„Šiandien aš nesiimčiau teigti, kad tai bus denonsavimas arba nedenonsavimas. Mums reikia daugiau laiko ir daugiau informacijos iš mūsų sąjungininkų, kad priimtume tinkamą sprendimą“, – po VGT posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
Pasak jo, prieš grįžtant prie šių diskusijų dėl galimo pasitraukimo bus konsultuojamasi su sąjungininkais.
„Sprendimas dėl denonsavimo nėra priimtas, kadangi šiuo metu matome didelį poreikį ne tik išklausyti karinę išvadą. Dabar bendradarbiaujame su mūsų institucijomis, kurios pateikia savo ekspertinį vertinimą“, – dėstė prezidentas.
„Įžengėme į kitą labai svarbų etapą, turėsime konsultuotis pirmiausia su sąjungininkais, kurie pagal planus turėtų sąveikauti su mūsų karinėmis pajėgomis, jeigu toks poreikis iškiltų, kokia būtų jų reakcija. Mums tai yra nepaprastai svarbu, nes prie Otavos konvencijos yra prisijungusios praktiškai visos NATO valstybės, išskyrus vieną“, – pridūrė G. Nausėda.
Siekiama regioninio sprendimo
Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad dėl galimo pasitraukimo iš Otavos konvencijos bus siekiama priimti regioninį sprendimą.
„Antras uždavinys yra siekti regioninio sprendimo. Kad šitas sprendimas dėl Otavos konvencijos būtų kiek galima platesnis, įtraukiantis kuo daugiau valstybių. Esame šio proceso pradžioje“, – dėstė jis.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė tikina šį klausimą jau aptarusi su Lenkijos, Latvijos ir Suomijos gynybos ministrais.
„Taip ir yra sutarta, kad vis dėlto labai svarbu turėti bendrą, regioninį sprendimą. Skirtingose mūsų kaimyninėse šalyse, kurios turi pasienį su Rusija, vyksta skirtingi procesai, kai kurie dar ruošia analizes, kiti iš naujo vertina esamą situaciją. Tas bendras sprendimas yra svarbus ne tik dėl to, kad mes turėtume stipresnę strateginę žinutę, bet taip pat ir kad pasienio gynybos principai būtų bendri“, – akcentavo D. Šakalienė.
ELTA primena, kad šią savaitę Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė savo politinį-karinį patarimą dėl Otavos konvencijos ir siūlo pradėti pasitraukimo procedūras, konsultacijas su sąjungininkais bei Baltijos jūros šalimis.
Ministerija pažymi – jeigu VGT pritartų iniciatyvai, KAM siūlytų prezidentui teikti Seimui denonsuoti pastarąją konvenciją.
Lietuva prie konvencijos, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, prisijungė 2004 m. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
VGT sudaro prezidentas, vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
