Privalomas, o ne rekomendacines, kaip iki šiol, mitybos organizavimo taisykles ligoninėms SAM parengė padedama Lietuvos Dietologų draugijos, Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos (LRVVKA) atstovų. Nauja tvarka įsigalios nuo lapkričio mėnesio. Tačiau įstaigoms bus duotas ir pereinamasis 3 metų laikotarpis, kurio metu bus rengiama mokymų programa darbuotojams.
Antradienį pristatydamas naują tvarką Aurelijus Veryga teigė, kad aiškūs reikalavimai pacientams tiekiamam maistui iki šiol nebuvo nustatyti, tad problemų būta daug ir įvairių: pradedant tuo, kad maistas skurdus, mažai atsižvelgiama į mitybinę vertę, raciono subalansuotumą, itin trūksta daržovių, kurios sveikstančiam žmogui yra labai svarbios, baigiant tuo, jog maistas į palatas atkeliauja atšalęs, patiekiamas neestetiškai atrodančiuose induose ir kt.
„Problema egzistuoja jau ne vieną dešimtmetį, kad dalis gydymo įstaigų išties per mažai dėmesio kreipia į pacientų maitinimą, o maistas – ir skoniu, ir išvaizda – primena sovietmetį. Patekę į ligoninę neturėtume tikėtis maitinimo kaip aukščiausio lygio restorane, tačiau vienareikšmiškai maistas privalo būti kokybiškas, subalansuotas, pagamintas atsižvelgus į paciento būklę. Tad vertinu visų drauge nuveiktą darbą ir jo rezultatą, kuriuo, tikiu, netrukus galės įsitikinti ir ligoninėse gydomi žmonės“, – sako ministras A. Veryga.
Tvarkos apraše nustatyti tiekiamų maisto produktų kokybės reikalavimai, leidžiami cukrų, druskos ir skaidulinių medžiagų kiekiai pacientų maitinimui tiekiamuose maisto produktuose. Taip pat nustatytas nerekomenduojamų tiekti maisto produktų sąrašas.
Be to, gydymo įstaigoms rekomenduojama maisto produktus įsigyti iš vietinių ūkių. Tai leistų užtikrinti, kad į gydymo įstaigas būtų tiekiami švieži, sezoniniai produktai. Vis dėlto, tai rekomendacinio pobūdžio nuostata.
Maitinimas ligoninėse – specifinis
Pasak LRVVKA atstovės Aidos Matulevičiūtės, maisto gaminimas pacientams – sudėtingas uždavinys tiek dėl specifinių pacientų poreikių, tiek dėl apimties. Tačiau tai, jog gerųjų pavyzdžių yra, ir ne vienas, jos teigimu, byloja, kad pacientams tiekti ir skanų, ir sveiką maistą nėra misija neįmanoma.
„Išties, maitinimas ligoninėse yra itin specifiškas, virėjams tenka pasirūpinti keliasdešimčiai skirtingų dietų tinkančiais patiekalais, atsižvelgti į individualius poreikius. Tačiau tai tikrai ne priežastis užsimerkti ir pro pirštus žiūrėti į situaciją. SAM sprendimas parengti aiškias, pagrįstas taisykles sveikintinas. Jos tikrai pasitarnaus gydymo įstaigoms, siekiant užtikrinti, kad maisto gamyba nebūtų nuolatinė problema, kaip iki šiol. O svarbiausia – laimės pacientai. Juk kiekvienas, atsidūręs ligoninėje, norėtume ne tik kokybiško gydymo, bet ir maksimalaus rūpinimosi, įskaitant ir sveikti padedantį maistą“, – sako A. Matulevičiūtė.
Dar viena naujovė susijusi su darbuotojų, gaminančių dietinį maistą gydymo įstaigose, kvalifikacija, kuri ne visada yra pakankama. Pavyzdžiui, jei pacientas alergiškas pienui, virėjai, neturėdami reikiamų žinių, gali neįvertinti, kad tokiam pacientui negalima vartoti ir sviesto, arba, kad sergantys celiakija negali vartoti perlinių kruopų ar sojų padažo, nes šiuose produktuose gali būti glitimo. Dėl to numatyta, kad maistą gaminantys darbuotojai turės dalyvauti mokymuose, įgyti reikiamas žinias, kompetencijas, antraip tokio darbo jie dirbti tiesiog negalės.
Šiam reikalavimui įgyvendinti nustatytas 3 metų pereinamasis laikotarpis. Jo metu bus parengta dietinių patiekalų gaminimo mokymų programa ir kvalifikaciniai reikalavimai lektoriams, kurie galės vesti mokymus.
Kaip teigia ministras A. Veryga, į mokymus bus siunčiami tik gydymo įstaigose maistą ruošiantys darbuotojai. „Pacientai veikia kaip tas kontroliuojantis kokybės garantas, kai jie džiaugiasi ar skundžiasi maistu. Įmonės, kurios dalyvauja konkursuose, turėtų būti suinteresuotos, kad jų darbuotojai būtų kvalifikuoti gaminti kokybišką maistą. Atsakingai į konkursus žiūrinčios įmonės netgi reikalavimą darbuotojams gali įtraukti“, – sakė ministras.
Jis teigia, kad kvalifikacijos tobulinimui prireiks „tam tikrų lėšų“, tačiau tai nebus „dideli pinigai“. Pasak A. Verygos, daugiau investuoti teks ligoninėms, kurios norės atnaujinti įrangą.
„Aišku, pačiom įstaigom, kurios norės investuoti ir įsigyti įrangą, tai reikės tam tikrų investicijų, bet jos galų gale atsiperka“, – teigė A. Veryga.
Savo ruožtu, gydymo įstaigų atstovai sako, kad naujoji tvarka papildomų rūpesčių nesukels, nes ir dabar dalies įstaigų administracijos, siekdamos, kad pacientai būtų maitinami kokybiškai, tvarkosi šeimininkiškai. Kitoms – teks pasitempti.
„Mūsų prioritetai, kalbant apie pacientų maitinimą – šviežias, tinkamos temperatūros, skanus ir paciento poreikius pagal jo susirgimą atitinkantis maistas. Siekiant to, ligoninėje prieš dvejus metus atkurtas maitinimo skyrius, maistas pacientams gaminamas čia pat, tam specialiai įrengtose patalpose. Pacientų maitinimo kokybei užtikrinti jau dabar dedame ypatingas pastangas, naujos tvarkos įgyvendinimas mūsų įstaigoje nebus problematiškas. Atvirkščiai – kokybės reikalavimų nustatymas palengvins ligoninės darbą, padės įveikti tiekėjų atrankos, logistinius iššūkius bei leis ir toliau gerinti pacientų maitinimo paslaugos kokybę“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktorė dr. Jelena Kutkauskienė.
Jai antrina ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Bendrųjų paslaugų ir maitinimo tarnybos vadovė Diana Sokolovienė.
„Prieš keletą metų pradėjome maitinimo organizavimo pokyčius Kauno klinikose. Pakeitėme maitinimo sistemą, įsigijome modernią gamybos technologinę įrangą, intensyviai dirbame su valgiaraščio tobulinimu, todėl naujovės mūsų įstaigai nėra iššūkis. Esame pasirengę naujiems pokyčiams”, – teigia ji.
Tikrins, kaip laikosi
Tvarka įsigalios lapkričio 1 d., jos paisyti privalės visos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Ar pacientams užtikrinama teisinga mityba, kaip laikomasi tvarkos – ir toliau stebės bei vertins atsakingos institucijos.
SAM kartu su Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija (LRVVKA), vienijančia virtuvės šefus ir kitus maisto gamybos profesionalus, prieš porą mėnesių jau pristatė patiekalus, pagamintus pagal atnaujintus receptus ir skirtus šalies ugdymo įstaigoms.
Sprendimas nustatyti reikalavimus, kaip maitinti pacientus ligoninėse, priimtas po praėjusiais metais mobilios ekspertų komisijos, sudarytos iš SAM ir Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų, vizitų į gydymo įstaigas įvairiuose šalies regionuose. Jų metu pastebėta, kad daugelyje gydymo įstaigų patiekiamo maisto temperatūra yra žemesnė nei turėtų būti, pacientams tiekiamas stipriai perdirbtas maistas − virta dešra, dešrelės, maltinukai, maiste vyrauja angliavandeniai ir riebalai (bulvės, duona, makaronai). Per mažai tiekiama daržovių ir vaisių, ypač šviežių, nėra vegetariško maisto pasirinkimo galimybių. Rauginto pieno produktai − jogurtai, pasukos, varškė tiekiami retai, o arbata dažniausiai patiekiama tik saldinta. Maisto estetinė išvaizda apetito nežadina.