Naujausiais Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, šiuo metu yra patvirtinta 912 ligos atvejai, per vakar patvirtinta 32 nauji užsikrėtimai.
Taip pat ministras informavo, kad šiuo metu stacionare gydomi 134 pacientų: „13 reanimacijoje su deguonimi, 8 – su dirbtine plaučių ventiliacija. Taip 32 pacientai su deguonies kauke yra ne reanimacijoje."
Iš viso antradienį buvo ištirtas 2301 mėginys.
„Ryto duomenimis, neištirti liko 588 mėginiai. Tai tikrai geras skaičius, laboratorijos dirba ir susitvarko su darbu, o tai, kad dalis mėginių lieka, yra visiškai normalus, nes dalis nespėjama užkrauti", – sakė jis.
Lietuvoje jau mirė 15 žmonių, kuriems diagnozuota COVID-19 infekcija, 8 asmenys laikomi pasveikusiais.
Trečiadienio rytą Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje Visuomenės informavimo grupės vadovas, premjero patarėjas Giedrius Surplys priminė, kad iš viso Lietuvoje ištirta per 30 tūkstančių.
„Jei padalintume – 3 procentai nuo visų ištirtųjų turi šį virusą“, – pastebėjo jis.
Paaiškino dėl mažėjančių tyrimų apimčių
Paklaustas dėl mažėjančių paimamų mėginių skaičiaus, A. Veryga pabrėžė, kad neištirtų mėginių skaičius tikrai nerodo, kad kažkas laboratorijose stringa.
„Mėginiai nėra užkraunami iš karto, laboratorija iš pradžių siekia sukaupti tam tikrą mėginių skaičių, kad veltui nebūtų naudojami reagentai“, – aiškino jis.
Ministras pabrėžė, kad paimamų mėginių skaičius yra mažėjantis, nes mažėja mobilių punktų apkrovimas, mažiau žmonių kreipiasi.
„Taip pat mažiau žmonių į Lietuvą parvyksta ir iš jų mažiau paimama ėminių. Be to, šylant orui mažėja ir peršalimo ligų, traukiasi gripo sezonas, taigi mažėja žmonių, kurie patiria simptomus, dėl kurių gali teoriškai kreiptis atlikti tyrimus.
Tačiau tai tikrai nereiškia, kad tų tyrimų bus paimama mažiau, yra persvarstomi prioritetai, rengiamas planas, kaip tirti daugiau didesnėje rizikos grupėje esančių žmonių – slaugos namų pacientus, personalą, galbūt globos namų gyventojus. Tas grupes, kur tikimybė, kad žala gali būti padaryta didžiausia. Tad tyrimai bus plečiami ir laboratorijos susitvarko su apimtimis“, – komentavo jis.
Kartu A. Veryga paneigė kalbas dėl galimai nekokybiškų reagentų ir iš Kinijos atkeliaujančių apsaugos priemonių.
Rizikos grupėms izoliacija galios dar ilgai
Paprašytas pakomentuoti Nacionalinės visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Rolandos Lingienės teiginį, kad kalbėti apie karantino švelninimą dar anksti, ministras sutiko kad tą daryti reikia labai atsakingai.
„Apie tai yra daug kalbėta ir diskutuota, apie tai bus šiandien ir Vyriausybėje kalbama. Be abejo, kad tam pasiruošti reikia labai atsakingai. Pirmiausia, matyt, galvojant apie švelninimą, galimybę įsigyti būtiniausių prekių ir paslaugų.
Ir dabar nesame uždarę visko – veikia parduotuvės, vaistinės, degalinės, laikomasi tam tikrų saugos priemonių. Ir, matome, kad jos veikia. Kad ir kokie būtų palengvinimai, rizikos grupėms tai nebus taikoma, ir toliau bus galvojama, kaip apsaugoti pažeidžiamiausias grupes", – aiškino ministras.
Kartu jis akcentavo, kad karantino sąlygų lengvinimas neturėtų pažeisti pamatinių karantino principų.
„Tai reiškia nesudaryti aplinkybių, nesukurti tokių sąlygų, kad žmonės galėtų kažkur būriuotis ar rinktis didesnę masę žmonių, kur užkratas galėtų plisti nuo asmens asmeniui. Taigi visos vietos, kurios susijusios su tam tikromis pramogomis, pasilinksminimais, labai greitai to lengvinimo nebūtų.
Kalbant apie didelius prekybos centrus, gal atskiri savininkai ir galėtų užtikrinti saugos priemones, bet vis tiek nebūtų išvengta didelio būriavimosi", – sakė jis.
Odontologijos paslaugos – tik esant aukšto lygio apsaugai
Komentuodamas siūlymus leisti lankytis pas odontologus, sporto klubuose, ministras vėlgi pabrėžė, kad reikia kalbėti apie itin aukštus saugos reikalavimus.
„Odontologams tenka būti labai arti paciento burnos, kur yra ir aerozolių plitimo didelė tikimybė, darant tam tikras manipuliacijas galų gale yra taškomas ir vanduo, kuris purškiamas į paciento burną. Taigi specialistams reikėtų labai aukšto apsaugos lygmens, reikėtų naudoti labai daug apsaugos priemonių“, – kalbėjo A. Veryga.
Jis priminė, kad ir dabar tam tikra būtinoji pagalba yra teikiama, specialistams išpildant labai aukštus apsaugos reikalavimus.
Taigi, ministro teigimu, planinė odontologija jei ir būtų atnaujinama, tai tik tokiu atveju, jei būtų užtikrinamas itin aukštas apsaugos lygis.
„Kalbant apie sporto klubus reikėtų suprasti, apie ką mes kalbame – bendrus dušus, žmones, kurie prakaituoja, kur žmonės patiria didelį fizinį krūvįį ir aerozolinis plitimo galimybė yra labai aukšta. Taigi tai ne pirmo būtinumo reikalas, žmonės gali pavieniui išeiti į parką pasivaikščioti. Taigi kiekvienas sektorius bus peržiūrimas atskirai ir labai atidžiai stebima, ar nesikeičia ligos plitimo statistika“, – kalbėjo A. Veryga.
Dėl vasaros festivalių – nežinia
Paklaustas, kaip reikėtų elgtis vasarą planuotų festivalių organizatoriams, A. Veryga sakė, kad dar sunku ką konkrečiau pasakyti, bet ruoštis galima.
„Niekas nėra tikras, kaip pavyks suvaldyti infekciją. Ruoštis, manau, tikrai galima ir nereikia atsisakyti liepos ar rugpjūčio planų. Nereikia galvoti, kad visam laikui esame užsidarę ir karantinas bus visam laikui. Ruoštis galima, bet gali tekti tas pramogas nukelti į kitą laiką. Gyvenimas viską gali pakoreguoti, viską parodys pati situacija“, – sakė jis.
Nesilaikantiems ribojimų savaitgalį grės baudos
Kalbėdamas apie Velykinį savaitgalį planuojamus ribojimus A. Veryga priminė, kad būtinai reikėtų likti namuose, nevyktų aplankyti artimųjų.
Anot jo, jei nebus laikytasi ribojimų, gali tekti griežtinti karantino sąlygas. Be to, ministras priminė, kad savaitgalį policijos pareigūnai budės prie miestų ir miestelių įvažiavimų ar išvažiavimų.
„Jie turi geras technines galimybes videoregistratoriais fiksuoti automobilių numerius, judėjimą. Vėliau paaiškėjus faktinėms aplinkybėms apie galimus užkrėtimus, galėtų būti pritaikoma i ir baudžiamoji atsakomybė. Bet, tikiuosi, kad užteks geranoriško pokalbio ir įspėjimo“, – sakė A. Veryga.
Parengti medikų apsaugos lygiai
Ministras kartu pranešė, kad jau yra nustatyti penki saugumo lygiai, kurie apibrėžia, kokiais atvejais ir kokias konkrečiai asmens apsaugos priemones turėtų naudoti mūsų šalies gydymo įstaigose dirbantys medikai.
Saugumo lygiai nustatyti atsižvelgus į medikų darbo specifiką, t. y. pacientų, su kuriais jie dirba, grupes, taip pat teikiamų paslaugų, patiriamo kontakto pobūdį ir kitus aspektus.
„Labai tikimės, kad tai leis išvengti interpretacijų, mažiau kils klausimų, kokias saugos priemones ir kada naudoti gydymo įstaigose dirbantiems medikams. Ne kartą esame minėję, kad tikrai ne visi medikai turi vaikščioti apsirengę pilna apranga taip, kaip rengiasi dirbantieji infekcinių ligų skyriuose, t. y. su kelių sluoksnių apranga, kombinezonais ir kitomis saugos priemonėmis. Tad dabar turėtų mažiau klausimų kilti, kokias ir kada naudoti priemones, o jiems kilus – atsakymus bus galima rasti kur kas greičiau“, – sako ministras A. Veryga.
Teigiama, kad šie saugumo lygiai leis daug aiškiau planuoti apsaugos priemonių poreikį gydymo įstaigose.
Ministras informavo, kad yra nustatyta tvarka, kaip laboratorijose bus tiriami mėginiai.
„Prioriteto tvarka bus tiriami karščiuojančių pacientų mėginiai, vėliausiai – į Lietuvą vis dar grįžtančių asmenų, kurie neturi jokių simptomų.
Prognozuoja mirčių augimą
Anksčiau ministras spaudos konferencijos metu pabrėžė, kad nors ligos plitimas ir yra sulėtėjęs, matoma plokščia kreivė, tačiau mirties atvejų skaičius tik gali išaugti.
„Nebėra šuolių, bet mes tą šuolį turėjome prieš dvi savaites. Ir praėjus tam tikram laikui dalies pacientų, pasibaigus inkubaciniam laikotarpiui, nustačius infekciją, sveikatos būklė blogėja, jie patenka į gydymo įstaigas, tenka taikyti deguonies terapiją, kai kuriuos – intubuoti.
Ir dabar būtent tas laikas yra praėjęs, turėtų daugėti pacientų, kurių sveikatos būklė sudėtingesnė. Tai nerodo, kad situacija Lietuvoje blogėja. Tai tik rodys, kad sulaukėme ligos kilimo bangos galutinių rezultatų“, – sakė A. Veryga.
Penktadienį Vilniaus universiteto mokslininkai Vyriausybėje pristatė prieš dvi savaites suformuotos matematikų ir informatikų darbo grupės rezultatą ir pateikė galimo viruso piko ir mirčių prognozes šalyje.
Remiantis jomis prognozuojama, kad koronaviruso epidemijos plitimą Lietuvoje gali pavykti suvaldyti iki balandžio vidurio. Numatoma, kad iki metų pabaigos gali užsikrėsti nuo 4 tūkst. iki 6 tūkst. Lietuvos gyventojų, priklausomai nuo to, pildysis realistiškas ar pesimistiškas viruso plitimo scenarijus. Taip pat prognozuojama, kad nuo viruso gali mirti nuo 208 iki 247 žmonių.
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Pagal kovo 28 d. atnaujintą apibrėžimą, nuo šiol įtariamas COVID infekcijos atvejis apibūdinamas taip: asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus IR 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vietinis plitimas ar plitimas visuomenėje.
ARBA
Asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais IR buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju. Be įtariamų atvejų laboratoriniai tyrimai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atliekami ir šioms tiriamųjų asmenų kategorijoms (šios kategorijos asmenys yra tiriami dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriškai ir tik patvirtinus atvejį apie jį yra pranešama ir pradedamos taikyti atvejo valdymo priemonės):
1) Asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR kuriam būtina hospitalizacija IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
2) Sveikatos priežiūros specialistai.
3) Kiti asmenys, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai. Tikėtinu atveju laikoma: toks atvejis, kurio tyrimas dėl 2019-nCoV yra neaiškus arba kurio tyrimai buvo teigiami atlikus pan-coronavirus vertinimą. Patvirtintas atvejis yra asmuo, kuriam laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), nepriklausomai nuo klinikos ir simptomų.
SAM įsakymas numato, kad visiems į šalį iš užsienio grįžtantiems asmenims privalomas 14 dienų karantinas.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:
