„Sutarėme, kad sudarysime galimybę, atsižvelgdami į tai, kad žiniasklaida turi dirbti savo darbą, stebėti situaciją, reaguoti į įvykius“, – Žmogaus teisių komiteto posėdyje trečiadienį teigė viceministras.
Jis teigė, kad šį klausimą antradienį ministerijos vadovybė aptarė su žiniasklaidos priemonių atstovais.
Viceministro teigimu, šiuo metu pasienyje situacija yra įtempta, nes rugsėjo 10 dieną Baltarusijoje prasideda karinės pratybos „Zapad 2021“.
„Rugsėjo 10 dieną prasideda aktyvioji pratybų fazė, tai situacija gali klostytis įvairiai. Tas buvo iškelta kaip problema, kaip aplinkybė, kuri didina riziką. Aktyvioji fazė baigiasi rugsėjo 16 dieną, tos datos buvo įvardintos ir žiniasklaidos atstovams“, – sakė V. Dmitrijevas.
Pirmadienį Lietuvos žiniasklaidos priemonės išplatino kreipimąsi valdžios institucijoms, kuriuo jos paragintos sudaryti galimybes žurnalistams dirbti prie sienos, siekiant nušviesti ten patruliuojančių pareigūnų darbą ir veiksmus.
Kreipimesi į prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerę Ingridą Šimonytę, Vidaus reikalų ministeriją ir kitas institucijas žiniasklaida teigia, kad draudimas dirbti prie sienos „šiurkščiai apriboja žiniasklaidos teisę gauti ir skleisti informaciją visuomenei reikšmingais klausimais dėl migrantų grąžinimo, žmogaus teisių laikymosi“.
„Lietuvos žurnalistai neturi realių galimybių patikrinti nei Baltarusijos režimo propagandos, nei Lietuvos institucijų skelbiamų žinių“, – teigiama jame.
Dokumente rašoma, kad ši situacija toliau gali stiprinti nepasitikėjimo atmosferą visuomenėje tiek žiniasklaida, tiek valstybės institucijomis.
Pareiškimą pasirašė Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT), naujienų portalai delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt ir tv3.lt, naujienų agentūros BNS ir ELTA, žiniasklaidos grupė „Diena Media News“ ir LNK televizija.
