Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė portalui tv3.lt paaiškino, kad kiekvienai amžiaus grupei yra būdingos tam tikros vėžio lokalizacijos.
Štai 15–29 m. vyrai dažniausiai serga sėklidžių vėžiu ir įvairių tipo limfomomis. Tuo metu to paties amžiaus moterims dažniausiai nustatomas skydliaukės ir gimdos kaklelio vėžys.
Vien atsisakius šių dviejų rizikos veiksnių galima būtų išvengti apie 40 proc. visų vėžio atvejų ir vien Europos žemyne būtų išvengta kasmet net 1,5 mln. naujų vėžio atvejų.
„30–54 m. amžiaus vyrams dažniausiai diagnozuojamas priešinės liaukos ir plaučių vėžys, o moterims – krūties vėžys ir odos navikai“, – komentavo ji.
Didesnę riziką jaunystėje susirgti vėžiu turi ir genetinį polinkį ligai turintys asmenys. Jei artimiesiems jau yra nustatytas, pavyzdžiui, prostatos ar krūties vėžys, tikrintis prevenciškai pirmos eilės giminaičiams pradėti reikėtų 10 metų anksčiau nei rekomenduojama pagal prevencines programas.
Kuo ilgiau gyvename, tuo rizika didėja
Vis tik pažymima, kad vėžys paprastai yra su amžiumi susijusi liga. Tad kuo vyresni tampame, tuo rizika natūraliai didėja.
Kaip nurodė Vėžio registro vedėja, Lietuvoje jaunesniems nei 30 metų asmenims per metus yra nustatoma iki 240 naujų vėžio atvejų, tai sudaro tik 1,5 proc. visų vėžio atvejų, kasmet nustatomų mūsų šalyje:
„30–54 metų amžiaus grupėje kasmet nustatoma kiek daugiau nei 2700 vėžio atvejų ir tai sudaro 15 proc. Tad daugiau nei 83 proc. visų onkologinių susirgimų Lietuvoje yra nustatomi vyresniems nei 55 metai asmenims.“
Tiesa, I. Vincerževskienė atkreipė dėmesį, kad tyrimais yra pastebėta, jog daugėja susirgimų storosios žarnos vėžiu tarp jaunų žmonių išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip JAV, Kanada, Australija, Danija, Švedija ir pan.
„Ypač sergamumo didėjimas šios lokalizacijos vėžiu stebimas jaunesniems nei 30 metų abiejų lyčių asmenims. Tyrėjai kaip pagrindines priežastis šio didėjimo išskiria fizinio aktyvumo trūkumą, viršsvorį ir nutukimą, alkoholio vartojimą, mažai skaidulinių medžiagų turinčią ir riebią mitybą“, – portalui tv3.lt yra aiškinusi NVI atstovė.
Apskritai daugiausiai moterų gyvybių nusinešanti onkologinė liga yra krūties vėžys. 2022 m. Higienos instituto duomenimis, toliau rikiuojasi storosios žarnos, kasos vėžys.
Tarp vyrų pagrindinės mirties nuo piktybinių navikų priežastys yra trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio vėžys.
Kas kelia didžiausią riziką susirgti vėžiu?
Pašnekovė pažymėjo, kad nors nėra vienos priežasties, kodėl išsivysto vėžys, patogus ir gerai aprūpintas vakarietiškas gyvenimo būdas čia turi savo vietą.
„Pasikeitė darbo pobūdis – daugiau sėdime ir mažiau judame, pasikeitė mityba – didėja nutukusių žmonių procentas visuomenėje. Taip pat pasikeitė reprodukcinis elgesys – vaikų susilaukiame vėlesniame amžiuje, jų turime mažiau ir jie trumpiau maitinami krūtimis. Todėl natūraliai keičiantis gyvenimo būdui, keičiasi ir rizikos veiksniai“, – vardijo Vėžio registro vedėja.
Pasak jos, vis tik pagrindiniais vėžio rizikos veiksniais, kuriuos lengvai galėtume pašalinti iš savo gyvenimo, bet kurie didina daugelio vėžio lokalizacijų riziką ir toliau išlieka rūkymas ir alkoholis, Pažymima, kad vien atsisakius šių dviejų rizikos veiksnių galima būtų išvengti apie 40 proc. visų vėžio atvejų ir vien Europos žemyne būtų išvengta kasmet net 1,5 mln. naujų vėžio atvejų.
Aktyviau dalyvauti prevencinėse programose
Pašnekovė priminė, kad kiekviena vėžio lokalizacija turi savo rizikos veiksnius, kurie labiausiai gali sąlygoti ligos atsiradimą, tačiau ne visus juos galime paveikti.
„Juk negalime pakeisti mums tekusio genų rinkinio ir jo nulemtų rizikų. Vėlyvas pirmasis gimdymas ir mažas gimdymų skaičius yra krūties rizikos veiksniai, tačiau siūlyti anksčiau gimdyti pirmąjį vaiką ar gimdyti daugiau vaikų dėl krūties vėžio rizikos sumažinimo turbūt nebūtų patys tinkamiausi sveikatos patarimai, tačiau patarti ilgiau kūdikį maitinti krūtimi galime.
Todėl kontroliuokime, ką galime lengvai kontroliuoti ir kas nuo kiekvieno iš mūsų priklauso – daugiau judėkime, sveikai maitinkimės, nerūkykim, nevartokim alkoholio, saugokimės tiesioginių saulės spindulių. Taip tikrai sumažinsime ne tik vėžio, bet ir kitų ligų riziką“, – patarė I. Vincerževskienė.
Ji priminė, kad ilgėjant gyvenimo trukmei akyliau rūpinantis sveikata ypač aktualu ir dalyvauti profilaktinėse vėžio patikros programose:
„Jų Lietuvoje turime net keturias, nes kuo anksčiau vėžys yra nustatomas, tuo paprastesnis jo gydymas ir geresnė ligos prognozė.“
irgi baigiasi . Kodėl? Tegu seniai miršta kančiose, ar ne tai norima tuo pasakyti?
