Anot A. Verygos, blogas psichologinis klimatas gydymo įstaigose, medikų perdegimas nėra jokia naujiena.
„Tam yra labai daug priežasčių. Mobingas arba psichologinis spaudimas yra tik viena dedamųjų iš daugybės įvairių sprendimų. Vieną sprendimą mes jau padarėme – šiemet priimti vadinamo „žalos be kaltės“ įstatymo pakeitimai. Tuo apskritai bandoma keisti klaidos kultūros sampratą. Prisiminkime, kiek yra buvę istorijų, kai įvyksta klaida medicinoje. Puikiai žinome, kokie tada būna atgarsiai, siūloma linčiuoti gydytojus, mesti iš darbo. Klaidos įvyksta visur. Anksčiau iš jų nesimokydavome, labai bijodavome, buvo labai didelis spaudimas tiek iš pacientų, tiek vadovų. Dabar ši situacija teisiškai jau pakeista“, – dėstė ministras.
Jo manymu, kita labai didelė problema – apskritai koks yra mūsų bendravimas, kuris būdingas ne tik kalbant apie mediciną.
„Pažiūrėkime, kaip pacientai bendrauja su gydytojais, kokius matome skundus, žinutes, kaltinimus. Supraskime, kad viena vertus, medikas iš savo vadovo, skyriaus vedėjo dažniausiai yra spaudžiamas atlikti darbą kokybiškai, greitai.
Kita vertus, yra spaudžiamas pacientų, kurie grasina, kuo tik nori ministerija, ministru, žurnalistais ir t.t. Kartais tai daroma net nelabai adekvačiai suprantant, kokia ta paslauga turėtų būti. Tai yra bendros psichologinės atmosferos klausimas. Tą iliustruoja ir visuomenėje aukštas savižudybių rodiklis“, – sakė A. Veryga.
Vadovams trūksta vadybos įgūdžių
Paklaustas apie viršvalandžius gydymo įstaigose, kuriuos, kaip po jauno gydytojo savižudybė spėjo pasklisti viešojoje erdvėje, tenka atidirbti net slepiant darbo valandas, ministras tikino, kad viršvalandžiai – tai darbo organizavimo problema.
„Tai įstaigos, padalinių vadovų klausimas. Niekas neturi būti slepiama, neabejoju, kad viską galim susiorganizuoti. Ką vis girdžiu iš jaunųjų gydytojų, kam jiems pritrūksta praktikos. Tačiau jų pačių kaip žmonių netrūksta, tai ar negalima grafiko sudėlioti taip, kad nebūtų persidirbimo, perdegimo? Jei, kaip jie sako, rezidentai yra susigrūdę į vieną įstaigą, ir neužtenka praktikos, išgirdus argumentą, kad yra viršvalandžiai, atrodo, kažkaip nesueina galai. Panašu, kad kai kuriuose skyriuose yra visiška netvarka, nesusitvarkoma su darbu.
Aišku, labai sudėtinga imti kaltinti skyrių vedėjus, nes jie patys yra gydytojai. Jie ne vadybos mokėsi, o gydyti. Tad kai reikia organizuoti darbą, tai padaryti nėra taip paprasta. Vadybines kompetencijas irgi reikia įgyti. Kitą kartą išties susiduria su problemomis motyvuojant, organizuojant, paskirstant darbą“, – kalbėjo ministras.
Pasiteiravus, ar nebūtų vienas sprendimų daugiau rezidentų, jau mokančių atlikti tam tikras procedūras, leisti dirbti į regionus, ministras skatino į šią problemą žiūrėti sistemingiau.
„Sutinku, yra dalis tiesos, kad patys skyrių vadovai nenori išleisti rezidentų į rajonus. Kita vertus, yra gydytojų, kurie nori važiuoti į rajoninę ligoninę, nes ten yra tuščias skyrius, beveik nėra pacientų. Taigi jie važiuoja per kelis darbus, bet dažnu atveju pamiegoti, nes pacientų naktimis nebūna, ir gauna gerą atlygį. Nemanau, kad tai yra gero darbo organizavimo pavyzdys. Net ne miegoti kažkur medikai turėtų važiuoti, o ten, kur to darbo iš tiesų yra.
Taigi yra įvairių sisteminių problemų, jas bandėme spręsti, pasiūlyti tam tikrus modelius, tarp jų – ir įstaigų reformą. Tačiau matome, kuo tai baigėsi, yra didžiulis pasipriešinimas. Tad bendruomenė kaip ir nori sprendimų, bet kai yra siūlymai, suvokiama, kad reikės keisti tam tikrus dalykus, išeiti ir iš komforto zonos, staiga atsiranda didelė rezistencija“, – kalbėjo A. Veryga.
Visą pokalbį su sveikatos apsaugos ministru galite žiūrėti įraše.
