Nerimą gydymo įstaigoms pasėjo gautas Sveikatos apsaugos ministerijos raštas apie Europos Komisijos (EK) lėšomis vykdomą gydymo įstaigų savanoriško bendradarbiavimo projektą.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Antano Matulo teigimu, rašte atviru tekstu buvo parašyta, kad įstaigas numatoma optimizuoti.
A. Matulo teigimu, ligoninėms ir savivaldybėms išsiųstame rašte buvo aiškiai parašyta „įstaigų tinklo optimizavimas“ ir prašymas pasirašyti dalyvauti šiame projekte iki nustatytos datos. Ir pridėtas sąrašas visų Lietuvos ligoninių. Tai koks tai yra pilotas, jei jame dalyvauja visa Lietuva?“ – klausė politikas.
Jo teigimu, neva tik po sukelto šaršalo projektas virto ir buvo pristatytas savanorišku.
„Tie, kurie įsigilino, kokie raštai buvo išsiųsti savivaldybėms ir gydymo įstaigoms, tai suvoks, kad viešas ministro atsiprašymas buvo sąžiningas, bet jis eilinį kartą apsimelavo ir nesąžiningai atsakė, kad „taip, mes parašėme raštą, iš kurio aiškiai matoma, kad įstaigos numatomos optimizuoti“. Bet, pasirodo, mes ne taip supratome, nors patarėja buvo išsiuntinėjusi labai gražu atsiprašymą, (...) o dabar jau projektas tapo savanorišku“, – komiteto posėdžio metu kalbėjo parlamentaras.
Nori išdirbti bendradarbiavimo modelius
Projektą neeilinio Seimo sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdžio metu trečiadienį pristatę jo vykdytojai pabrėžė, kad pagrindinis projekto tikslas – praktinis bendradarbiavimo modelių tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų išbandymas.
„Tai – pilotinis projektas, rekomendacijos, kurias pateiksime projekto pabaigoje, tada ministerijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms reikės nuspręsti, ką su tuo daryti, kokių veiksmų imtis“, – kalbėjo bendrovės „EY“, laimėjusios EK konkursą vykdyti šį projektą, partneris Linas Dičpetris.
Pabrėžiama, kad projektui itin pasitarnausianti jau dabar turima Covid-19 valdymo patirtis, kai tam tikri bendradarbiavimo modeliai buvo paspartintai diegiami.
Kaip aiškino pranešėjas, pasirinktuose penkiuose rajonuose turi būti prapilotuota po du bendradarbiavimo modelius.
Rugsėjo mėnesį pradedamas projektas, numatyta, turi būti pasibaigti kovo 19 d. Projekto vykdymo sutarties su EK vertė siekia apie 250 tūkst. eurų.
Prašė ekspertinės pagalbos
Projekto atsiradimo priešistorinę posėdyje pasakodamas A. Veryga pabrėžė, kad nereikia čia ieškoti jokių sąmokslo teorijų.
„Viskas prasidėjo dar prieš kelis metus, kada Seimas buvo apsisprendęs ir priėmęs visą įstatymų paketą, susijusį su įstaigų pertvarką.
Tuo metu kaip tik vyko ir stojimas į Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizaciją, teko važiuoti pristatinėti Vyriausybės planus ir kaip tik tuo metu buvo susitikta su Europos Komisijos reformų biuro komisijos atstovais ir paprašyta techninės ekspertinės pagalbos įgyvendinant tikslus.
Jiems ir Seimas buvo pritaręs, bet jie, deja, buvo vetuoti. Tada paskleidus šaršalą Seimas nusprendė jokių sisteminių pokyčių nebesiimti, bet mes nusprendėme neatsisakyti EK pagalbos ir tą projektą transformuoti labiau į mentorystės programą bendradarbiaujant su gydymo įstaigomis, savivaldybėmis ir ieškant galimybių, savanoriškų iniciatyvų ieškoti sprendimų“, – dėstė A. Veryga.
Ministras siūlė nedaryti baubo
Jo teigimu, spekuliuoti, kad kažkas nematant gali įvykdyti kažkokią reformą tiesiog yra nesąžininga.
„Jūs puikiai žinot, kad įstaigų statusus, steigėjus reglamentuoja įstatymai ir joks projektas negali jokių ligoninių sujungti ir panašiai. Tai yra mentorystės projektas, kuriuo siekiama susodinti visus prie bendro stalo, kurie turi tokių iniciatyvų tarpininkauti, padėti, sudėlioti ir nėra čia jokių paslėptų ketinimų.
Manau, kad visas tas ažiotažas, kuris kyla, yra bandymas prieš rinkimus išpūsti kažkokį burbulą, kuriam net oro trūksta. Nes įstaigų atsiliepimai ir apie Covid‘o kontekste vykusį bendradarbiavimą yra geri“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
A. Veryga pabrėžė, kad nereikia daryti kažkokio baubo, nes visus juridinius dalykus apsprendžia įstatymai.
Padėtų atsakyti į daug klausimų
SRK komiteto nariai ministrui dėl projekto turėjo ne vieną klausimą, tačiau šio buvo dar kartą raminti, kad dalyvavimas projekte visiškai savanoriškas ir jokių teisinių pakeitimų dėl to nenumatyta.
„Dėl naujų bendradarbiavimo formų – tarp mūsų įstaigų ir dabar jau vyksta glaudus bendradarbiavimas paslaugų teikime, telemedicina, informacinių sistemų panaudojimas, dalijimasis gerosiomis praktikomis ir žiniomis, konsoliduoti pirkimai, planuojamos naujos ligonių bendradarbiavimo formos – personalo, finansų valdymo, nesuderinamumas su šiuo metu egzistuojančiais teisės aktais.
Kokie numatomi būtų konkretūs teisės aktų pakeitimai, įgalinantys bendradarbiavimą – turto, finansų, personalo valdymo srityje? Kaip praktiškai buvo vykdomi personalo mainai, specialistų rotacija, kaip būtų dalinamasi medicinine įranga ir priemonėmis, kokia ligoninių pertvarkos tinklo esmė ir siekiami rezultatai“, – tokius vieną po kito gydymo įstaigoms aktualius klausimus vardijo Seimo narys Antanas Vinkus.
A. Verygos teigimu, projekte būtent dėl to ir kviečiama dalyvauti tam, kad būtų gauti atsakymai į šiuos klausimus.
„Tai visiškai savanoriškas dalyvavimas tam, kad gautų atsakymus į šiuos jūsų paminėtus klausimus, kad žinotume, ką reikia pakeisti teisinėje bazėje. Bet jokios prievartos nėra, jei nenori, gali nedalyvauti“, – akcentavo jis.
Ji pridūrė, kad įstaigos, nusprendusios dalyvauti projekte, bet kada gali be jokių pasekmių pasitraukti.
Sutinka, kad reformos reikia
Gydytojų organizacijos nors tokį projektą vertino palankiai, tačiau siūlė žiūrėti itin rimtai, nes tai išties gali būti pamatai būsimoms reformoms.
„Džiugu, kad pagaliau buvo įsiklausyta į didelę kritiką dėl reformų nuleidimo iš viršaus. Tai tikrai yra puiku, kad projektas remiasi savanorystės pagrindais.
Mano nuomone, gerai pasirinkti ir 5 regionai, kurių, kaip čia buvo keltas klausimas, smulkinti nereikėtų. Bet tikiuosi, kad projekto, tų diskusijų, bandymų metu nusistovės tiek specialistų srautai, tiek paslaugų srautai ir pilotinis projektas duos tikrąsias išvadas ir skaičiavimus realiai reformos įgyvendinimui“, – sakė Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Živilė Gudlevičienė.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos valdybos pirmininkas Darius Steponkus antrindamas kolegoms sakė, kad visą tai reikia aptarti ir susitarti dalyvaujant tiek įstaigų vadovams, tiek steigėjams, tiek politikams.
„Kad ir kaip nekaltai atrodytų šis projektas, tai gali būti gairės artimiausioms reformomis. Kadangi tai yra Europos projektas, tai pakankamai svari bus jo išvada. Tai tiek vadovų sąjunga kviečia žiūrėti pakankamai rimtai, nes diskusija bus labai plati“, – kalbėjo jis.
Savo ruožtu Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris pabrėžė, kad gerąją praktiką pastaruoju metu daugiau matė tik didžiosios ligoninės.
„Projektas remiasi buvusiu Covid-19 klasterio modeliais, gerąja praktika. Mes sutikome, kad geroji praktika labiausiai tinkama kovidinėse ligoninėse. Bet iš rajonų ligoninių buvo paimti specialistai, tai rajonai tos gerosios praktikos nemato“, – pastebėjo jis.
Anot A. Matulo, gal projektas ir nieko, kaip mini ir Lietuvos sąjūdžio atstovai, bet, jo manymu, vis dėlto norėtųsi, kad kitą posėdį būtų pristatyta, kokia yra vizija ir kas yra jau pristatyta EK, nes šiandien tie atsakymai esą negauti.
A. Veryga gi aiškino, kad viešai tiesiog atsiprašė dėl to, kad buvo kilo įvairiausios bangos ir interpretacijos:
„Nenorime mes kažkokių neramumų kelti sistemoje, kuriais vėliau yra dirbtinai spekuliuojama, manipuliuojama“, – tikino jis.
Pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą valdantieji jau bandė užpernai, tačiau tuomet valdančiųjų priimtus įstatymus vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
