Ministras visų pirma akcentavo, kad karantinas nėra atšauktas ir vyresnio amžiaus asmenys turi likti namuose.
Jo teigimu, tai, kad atsiveria vis daugiau parduotuvių, toli gražu nereiškia, kad visi ten gali lankytis.
„Dar kartą primenu, kad vyresnio, rizikos amžiaus asmenims reikia likti namuose. Jei esantys rizikos grupėse asmenys išeis į gatves ir pradės bendrauti su jaunais asmenimis, kurie yra užsikrėtę, tai tų gerų naujienų apie pranešamą mažėjančių atvejų skaičių gali nelikti per savaitę ar dvi. Situacija, kad ir gerėjanti, išlieka grėsminga. Šalys, kurios atsipalaiduoja stebi tam tikrus pablogėjus, tad nesinorėtų sugriauti, ką padarę esame", – sakė A. Veryga.
Susirgusiųjų daugės
Ministras kartu priminė, kad ruošiamas planas, kaip atlaisvinti dalį sveikatos paslaugų.
„Reikia suvokti, kad sveikatos sektorius turi išlaikyti tam tikrą rezervą. Atsiradus daugiau galimybių nueiti į parduotuves, naudotis paslaugomis, paaugus užsikrėtusiųjų skaičiui sveikatos priežiūros įstaigos turi gebėti suteikti pagalbą. O tai, kuo daugiau judėsim, neišvengiama, kad vis daugiau žmonių užsikrės infekcija. Tad tam turime būti pasiruošę", – kalbėjo A. Veryga.
Ministro teigimu, dėl konkrečių paslaugų yra paprašyta draugijų, specialistų pateikti rekomendacijas – būtinąsias ligų diagnozes ar grupes, kurių atvėrimas turėtų vykti pirmiausiai.
„Planavimas, kiek pacientų galėtų būti guldoma, vyks regioniniu principu, kur gydymą organizuojančios gydymo įstaigos pagal susirgimų skaičių, turimą deguonies lovų skaičių, kitos įrangos, įsivertins, koks būtinas rezervas išlaikyti COVID-19 situacijos valdymui ir tada planuos pacientų planinius guldymus", – kalbėjo ministras.
Tarp prioritetinių sričių minimos ligos, kurių gydymas gali būti sudėtingas, sukeliančios negalią ar net mirtį, taip pat akušerines paslaugas.
Kartu ministras pasidžiaugė, kad karščiavimo klinikos veikia jau visoje Lietuvoje, tad žmonėms daugėja galimybių sulaukti pagalbos ir išsitirti.
Rudenį tikimąsi kelių mažų bangų
Paklaustas, ar yra pasirengta galimai antrai susirgimų bangai rugsėjo mėnesį, ministras sakė, kad greičiausiai galima tikėtis kelių mažesnių.
„Įsivaizdavimas su tomis bangomis vis keičiasi kaip ir prognozės, tų pačių intensyviosios terapijos gydytojų matymas, ko reikia. Su jais yra nuolat bendradarbiaujama, tiek su išeiviais gydytojais. Pagal šiandieninius skaičiavimus, laukiama ne kažkokios ypatingos bangos, bet atlaisvinant suvaržymus yra tikimasi, kad bus keletas smulkesnių bangų, kurias sveikatos sistema taip pat turės „sugerti“ ir suteikti pagalbą. Kaip bus realybėje, pamatysim, bet sistema ruošiasi,
Ministro teigimu, tam ruošiasi pačios koordinuojančios įstaigos, yra skaičiuojamas deguonies terapijai reikalingos aparatūros poreikis: „Taip pat yra grupė įmonių, pasiruošusi padėti gydymo įstaigoms pritaikyti infrastruktūrą deguonies terapijos tiekimui."
Pasiteiravus, kiek ilgai apskritai gali trukti ribojimai, ministras siūlė susitaikyti, kad ta realybė ilgą laiką bus kitokia.
„Jau dabar jų lieka vis mažiau. Bet reikia suprasti, kad turėsime prisitaikyti prie kiek kitos realybės, kol nebus sukurti vaistai, ko nebus sukurta vakcina ar bent kol nežinosim, kokiam laikui susiformuoja imunitetas ir kaip jis susiformuoja, nes kol kas tokios informacijos dar neturime.
Viena aišku, kad glaudžių kontaktų, didelių susibūrimų turėsime vengti pakankamai ilgą laiką, bet tai nereiškia, kad žmonės turės amžinai sėdėti užsidarę namuose. Noriu pasikartoti, kad ypač didelis dėmesys turės būti skiriamas vyresnio amžiaus asmenims – atlaisvinant sąlygas šiems žmonėms neskubėti grįžti prie įprasto gyvenimo", – aiškino ministras.
Darželiai masiškai neatsidarys
Ministras patikslino ir dėl darželių bei kitų ugdymo įstaigų veiklos.
„Vyriausybė nepriėmė tokio sprendimo, kad šios įstaigos būtų masiškai atidarinėjamos. Ta nuostata, apie kurią kalbėjo Vyriausybė, yra tik patikslinanti nuostata. Ji reiškia iš esmės tą patį, ką ir seniau, kad vaikų priežiūra savivaldybės turi pasirūpinti tik tais išimtiniais atvejais, kai tėvai dėl savo darbo neturi, kur palikti vaikų. Tą savivaldybės darė iki šiol. Tos žinutės, kurios pasipylė, kad masiškai bus atidarytos ugdymo įstaigos, Vyriausybė tokių sprendimų nepriėmė ir tikrai tai būtų neatsakingas žingsnis“, – kalbėjo A. Veryga.
Naujausiais Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra patvirtinti 1398 ligos atvejų. Per vakar dieną patvirtinti 28 nauji teigiami atvejai.
SAM praneša, kad per vakar dieną ištirtas rekordinis mėginių skaičius – net 6798.
Šiuo metu Lietuvoje nuo COVID-19 infekcijos mirė 39 žmonės. Apie paskutinę mirtį buvo pranešta ketvirtadienį. Tai – 59 metų Ukmergės gyventoja, gydyta Santaros klinikose ir mirusi balandžio 21 d.
Pasveikusių – 399 asmenys, iš jų 87 medikai.
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Pagal kovo 28 d. atnaujintą apibrėžimą, nuo šiol įtariamas COVID infekcijos atvejis apibūdinamas taip: asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus IR 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vietinis plitimas ar plitimas visuomenėje.
ARBA
Asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais IR buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju. Be įtariamų atvejų laboratoriniai tyrimai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atliekami ir šioms tiriamųjų asmenų kategorijoms (šios kategorijos asmenys yra tiriami dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriškai ir tik patvirtinus atvejį apie jį yra pranešama ir pradedamos taikyti atvejo valdymo priemonės):
1) Asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR kuriam būtina hospitalizacija IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
2) Sveikatos priežiūros specialistai.
3) Kiti asmenys, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai. Tikėtinu atveju laikoma: toks atvejis, kurio tyrimas dėl 2019-nCoV yra neaiškus arba kurio tyrimai buvo teigiami atlikus pan-coronavirus vertinimą. Patvirtintas atvejis yra asmuo, kuriam laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), nepriklausomai nuo klinikos ir simptomų.
SAM įsakymas numato, kad visiems į šalį iš užsienio grįžtantiems asmenims privalomas 14 dienų karantinas.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:
