šaulių sąjunga

 Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) tikisi iki 2025 metų pabaigos Kaune įrengti mokymų ir logistikos bazę. „Mūsų tikslai – plėsti ir stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, rengti šaulius ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui, taip pat stiprinti visuomenės atsparumą ir valią priešintis. Kad galėtume įgyvendinti Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme mums keliamus uždavinius, reikalinga mokymo ir logistikos bazė“, – BNS teigė LŠS vadas Linas Idzelis.

Šaulių sąjungoje šiemet už 200 tūkst. eurų bus steigiama 15 naujų pareigybių. Tam praėjusią savaitę pritarė pinigus skyręs Ministrų kabinetas, pakeitęs nuolatinės šaulio tarnybos pareigų sąrašą. Jis nuo buvusių 116 pareigybių papildytas iki 131-os. Anot dokumento, pagal pakeitimus papildomai įsteigiamos tokios pareigybės kaip personalo specialisto, prekių ir paslaugų pirkimo specialisto, taip pat finansininko, metodininko.

Vyriausybė pritarė Šaulių sąjungos veiklos strategijai – norima augti iki 30 tūkst. narių Vilnius, kovo 13 d. (BNS). Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) veiklos strategijai – iki 2035 metų norima organizacijos gretas išplėsti iki 30 tūkst. narių nuo dabartinių 14 tūkstančių. Pagal patvirtintą dokumentą, iki 2035 metų būtų siekiama turėti 2 tūkst. kovinių šaulių, 10 tūkst. tarnybą komendantiniuose vienetuose atliekančių šaulių ir 18 tūkst.

Trečiadienį Ministrų kabinetas susipažino su artėjančiam dešimtmečiui planuojama Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) veiklos strategija. Vyriausybei pateiktame dokumento projekte brėžiama LŠS strategija artėjantiems dešimčiai metų, formuojant aiškią veiklos viziją ir misiją, pagrindines darbo kryptis. Organizacijos vizija – patriotiška, savarankiška, sukarinta organizacija, vienijanti ne mažiau kaip 50 tūkst. piliečių.

Netylant kalboms apie Rusijos grėsmę NATO, kai kurie aukšto rango karininkai prabilo apie ginkluotės, technikos ir atsargų trūkumą Lietuvos kariuomenėje. Resursų trūksta ne tik kariškiams – aiškėja, kad prastai aprūpinti rezervistai, šauliai. Lietuvos šaulių sąjungos narys, kandidatas į prezidentus Aurelijus Veryga prisiminė realią situaciją, kai per pratybas dėl ginkluotės trūkumo dalis šaulių negalėjo kokybiškai treniruotis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas registravo Aviacijos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) naudojamus bepiločius orlaivius priskirti Lietuvos kariuomenei. Pasak politiko, tai sudarytų sąlygas LŠS turimus droninius pajėgumus geriau integruoti į krašto apsaugos sistemą.

Devynmetės kaunietės paieškos tęsiasi jau trečią parą. Mergaitės pėdsakų aptikti dar nepavyko, bet institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir gyventojai nenuleidžia rankų. Paieškoje dalyvaujantys savanoriai papasakojo, kokia situacija yra šiuo metu, ir priminė, į ką visiems būtina atkreipti dėmesį.

Kaune penktadienį bus minimos vieno iš Lietuvos šaulių sąjungos kūrėjų Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės.  Minėjimą Kaune rengia Lietuvos šaulių sąjunga.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) perdavė patalpas Kaune, čia planuojama įkurti mokymų ir nekinetinių operacijų centrą bei logistikos bazę. Šauliams atiteks kareivinės ir štabas, kurių plotas – per 2,2 tūkst. kv. metrų, taip pat apie tūkstančio kvadratinių metrų sandėliai, ūkinis pastatas ir patalpos kontrolės postas. Kauno Eigulių mikrorajone, Žeimenos gatvėje, esančios patalpos perduodamos pagal panaudos sutartį 10 metų laikotarpiui.

Šaulių sąjungai Kaune, Eigulių mikrorajone, planuojant įkurti mokymų ir nekinetinių operacijų centrą bei logistikos bazę, trečiadienį Vyriausybė turėtų jai perduoti reikiamą nekilnojamąjį turtą. Vyriausybės sprendimo projekte numatyta, kad pagal pagal panaudos sutartį 10 metų laikotarpiui sąjungai būtų perduotas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas Kaune, Žeimenos gatvėje. Jei Ministrų kabinetas pritars, sąjungai atiteks kareivinės ir štabas, kurių plotas – per 2,2 tūkst. kv.

Šaulių sąjunga Kaune, Eigulių mikrorajone, planuoja įkurti mokymų ir nekinetinių operacijų centrą bei logistikos bazę. Tam planuojama panaudoti teritoriją bei pastatus, esančius Žeimenos gatvėje – kareivines ir štabą, kelis sandėlius, patalpas kontrolės poste, ūkinį pastatą. Objektų perdavimui dar turi pritarti Vyriausybė.

Užsienyje veikiantys Lietuvos šaulių sąjungos nariai taip pat pasiryžę ginti Tėvynę, jei prireiktų. Tai garantuoja Klaipėdoje susitikę visų kitose šalyse esančių šaulių vadai. Jie kalba ne tik apie tiesioginę kovą su priešu. Štai amerikiečiai šauliai kilus karui spaustų kongresmenus padėti Lietuvai, o Ukrainoje veikę šauliai dalijasi karčiomis, savo akimis matytomis pamokomis. „Turiu tėtį šaulį ir tai man suteikia motyvacijos.

Minint Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 100-metį, penktadienį  pradedamas tris dienas truksiantis „Šimtmečio vėliavų žygis“. Jį organizuoja Lietuvos šaulių sąjunga. Prie žygio įvairiose atkarpose kviečiami prisijungti visi norintieji.  Žygeiviai penktadienį kelionę pradės Jurbarko rajone, Smalininkuose, ir sekmadienį baigs Klaipėdoje, Teatro aikštėje.  Žygeiviai numatę kelionės atkarpas po maždaug 20 kilometrų.

  Trečiadienį Nacionalinis kraujo centras (NKC) ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) Vilniuje, Vašingtono aikštėje, pasirašys sutartį, kuria bendradarbiaus skatinant kraujo donorystę, stiprinant jos įvaizdį. Sutartyje taip pat numatoma skirti ypatingą dėmesį neatlygintinos kraujo donorystės programų plėtrai, organizuoti bei dalyvauti bendruose ją skatinančiuose projektuose.

Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių mokymo kursus devintokams organizuojanti Lietuvos šaulių sąjunga papildomo finansavimo tam nėra gavusi, juos rengia iš savo perskirstytų resursų, susiduria su įvairiais iššūkiais, sako sąjungos pavaduotojas, jaunųjų šaulių vadas Tadas Venskūnas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) patarėjas Ignas Gaižiūnas teigia, kad finansavimas buvo suderintas su Krašto apsaugos ministerija ir jis turėtų būti užtikrintas, kai tik jo prireiks.

Per metus pilietinio pasipriešinimo kursą išlaikė 3000 žmonių. Specialistai sutaria – tai yra per mažai. Kaip ruošti piliečius krizės atveju idėjų yra įvairių: vieni siūlo įvesti privalomą šauktinių kariuomenę, kiti atsakomybę permeta Šaulių sąjungai. Kilus karui kiekvienas pilietis turėtų atlikti tam tikrą funkciją. Tai – pilietinis pasipriešinimas. Kad civiliai galėtų teikti pagalbą kariuomenei, jie turi įgauti žinių ir praeiti specialius mokymus.

Lietuvoje reikėtų surengti visuotinius pilietinio pasipriešinimo mokymus, sako Šaulių sąjungos vadovas Linas Idzelis. Anot jo, mokymai turėtų vykti kiekvienoje savivaldybėje ir turėtų būti kartojami bent kelerius metus, kad išryškėtų didžiausios pilietinio pasipriešinimo strategijos spragos ir jos būtų išspręstos. Neseniai Rusijoje atlikta sociologinė apklausa rodo, kad trečdalis rusų pateisintų karinius veiksmus prieš Baltijos šalis.

Premjerė Ingrida Šimonytė naujuoju Lietuvos šaulių sąjungos vadu siūlo skirti pulkininką leitenantą Liną Idzelį. „Naujuoju Šaulių sąjungos vadu mano yra siūlomas skirti pulkininkas leitenantas L. Idzelis, kuris yra profesinė skaro tarnybos karys, tarnybą kariuomenėje pradėjo 1992 metais, nuo to laiko turi labai įspūdingą karjerą, įvairių veiklų, pozicijų ir atsakomybių, baigęs studijas Baltijos gynybos koledže“, – trečiadienį pristatydama kandidatūrą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komite...

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadovas Albertas Dapkus trečiadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, pagal kurią šiai sukarintai organizacijai kitąmet bus skirta 10,8 mln. eurų. Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija (KAM), šauliams didesnis finansavimas skiriamas dėl gausesnio prie jos prisijungti panorusių žmonių skaičiaus. „Efektyviai krašto apsaugai yra svarbu ir gynybos visuotinumas.

Vyriausybė iš beveik 600 mln. eurų vertės naujų Seimo narių pasiūlymų 2023 metų valstybės biudžeto projektui pirmadienį posėdyje pritarė tik dviem.  Nutarta pritarti grupės Seimo narių iš valdančiųjų (įskaitant konservatorius) bei opozicijos siūlymui ir papildomai 3,6 mln. eurų skirti Lietuvos šaulių sąjungai, taip pat pritarta siūlymui valstybei skolintis geležinkelių eismo saugai.

Dėl prastėjančių darbo sąlygų ir mažų atlyginimų byra šalies policija. Pastaraisiais metais, kaip aiškina pareigūnus ginanti Lietuvos policijos profsąjunga, tarnybą paliko mažiausiai apie tris šimtai policininkų. Policijos vadovybė neslepia – problema dar didesnė, mat šiuo metu įvairiose srityse trūksta maždaug pusantro tūkstančio pareigūnų. Tiesa, užtikrina, kad gyventojai gali būti ramūs, saugumas nenukentės. Esą į tarnybą netrukus įsilies jaunimas.

Seimas antradienį patvirtino atnaujintą Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) veiklos modelį, padidindamas jos indėlį valstybės gynybos struktūroje. Be to, nuspręsta, kad organizacijos vadą skirs nebe krašto apsaugos ministras, o Vyriausybė. Dėl to valdantieji sulaukė kaltinimų dėl LŠS politizavimo. Už naujos redakciją Šaulių sąjungos įstatymą balsavo 90 Seimo narių, prieš buvo keturi, 21 susilaikė.

Išplėtus ir sustiprinus Šaulių sąjungos veiklą Vyriausybė jai planuoja skirti ir daugiau lėšų, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Vyriausybė tikrai yra nusiteikusi organizaciją stiprinti ir finansiškai, kai jau bus tie plėtros ir veiklos planai aiškiai išdėstyti ir išplėtoti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė prieš Seimui balsuojant dėl naujo Šaulių sąjungos įstatymo priėmimo. Ji pati šaulės priesaiką davė šių metų kovo 11 dieną.

Seimas antradienį planuoja priimti naują Šaulių sąjungos įstatymo redakciją, kur numatytas atnaujintas organizacijos modelis ir pavaldumas Vyriausybei, o nebe krašto apsaugos ministrui. „Naujoje redakcijoje mes sustipriname Šaulių sąjungos integraciją į Lietuvos valstybės gynybos planus“, – BNS sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, iki šiol trūksta Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) ir kariuomenės sąveikos.

Šaulių sąjungos finansavimas kitąmet turėtų augti beveik ketvirčiu milijono eurų, už skiriamas lėšas bus perkami ginklai, karinė ekipuotė ir įranga. Šaulių sąjungai kitų metų valstybės biudžeto projekte pirmąkart numatyta atskira asignavimų eilutė, planuojama skirti 7 mln. 238 tūkst. eurų. Kaip BNS informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM), šiemet organizacijos finansavimas, lyginant su 2021-aisiais, jau buvo patrigubintas ir pasiekė 7 mln.

Kariuomenės kūrėjų ir šaulių medaliams siūloma grąžinti valstybės apdovanojimų statusą. Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė Valstybės apdovanojimų įstatymo pataisoms, kad Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliui, Šaulių žvaigždei bei Šaulių žvaigždės medaliui būtų atkurtas valstybės apdovanojimų statusas ir juos teiktų nebe krašto apsaugos ministras, o prezidentas. Už tai balsavo 75 parlamentarai, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Šaulių sąjungos potencialo nepavyks efektyviau išnaudoti, jeigu ji bus atskaitinga ne Krašto apsaugos ministerijai (KAM), kaip yra dabar, o Vyriausybei, teigia krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.  Tuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kaščiūnas abejoja, ar pavaldumo pokyčiai padarys neigiamą poveikį sąjungos santykiams su kariuomene.

Koronaviruso pandemija ir karas Ukrainoje mažina Lietuvos šauktinių norą po privalomos tarnybos likti kariuomenėje ir tapti profesionalais. Per metus norinčiųjų dirbti kariuomenėje šauktinių sumažėjo triskart: nuo pusšešto šimto iki vos pusantro. Tiesa, kariuomenė sako, ginti šalį bus kam, mat tie, kas atsisako iš karto dirbti kariuomenėje, norą pareiškia po kelerių metų, tad kinta ir skaičiai.

Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) nariai, politikai antradienį Seime aptars planuojamas permainas siekiant didinti šaulių gretas ir paminės pirmojo LŠS įstatymo priėmimo 25-metį. Renginyje dalyvaus beveik 100 šaulių organizacijos narių iš skirtingų Lietuvos regionų, ministerijų atstovai, parlamentarai, visuomenininkai, pranešė organizatoriai.

Seimas imasi Šaulių sąjungos pertvarkos, sieks, kad Lietuvą ginančių šaulių greitu metu padaugėtų iki 50-ties tūkstančių. Dėl to politikai siūlo nuo kitų metų 6 kartus iki 30 milijonų eurų padidinti Šaulių sąjungos biudžetą. Pinigai būtų skiriami ekipuotėms pirkti, mokymų centrų tinklui statyti.

Televizijos laidų vedėja Gerda Žemaitė atskleidė, kovo 11-ąją įstojusi į Šaulių sąjungą. Savo pirmaisiais įspūdžiais iš pratybų moteris pasidalijo socialiniuose tinkluose.  „Ar tinka man naujoji uniforma? Mano gyvenime uniforma neatsiejama to dalis: TV pagalboje, veterinarijoje ir dabar naujoji Šaulių sąjungoje. Šiandien pirmųju pratybų pusdienis – o aš jau pavargau įdomu, kaip bus vakare“, – rašė Gerda Žemaitė.

Lietuvos šauliai ir kariai savanoriai namuose galės turėti automatinius ginklus. Tam žalią šviesą uždegė Seimas. Tiesa, automatus, jei norės, jie turės pirktis už savo pinigus, o kol kas įstatymai Lietuvoje išvis draudžia juos netgi parduoti. Be to, karo akivaizdoje norėję šauliams palengvinti sąlygas, seimūnai neapsižiūrėjo ir pridarė bėdos tiems, kurie dabar turi pusiau automatinius ginklus, tačiau didesnes šovinių dėtuves.

Seimas ketvirtadienį apsisprendė dėl galimybės kariams savanoriams ir šauliams leisti namie laikyti automatinius ginklus. Taip pat priimtas sprendimas ir dėl pataisų, kurios šaulių sąjungos nariams suteiktų teisę tarnybos metu dirbant su policijos, pasienio pareigūnais naudoti prievartą, specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus.

Penktadienį minint 32-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje priesaikas davė nauji Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Priesaikas davė ir Šaulių sąjungos vėliavos pabučiavimu į šaulių gretas įstojo 2 tūkst. žmonių, tapusių broliais ir sesėmis. Prisiekusių šaulių gretose buvo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei premjerė Ingrida Šimonytė. „Šiandien ne tik jūsų priesaikos diena.

Premjerė Ingrida Šimonytė nusprendė stoti į Šaulių sąjungą ir penktadienį duos priesaiką. „Buvau apsisprendusi tą padaryti, tiesiog šiais metais turbūt atėjo tas momentas, kai parašiau prašymą ir šiandien prisieksiu“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė. „Tai – ne emocinis sprendimas. Kariuomenė sako negalima tokių sprendimų emociškai priiminėti, tai man tai yra ne emociškas sprendimas, tikrai keletą metų galvoje gerai pravartytas“, – pridūrė ji.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Lietuvos šaulių sąjunga sulaukia tūkstančių prašymų jungtis prie organizacijos, sako jos vadas Albertas Dapkus. „Stebime didžiulį pasiryžimą, savanoriškumą ateiti, pasirengti ir prisidėti prie savo tėvynės gynybos. Tai yra tie momentai, kai kriziniu, sunkiu atveju sugebame susivienyti: tai buvo ir Baltijos kelyje, ir Sausio 13-ąją, ir Krymo aneksijos atveju 2014 metais, ir dabar“, – LRT trečiadienį sakė A. Dapkus.

Seime kelią skinasi idėja leisti Lietuvos šauliams naudoti ginklus budint su pasieniečiais. Jie naudotų ir ginklus, ir kitas būtinąsias priemones. Tiesa, tam Seimas turi pritarti pavasario sesijoje. Kol kas dauguma parlamentarų įstatymo pakeitimui jungia žalią šviesą, vos keli prieštarauja manydami, kad šauliai, kaip ir iki šiol, turėtų būti policijos ar pasieniečių pagalbinėmis rankomis, bet ne daugiau.

Vilniaus klinikinėje ligoninėje savanoriaujantis šaulys Augustas Žukauskas atsiliepė į gydymo įstaigų prašymą padėti šiuo sunkiu laikotarpiu. Ligoninės koronaviruso pacientų skyrių, dar vadinamą reaktorių, jis prilygina mūšio laukui. „Lietuva toliau kaunasi“, – socialiniame tinkle rašo A. Žukauskas. Išgyvenimo mokyklos įkūrėjas bei atsargos karys A. Žukauskas savanorystę pradėjo gruodžio 18 dieną. Po kiekvienos budėjimo pamainos savo išgyvenimus jis aprašo socialiniuose tinkluose.

 Ketvirtadienį Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, vyks Lietuvos šaulių sąjungos vado pasikeitimo ceremonija. Per ją atsargos pulkininką leitenantą Liudą Gumbiną pakeis pulkininkas leitenantas Gintaras Koryzna. „Šaulių sąjungos gretos pastaruoju metu gerokai išaugo, jos vienija tūkstančius Lietuvos patriotų, pasirengusių stoti į Tėvynės gynybą pavojaus atveju.

Seimas antradienį priėmė pataisas, kurios Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) nariams leis gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima „riboto naudojimo“ žyma. Jos įsigalios pasirašius prezidentei Daliai Grybauskaitei. Iki šiol gauti leidimą dirbti su riboto naudojimo informacija gali tik nuolatines šaulio tarnybos pareigas užimantys LŠS nariai, patenkantys į krašto apsaugos ministro patvirtiną pareigybių sąrašą.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Lietuvos šaulių sąjungos vadu siūlo skirti pulkininką leitenantą Gintarą Koryzną. Karininkas šiuo metu yra Estijoje veikiančio Baltijos gynybos koledžo lektorius, anksčiau yra vadovavęs Vytauto Didžiojo jėgerių batalionui. R.Karoblis BNS ketvirtadienį patvirtino, kad gavęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimą G.Koryznos kandidatūrą teiks Lietuvos šaulių sąjungos suvažiavimui.

Kilus diskusijų, ar Rusijos vėliavos fone pozavusi šaulė gali būti vienos iš rinktinių vade, Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) žada stiprinti reikalavimus nariams ir vadovams. Penktadienį sąjunga pranešė, kad bus sudaryta darbo grupė, kuri rengs pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo. Bus peržiūrimi reikalavimai, keliami LŠS eiliniams nariams ir vadovams. Gruodį viešojoje erdvėje pasirodė abejonių dėl atsargos kapitonės Tatjanos Ramonienės tinkamumo užimti Panevėžio šaulių rinktinės vado pareigas.

  Lietuvos kariuomenės ir Šaulių sąjungos atstovai trečiadienį pasirašė sutartį, pagal kurią šauliams perduodami 500 automatinių šautuvų AK-4MT.   Švedų gamybos ginklai perduodami patikėjimo teise dešimčiai metų. Sutartį Krašto apsaugos ministerijoje pasirašė Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos vadas pulkininkas leitenantas Eimantas Juodzevičius ir Šaulių sąjungos vadas atsargos pulkininkas leitenantas Liudas Gumbinas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas neigiamai įvertino kelių „Šaulių sąjungos“ narių patarimus kaip neutralizuoti kolaborantus. Pasak NSGK vadovo, tokie pareiškimai yra nesuderinami su sveiku protu. „Mane stebina kelių šaulių žiniasklaidoje dalijami patarimai kaip kovoti su kolaborantais. Tai labiau primena nusikalstamo pasaulio veikėjų taikomus metodus, o ne patriotiškos organizacijos narių nuomonę.

Dabar Lietuvos karių rankose esantys automatiniai ginklai AK-4, Vyriausybei nusprendus, netrukus turėtų atsidurti pas Lietuvos šaulius. „Bus perduoti ginklai, kada Šaulių sąjunga bus pasirengus juos priimti. Nes Vyriausybės sprendimas yra priimtas, kariuomenė yra ginklus atrinkusi ir mes galim tą padaryti. Matyt, kad praeis Nauji metai, prasidės intensyvesnis darbas ir galėsim ginklus perduoti”, - sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Seimui antradienį bus pateikti siūlymai, kuriais šauliams ir kariams savanoriams būtų leista laisviau įsigyti ir laikyti ginklus, taip pat - kiti su ginklų kontrole susiję projektai. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių bei kitų parlamentarų teikiamu projektu aktyviojo rezervo kariams būtų leidžiama įsigyti bei namuose laikyti pusiau automatinius - B ir C kategorijų - ginklus ir šovinius.

Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadas atsargos pulkininkas leitenantas Liudas Gumbinas atmeta kaltinimus dėl neveiklumo, kuriuos jam pareiškė Vilniaus rinktinės šauliai. Pasak sąjungos vado, priekaištai neatspindi visų šaulių nuomonės, o juos galėjo lemti pokyčiai, kurie „ne visiems priimtini“. „Tai nėra pagrįsti kaltinimai ir Šaulių sąjunga yra vieninga, dalies šaulių nuomonė neatspindi visų šaulių nuomonės.

Automatinius ginklus namuose laikantys Šaulių sąjungos nariai atgrasytų galimus užpuolikus ir būtų pirmieji, kurie kilus grėsmei, galėtų pasipriešinti ginklu, sako Šaulių sąjungos Centro valdybos narys Audrius Skaistys. „Dažnai puolama ta teritorija ir valstybė, kur, tikėtina, yra mažiausias pasipriešinimas. Todėl ginklų laikymas namuose veiktų kaip atgrasymo faktorius“, - antradienį Seime sakė A.Skaistys.

 Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Arvydas Anušauskas ir Audronius Ažubalis stebisi Seimo valdančiųjų požiūriu į krašto saugumą ir gynybą, kuris paaiškėjo balsuojant dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisų. Įstatymo pataisa būtų suteikusi galimybę registruotiems šauliams, turintiems teisę laikyti ginklą, turėti jiems priskirtą ginklą namuose, sukūrus tam tinkamas sąlygas.