Apie tai jis kalbėjo Rytų Europos studijų centro organizuojamoje diskusijoje, į kurią kviečiami visi kandidatai į Lietuvos Respublikos Prezidentus.
Šauliai pernai pavasarį prašė ginklų pratyboms, negavo jų iki dabar
Kalbėdamas apie gynybą nuo galimų grėsmių, A. Veryga prisiminė situaciją, kuri iliustruoja Lietuvos nepasirengimą galimam konfliktui su kita valstybe.
„Kariuomenė turi senus švediškus ginklus, kurių dalis yra perduota šauliams. Rudenį visos šaulių rinktinės darosi vertinamąsias pratybas. Ten susirenka po kelis šimtus žmonių.
[Pernai] Šaulių sąjunga paprašė Krašto apsaugos ministerijos perduoti kelis tūkstančius ginklų, nes atėjo daug naujų šaulių ir t. t. Jie su [ginklais] mokosi taktikuoti, šaudyti.
Iki šiol tie ginklai nėra perduoti. Pavasarį paprašėm, rudenį vyko pratybos. <...> Teko rinktinėms galvoti: dalis buvo statistais, vaidino pabėgėlius, ką galėtų daryti net ne šauliai“, – kalbėjo Šaulių sąjungos narys A. Veryga.
Politiko teigimu, apie Lietuvai kylančias grėsmes komunikuojama daug, bet kai kurie svarbūs darbai, tokie kaip šaulių aprūpinimas, iki šiol nėra atlikti.
„Kartais nesinori to nešti į viešumą, bet kam mes tada taip kalbame, kad čia yra didelės grėsmės, <...> jeigu tokių paprastų dalykų nesugebame padaryti“, – teigė A. Veryga.
KAM: prašymas gautas, ginklų laukia iš Švedijos
Krašto apsaugos ministerija naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad praėjusiais metais Lietuvos šaulių sąjunga raštu kreipėsi į Lietuvos kariuomenę su prašymu organizacijai perduoti 1000 vnt. švediškų automatų AK-4. ANot KAM, Lietuvos kariuomenė kreipėsi į Švedijos kariuomenę su prašymu suteikti leidimą minėtus ginklus perduoti Lietuvos šaulių sąjungai, kadangi Lietuvos kariuomenei priklausantys švediški automatai jai buvo perduoti Švedijos kariuomenės.
„Toks kreipimasis yra būtinas reikalavimas ginklus anksčiau Lietuvos kariuomenei perdavusios valstybės leidimui gauti ir šiais ginklais aprūpinti Lietuvos šaulių sąjungą“, – teigiama KAM atsakyme.
Ministerija patikino, kad yra pateikusi visus reikiamus dokumentus ir šiuo metu laukia ginklų iš Švedijos.
„Šiuo metu vyksta procesas dėl Švedijos kariuomenės leidimo Lietuvos kariuomenei perduoti ginklus Šaulių sąjungai. Krašto apsaugos ministerija atsakingoms Švedijos institucijoms yra pateikusi visus reikalingus dokumentus teigiamam sprendimui priimti“, – komentuoja KAM.
Ministerijos duomenimis, šauliams šiemet skiriamas finansavimas išaugo nuo 10,8 mln. eurų iki 13,6 mln. eurų, o per pastaruosius metus buvo įvykdyti automatinių šautuvų G-36, šovinių, šarvinių liemenių, šalmų, lauko uniformų ir termovizorių įsigijimai.
A. Veryga: tai, kaip dabar komunikuojama apie grėsmes, yra klaida
RESC diskusijoje A. Veryga taip pat pažymėjo, kad tai, kaip dabar komunikuojama apie galimas grėsmes, yra klaida, nes nepasakoma, ką karo atveju turėtų daryti piliečiai.
„Ką reiškia pasakyti, kad kažkas tuoj įvyks, bet nepasakyti, ką aš, kaip pilietis, su šia informacija turėčiau daryti? Panika yra pati baisiausia reakcija, kokia gali būti. Ji, mano supratimu, yra naudinga mūsų priešams – tam pačiam, kuris yra Rytuose“, – šalies komunikaciją apie grėsmes kritikavo A. Veryga.
Jo teigimu, girdėdami tokius žodžius, dalis gyventojų ima panikuoti ir „priiminėti kvailus sprendimus“, pavyzdžiui, nustoja planuoti šeimas, investicijas, o būsto ieškosi kur nors Ispanijoje.
„Mes, panašu, bandom paralyžiuoti žmonių mintis baime, kad tik neaišku kada, bet būtinai kažkas įvyks. Jeigu taip sakome, pasakykime, ką su tuo daryti“, – pridūrė A. Veryga.
Aukšto rango karininkai rėžė apie gynybos planus – trūksta ginkluotės, technikos ir atsargų
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas tikino, kad pirmiausia reikia pilnai apginkluoti savo kariuomenę ir rezervą, užuot planavus tankų pirkimus, vokiečių brigados įkūrimą ir kitus daug pinigų reikalaujančius projektus. Jam pritarė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis, pridurdamas, kad Lietuvai trūksta aiškios vizijos ir prioritetų.
Buvęs aukšto rango karininkas V. Malinionis sakė, kad mūsų kariuomenė neaprūpinta: trūksta ir šarvuotos technikos, ir atsargų, ir artilerijos priemonių. Vis dėlto aiškaus susitarimo, kaip bus sprendžiama ši problema, atrodo, nėra nei tarp politikų, nei kariuomenėje. Vietoje to – keli ambicingi projektai vienu metu.
„Dabar daug blaškymosi. <...> Nėra kietos pozicijos: reikia to ir ano, bet prioritetas yra štai kas. Aš visiškai sutinku su generolu Žuku, kad reikia užpildyti ir išvystyti esamas pajėgas, o tada galima galvoti ir apie kitus pajėgumus. Nes dabartinės pajėgos, kurioms, jeigu kažkas atsitiktų, reikėtų stoti į mūšį, nėra visiškai aprūpintos. Taigi dabar mes neturėtume kalbėti apie tankus, o apie tai, ką reikia užpildyti artimiausioje perspektyvoje. Visas planas yra geras, bet prioritetų eiliškumas turi būti labai aiškus“, – kalbėjo atsargos pulikininkas.
Kariuomenei trūksta ir atsargų, ir ginkluotės
Generolas leitenantas V. Žukas stebėjosi Lietuvos aukščiausių politikų blaškymusi ir nesugebėjimu pirmiausia pasirūpinti reguliariąja kariuomene, mat, pasak buvusio kariuomenės vado, mūsų kariams dar daug ko trūksta, kad kilus pavojui ji galėtų stoti į kovą su priešu.
„Trūksta ir atsargų, ir ginkluotės – yra tie planai ir dėl artilerijos įsigijimo, ir dėl dronų įsigijimo, ir dėl šarvuotų pėstininkų kovos mašinų įsigijimo, viskas ne iš karto, vėl nusikelia kelis metus į priekį, bet galbūt prioritetas galėtų būti dabartinės kariuomenės pilnas aprūpinimas, apginklavimas ir atsargų sukaupimas aktyviam rezervui“, – tvirtino Vytautas Žukas.
Generolas leitenantas taip pat pabrėžė, kad reikia apginkluoti ne tik mūsų profesionalią kariuomenę ir šauktinius, bet ir aktyvųjį rezervą, prieš keletą metų tarnavusius šauktinius. Tik tuomet, V. Žuko teiigmu, galima pereiti prie kitų veiksmų, tokių kaip visuotinio šaukimo įgyvendinimas.
„Aš imčiausi dabar egzistuojančios reguliariosios kariuomenės pilno apginklavimo visomis reikalingomis priemonėmis, visais reikalingais ginklais, sukaupti visas reikalingas atsargas ir taip pat pasiruošti ir sukaupti visas reikalingas atsargas aktyviajam rezervui. Tai šiuo metu kariuomenėje tarnauja apie 20 tūkst. karių, aktyviajame rezerve panašiai, tai mes tą 50 tūkst. karių, kurie dabar stovi pirmose linijoje turime apginkluoti ir aprūpinti, o ne kalbėti apie visuotinį šaukimą, apie tolimesnes perspektyvas.
Jeigu jūs kalbate, politikai, kad mes turime 3-4 metus, tai tada ir darykime, aprūpinkime tą, ką konkrečiai turime, kas ne sąrašuose yra, ne kažkur kažkada tarnavę žmonės ir kuriuos mes kažkada galėsime pakviesti iš rezervo, bet aprūpinkime tuos, kurie šiandieną stovi pirmose eilėse, kurie rytoj gali išvažiuoti iš kareivinių“, – teigė Vytautas Žukas.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ Vytautas Žukas kalbėjo ne tik apie Lietuvos kariuomenės pasirengimą ir prioritetus, bet ir apie neišvengiamą Rusijos karą su NATO, apie silpniausias NATO vietas, galimą Baltijos šalių puolimą ir Vakarų pasirengimą karui su Rusija.
Daugiau apie geopolitiką ir apie santykius su kaimynais, karus ir Vakarų valstybes jau ne kartą kalbėta „33 min. su Artūru Anužiu“ laidose. Apie krašto gynybą ir pasirengimą galimam Rusijos puolimui kalbėta su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku bei gynybos ekspertais Gintaru Ažubaliu bei Vaidotu Malinioniu.
KAM atsakė į kritiką dėl kariuomenės aprūpinimo
Po V. Žuko interviu naujienų portalas tv3.lt pateikė klausimus Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei. KAM atkerta, kad „Lietuvos kariuomenė visada turėjo ir turi sukauptą atsargų rezervą“.
„Apie konkrečius sukauptus amunicijos ir ginkluotės skaičius informacija neskelbiama, tačiau svarbu paminėti, kad vykdant nuolatinį karinį rengimą ir didinant rezervo karių skaičių natūraliai didėja poreikis atsargų rezervą atstatyti, didinti ir atnaujinti“, – rašo ministerija.
KAM tikina, jog Lietuvos kariuomenė turi pajėgumų įgyvendinti vystymo planus, kurių pagrindu yra įsigyjamos ginklų sistemos, taip pat turi konkrečius atsargų poreikius, kurie atitinkamai yra pildomi pagal Lietuvos kariuomenei skiriamus asignavimus.
„Atsargų rezervo kaupimas yra nuolatinis ir nenutrūkstamas procesas, jo sparta ir apimtis tiesiogiai susijusi su turimais finansiniais ištekliais“, – pažymi ministerija.
Per ateinantį dešimtmetį KAM karinėms atsargoms įsigyti planuoja skirti daugiau kaip 3,1 mlrd. eurų. Apie 90 proc. kaupiamų karinių atsargų sudarys amunicija, o likusi dalis – įvairios inžinerinės priemonės ir sprogstamosios medžiagos.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad įsigyti naujos ir pagal ankstesnius planus numatytos ginkluotės bei karinės technikos leidžia didėjantis gynybos biudžetas.
