektoriuje, nebebūtų pagrindo bloginti šios ligoninės kolektyvinės sutarties nuostatų.
Privalomojo sveikatos draudimo fondas 2024 metų pradžioje turės 637 mln. eurų dydžio rezervą.
Savivaldybė apie ligoninės situaciją sužinojo pirmą kartą
Vilniaus miesto savivaldybė, kuri yra Vilniaus miesto klinikinės ligoninės savininkė, teigia, jog konkurso tvarka paskyrus naują vadovę, miesto valdžia nei žodžiu, nei raštu nebuvo gavusi jokios informacijos apie ligoninės finansinę būklę. Todėl sulaukusi užklausos iš žiniasklaidos, sostinės savivaldybė prieš pateikdama komentarą net keletą dienų analizavo situaciją.
Savivaldybės paaiškinimas buvo panašus kaip ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorės: ligoninė nukentėjo, nes per pandemiją buvo atraminė ligoninė kovido pacientų gydymui, beveik negalėjo teikti jokių kitų paslaugų, o po pandemijos dar nesugebėjo atkurti buvusio paslaugų lygio, todėl negauna visų lėšų iš Valstybinės ligonių kasos.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat pažymėjo, kad savivaldos pavaldumo įstaigų darbo apmokėjimas įgyvendinamas atsižvelgiant į nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties nuostatas, tačiau buvusi ligoninės vadovybė sudarė geresnes sąlygas pasirašydama įstaigos kolektyvinę sutartį, todėl įstaiga atsidūrė ir minuse. Kaip bus pasirašius atnaujintą šakos kolektyvinę sutartį, kuri irgi pagerina sąlygas medikams, nėra žinoma.
„Savivaldybė tikisi, kad Vilniaus miesto klinikinės ligoninės administracija ras bendrą sutarimą su įstaigos kolektyvu ir priims reikiamus sprendimus finansinei situacijai stabilizuoti bei darbuotojų gerovei užtikrinti“, – atsakė savivaldybės administracijos Rytų su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.
„Vilniaus, kaip ir visos Lietuvos, asmens sveikatos priežiūros įstaigos susiduria su gydytojų ir kito medicinos personalo trūkumu. Darbuotojų kaita sveikatos priežiūros įstaigose vyksta nuolat, ne išimtis ir Vilniaus miesto klinikinė ligoninė. 2023 m. ligoninėje priimtų dirbti ir atleistų darbuotojų santykis yra panašus kaip ir praėjusiais metais. Sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių darbuotojų tarpe darbuotojų kaita nėra didelė“, – nurodė savivaldybės atstovas.
-- dabar supratau kodel i vezima kumele salia ikinke ir arkly dulki....
Gerai naikina medicina, tur but daugiau uzdirba maximos darbuotojas. Reikalingas nacionalinis streikas pries situos degradus, griuna ir griaunama viskas.
Tokiu okupantu LR dar nemate.
