„Didesnis pokytis, kuris bus padarytas biudžeto projekte, yra susijęs su keliais. Keliams bus pasiūlyta padidinti lėšas, kurios numatytos iš Europos Sąjungos fondų, daugiau nei 117 mln. eurų. Tai yra Europos Sąjungos paramos lėšos, kurios tiesiog bus perkeltos iš visos finansinės perspektyvos į ankstesnius laikotarpius, tai yra ateinančius metus. Ir taip pat tos lėšos, kurios biudžete suplanuotos gauti iš padidinto vadinamojo vinjetės mokesčio ir kurios numatytos bendroms reikmėms finansuoti, yra perkeltos į kelių reikmes. Taip turbūt yra teisingiausia, nes naudotojai sumoka vinjetės mokestį, tai tuomet paskirsime tas lėšas kelių infrastruktūrai“, – po koalicijos tarybos posėdžio pirmadienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Kelių sektoriui 2024 metais buvo numatyta skirti iš esmės panašiai kaip ir šiais metais: 543,2 mln. eurų buvo numatyta Kelių priežiūros ir plėtros programai, dar 130,5 mln. eurų buvo iš laikino bankų solidarumo mokesčio bei 41,8 mln. eurų iš Europos Sąjungos lėšų. Tačiau kadangi Lietuvos kelių būklė yra apverktina, tai toks pat lėšų skyrimas visiškai netenkino nei Susisiekimo ministerijos, nei už ją atsakingos Laisvės partijos.
Lietuvoje taikoma gana įdomi kelių finansavimo tvarka, kai pajamos iš akcizų už kurą automobiliams ir pajamos iš kelių vinječių ne visa apimtimi tenka Kelių priežiūros ir plėtros programai, o įkrenta į bendrą biudžetą ir yra skirstomos visoms sritims. Pavyzdžiui, asociacija „Lietuvos keliai“ yra pateikusi analitinę informaciją, kad tik apie 60 proc. pajamų iš akcijų už kurą tenka keliams. Lygiai taip pat Seimas 2023 metais priėmė maksimalius kelių naudotojo mokesčio dydžius, bet papildomas lėšų surinkimas iš pradžių nebuvo suplanuotas kelių infrastruktūrai.
„Plius 40 mln. eurų. Panašiai toks bus renkamas padidėjęs vinjetės mokestis. Tie pinigai keliaus į kelių infrastruktūra ir galimai į kelią Vilnius-Utena, kas, matyt, yra mūsų garbės reikalas. Kiti kelių finansavimo šaltiniai – Europos Sąjungos lėšos, tai tie pinigai, kurie ir taip yra, bet jie bus paankstinti ir tos investicijos keliaus į tokius svarbius kelius ir jungtis kaip „Via Baltica“, - sakė Laivės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Laisvės partija dar bandė išmušti daugiau lėšų neformaliam ugdymui, tai yra vaikų būreliams, bet šioje srityje pasiekimai nedideli, papildomai nuo pradinio plano skirta tik 3 mln. eurų.
Po lėkščių daužymo
Pastaruoju metu koalicijos partnerių – ypatingai Laisvės partijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – nebuvo labai geri. Laisvės partija pradėjo įnirtingai kelti savo reikalavimus, o premjerė I. Šimonytė ir Laisvės partijos pirmininkė bei ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė viešai apsipyko Vyriausybės pasitarime, kuriame buvo aptariamas planas „Naujos kartos Lietuva“. Šis planas apibrėžia Lietuvos įgyvendinamus veiksmus, kurie turėtų prisidėti prie ilgalaikio augimo ir reformų, o Europos Sąjunga padeda tai įgyvendinti paskolų ir subsidijų pavidalu.
Praeitą savaitę dviem Laisvės partijos balsais kitų metų biudžeto projektas šiek tiek įstrigo, nes laisviečių politikai prisidėjo prie opozicinės Darbo partijos iniciatyvos stabdyti svarstymą Seime, kadangi Biudžeto ir finansų komitetas nebuvo apsvarstęs visų Seimo narių pasiūlymų. Tai buvo nelabai draugiškas koalicijos partnerių elgesys.
Šiek tiek anksčiau Seime nepavyko priimti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisų pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimą Neringos Macatės byloje. Šio pataisymo esmė, kad įstatymas nebūtų įgyvendinamas taip, jog ribotų laisvę pateikti informaciją nepilnamečiams apie homoseksualius santykius. Čia sužaidė dalies konservatorių įsitikinimai.
Paklausta, ar koalicija sustabilizavo savo laivą, premjerė I. Šimonytė bandė menkinti problemą sakydama, jog Seime yra daugybė klausimų, kur Seimo nariai balsuoja ne taip, kaip susitarta. Ji paminėjo naktinių taikiklių reglamentavimą. „Jeigu mes žiūrėsime į kiekvieną individualų balsavimą kaip į kažkokį lemiamą dalyką, tai nežinau, kur pabaigtume. Pasitaiko ir tokių balsavimų, kur mano pačios frakcijoje atsiranda nuomonių, kurios priešingos mano nuomonei. Tai dabar ar kiekvieną tokį atvejį laikyti skyrybomis ir mergautine pavarde, aš nežinau. Bet aš tam procedūriniam balsavimui dėmesio nemačiau reikalo skirti“, - sakė premjerė.
Laisvės partija taip pat pradėjo spausti koalicijos partnerius konservatorius ir Liberalų sąjūdį aktyviau rinkti balsus Civilinės sąjungos įstatymui, kuris reglamentuotų homoseksualių ir nesusituokusių heteroseksualių porų santykius. Šiuo metu teisės aktas yra priėjęs jau tą stadiją, kai Seimo plenarinių posėdžių salėje teliko priėmimas, bet kol kas tam neužtenka balsų.
„Aš asmeniškai, kaip šios koalicijos vienos iš sudėtinių dalių viena iš lyderių esu suinteresuota, kad šitas įstatymas būtų priimtas, kad Seimas dėl jo apsispręstų. Bet jūs patys puikiai matote, kad problema yra tokia, jog kai kurie žmonės, net ir tie, kurie rinkėjams yra pažadėję balsuoti rinkimų programose, tų rinkimų programų nevykdo dėl kažkokių priežasčių, o tų partijų vadovai be didelės politinės atsakomybės ir klausimų išsisuka, kad nedalyvaus kažkokiuose partnerių vidiniuose nesusitarimuose“, - aiškino I. Šimonytė, netiesiogiai apeliuodama į Lietuvos socialdemokratų partiją, kuri dirba opozicijoje.
Laisvės partija yra nepatenkinta, kad partneriai neišnaudoja vidinių galimybių surinkti balsų ir siunčia laisviečius ieškoti pritarimo opozicijoje. „Kol kas pažado, konkretaus skaičiaus iš koalicijos partnerių šiandien negavome, bet gavome pažadą aktyviai padirbėti tuo klausimu savo frakcijose“, - pažymėjo A. Armonaitė.
---- Baigtusi greit tas amzinas bardaakas ir masinis LR isvogimas
