Apie tai, ar kilęs chaosas nesugriaus reformos dėl patikrinimų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo švietimo viceministras Ramūnas Skaudžius ir biologijos mokytojas Paulius Sungaila.
R. Krasauskienė pasitraukė prieš pat tarpinius patikrinimus. Jūsų nuomone, ar tai gali būti susiję?
P. Sungaila: Gana sunku patikėti, ar tai nėra, ar yra susiję, kai paskutinė direktorės darbo diena numatyta per pirmąjį tarpinį patikrinimą. Tai pati data kelia tam tikrų abejonių ir klausimų. Kita vertus, kyla klausimų dėl tarpinių patikrinimų: kiek jiems yra pasiruošta ir kiek NŠA turi atsakomybių.
Apibendrinus, mes matome, kad klaidų buvo padaryta. Būtent agentūros, kuri vėlavo su vykdymo ir vertinimo instrukcijų pateikimu bei patikrinimu. Ji gana pasyviai komunikavo su mokytojais. Mes matome, kad ji vykdė švietimo reformas kaip institucija ir tarpinius patikrinimus galime vertinti kaip vieną didžiausių šiais metais pastebimų pokyčių gimnazinėse klasėse.
Ir problemos nuo praeitų metų buvo aptariamos: tai vadovėlių trūkumas, metodinės medžiagos trūkumas. Metodinė medžiaga atsirado pakankamai vėlai, jos yra mažai. Atsirado mažai tarpinių patikrinimų pavyzdžių. Ir dabar vėlgi, kokia yra siunčiama žinutė? Kai pasitraukė direktorius, tai, jei įvyks kažkokių klaidų, kas prisiims atsakomybę? Nebegalėsime kaltinti direktorės, nes ji nebedirbs.
Gal viceministras galėtų atsakyti, jei iškils daugiau klaidų dėl tarpinių patikrinimų, tai, kas bus kaltas, jei direktoriaus nėra?
R. Skaudžius: Nelabai sutikčiau su pašnekovu, kad įvardintos klaidos yra vėlavimas. Reikėtų į kiekvieną situaciją pažvelgti individualiai. Labai neapibrėžta situacija – apie kokią atsakomybę mes kalbame, apie kokią klaidą mes kalbame?
O kaip dėl direktoriaus vietos? Atrodo, kad agentūra yra praradusi pasitikėjimą. Ar kyla diskusijų dėl agentūros?
R. Skaudžius: Agentūroje vykdomi dideli pokyčiai, kurie yra ir pagal politinį ciklą – tai natūrali stadija, kada yra pradedamas, pradėtas ar jau užbaigiamas įgyvendinimas. Klausimų gali kilti įvairių ir natūralu, kad vieni jaučiasi labiau pasiruošę, kiti – mažiau. Jei paimtume bendrą ugdymo mokytojų bendruomenę, tai yra beveik 30 tūkst. mokytojų. Puikiai suprantame, kad jų pasiruošimas ir savijauta yra labai skirtinga. Rasime mokytoją, kuris sakys, kad yra pasiruošęs ir rasime tokį, kuris nebus visiškai pasiruošęs.
Šioje vietoje dar norėčiau pabrėžti, kad tikrai nepriklauso nuo to, ar yra vadovas – įstaiga nebūna be vadovo – bus ar pastovus, ar laikinas direktorius. Visi procesai buvo pradėti planuoti prieš daugiau nei 2 metus. Jei kalbame apie tarpinių patikrinimų užduotis, tai jos yra vykdomos centralizuotai, elektroniniu būdu. Elektroninėje sistemoje užduotys yra perduodamos daugiau nei prieš mėnesį, tai įtakos, ar yra laikinas, ar pastovus vadovas, tai neturi.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše interviu pradžioje.