R. Karbauskis dar nerado, kas jį pakeis frakcijos vadovo poste, o ir premjeras, kuris pagal valstiečių lyderio sumanymą, turėtų nešti politinį rinkimų fakelą, nerodo didelio entuziazmo.
Visgi, R. Karbauskis tikina, kad jis traukiasi, nes nori susitelkti į betarpišką bendravimą su žmonėmis visoje Lietuvoje.
„Padarėme daugybę darbų, kurie gerina žmonių gyvenimą, stiprina valstybę, bet mums priešiška propaganda kas dieną tai menkina, pereidama į patyčių stilių. Kito kelio pasiekti žmones mes neturime, tik tiesioginis bendravimas, kada galime pasidalinti visa informacija, pasidžiaugti progresu, įvertinti padarytas klaidas“, – savo „Facebook“ paskyroje savaitgalį rašė politikas. Jis tikino, kad pats metas atsiklausti žmonių, ar šiems reikia valstiečių dar vieną kadenciją.
„Trejus metus dirbau Seime. Jis priėmė paskutinį, ketvirtąjį 2020 metų biudžetą. Visi svarbiausieji šios Seimo kadencijos įstatymai priimti, arba parengti priėmimui. Dabar galiu susitelkti į tai, kas tampa svarbiausiu uždaviniu šių rinkiminių metų laikotarpyje – paklausti žmonių, ar jie nori, kad mes tęstume pradėtus darbus, ar valdžia turi atitekti tiems, kurie visus mūsų pasiekimus nori panaikinti <..> .
Lietuva yra teisinė valstybė, todėl vienintelis kelias mus pašalinti – rinkimai, kuriuose viskas bus tautos valioje. Nesame vieninteliai, nepakartojami, esame žmonės, kurie mylime savo šalį ir turime stuburą kovoti už teisingesnę, turtingesnę Lietuvą ir visos tautos gerovę. Mano žingsniai nėra atsitraukimas, baimė, išskaičiavimas, darau tai, kas būtina, jog po šių metų Seimo rinkimų galėtume toliau gerinti Lietuvos žmonių gyvenimą ir galutinai palaužti valstybę apiplėšusių jėgų pasipriešinimą“, – socialiniame tinkle rašė R. Karbauskis.
Politiką valdo emocijos, jis neturi plano?
Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas sako, kad labai sunku vertinti Ramūno Karbauskio paskutinius žingsnius. Dalis jo veiksmų, pasak komunikacijos specialisto, yra nutolę nuo logikos.
„Visa tai, kas dabar vyksta yra papildomo chaoso sukėlimas, nežinau ar tai daroma specialiai, ar ne. Visgi viešojoje erdvėje, komunikacijoje politikų daromi žingsniai dabar yra nulemti ne loginių išskaičiavimų, bet emocijų, kurios provokuoja vieną ar kitą žingsnį“, – svarstė komunikacijos specialistas.
Pasak A. Katausko, R. Karbauskis aiškina, kaip trauksis iš aktyvios politikos ir koncentruosis į rinkimų kampaniją ir keliones po regionus, bet užmiršta, kad jis yra išrinktas Seimo narys. Šiam politikui valstybė ir kiekvienas iš mūsų mokame pinigus, kad jis darytų savo darbą kaip parlamentaras, o ne tik kaip valdančiosios partijos vedlys.
„Iš vienos pusės atrodo, kad tam tikri žingsniai turi logikos, iš kitos – komunikacija yra paremta asmeniniais žmogaus išgyvenimais ir neturi jokios komunikacinės logikos. Bijau, kad mes mėginame neapskaičiuotus žingsnius paaiškinti ilgalaikėmis giluminėmis strategijomis. Nors jų gal visai ir nėra. <..>
Ar tai gali padėti partijai, jei vienas pagrindinių jos politikų nebus matomas viešojoje erdvėje? Na, aš labai abejoju, turint galvoje, kad tai vienas iš blogiausiai Lietuvoje vertinamų politikų. Taigi, visi šie dalykai yra asmeninių sąskaitų suvedinėjimas, asmeniniai norai įgyvendinti vienokius ar kitokius tikslus“, – sakė A. Katauskas, patikinęs, kad dabar matomi žingsniai greičiausiai nėra gerai apgalvotos strategijos dalis.
Viešojoje erdvėje vis dar yra labai daug nežinomųjų, nežinoma ką nutars, tarkime, premjeras. Tai paveiks R. Karbauskį ir jo veiksmus.
„Kartu tai yra ir spaudimas R. Karbauskiui. Artėja pavasaris, didžioji dalis valstiečių frakcijos žmonių netrukus suvoks, kad jie neturi šansų antrą kartą patekti į Seimą. Prasidės judėjimas viduje, klausimas ar tai dar neprasidėjo. Aš manau, šioje dėlionėje yra daug dalių, todėl nutarti, kad vienas ar kitas žingsnis gali pakeisti vertinimą, ar politinės jėgos, politiko vietą, nedrįsčiau“, – kalbėjo komunikacijos specialistas A. Katauskas.
Toksiška politinė asmenybė
Politologas Bernaras Ivanovas sako, kad valstiečių lyderio žingsniai yra daromi iš desperacijos. Jis, pasak B. Ivanovo, yra toksiška politinė asmenybė, kuri kelia problemų partijai ir vyriausybei.
„R. Karbauskis garsėja keistai ir dviprasmiškai pareiškimais, kaip, kad apie visas pergales rinkimuose. O ir paskutiniu lašu tapo Roko Masiulio epopėja. R. Karbauskis lošė va bank, matyt, šioje istorijoje, pateikdamas sunkiai įvertinama popieriuką su pavardėmis, kur galėjo būti surašyta bet kas. Šis epizodas pribaigė. Tapo akivaizdu, kad niekas, išskyrus gal Lenkų rinkimų akciją, jo nepalaiko. <..>
Be jėgos struktūrų paramos ir tinkamos pozicijos R. Karbauskis neturi jokių šansų, o akivaizdu, kad prezidentūra ir jėgos struktūros yra R. Masiulio pusėje. Todėl R. Karbauskiui liko tas kelias, kurį jis pasirinko tam, kad nepadaryti dar daugiau žalos. <..> Nors premjeras, kuriam lyg ir pavesti vesti valstiečius į rinkimus, politine prasme pastaruoju metu nėra stiprus. Susidėjo liga, keisti pareiškimai, suirutė partijoje“, – svarstė politologas.
Anot jo, ši suirutė labiausiai palanki konservatoriams, nes susiklausymo priešininkų stovykloje, vargu ar bus galima tikėtis. Jei R. Karbauskiui pačiam tektų vesti valstiečius į rinkimus, tai nebūtų lengva.
„Turint galvoje valstiečių lyderio populiarumą, tai būtų kontrproduktyvu. Tiesa, mūsų sociologai pabrėžia, kad lyderio populiarumas arba nepopuliarumas dar nereiškia tokių pat rezultatų partijai, bet kai sąrašą veda nepopuliarus politikas tai gali padaryti daug žalos ir pačiam rinkiminiams sąrašui. Nes ir per praeitus rinkimus sąrašą „ištraukė“ ne R. Karbauskis, o premjeru tapęs S. Skvernelis. Net tada, kai R. Karbauskis nei pusės tiek nebuvo politiškai toksiškas, jis nesiryžo vesti valstiečių į rinkimus. O ši kadencija davė dar daugiau minusų, o ne pliusų“, – svarstė politologas B. Ivanovas, suabejojęs ar R. Karbauskis gali dar labiau pakenkti, nei jau pakenkė.
Tiesa, jo ir kai kurių ministrų pasitraukimas galėtų duoti visuomenei signalą, kad jos nepasitenkinimas išgirstas, gal tai net padėtų.
Gerai apgalvotas ėjimas – ilga kampanija jiems reikalinga
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius įsitikinęs, kad R. Karbauskis sakydamas, kodėl pasitraukia, kalba gana nuoširdžiai. Taip yra todėl, kad valstiečiams išties reikia ilgos ir nuoseklios rinkimų kampanijos.
„Reitingai rodo, kad valstiečiai bus 10 proc. partija ir daugiamandatėse jie neatrodys taip blogai. <..> Visgi sunkiau bus vienmandatėse. Šie mandatai turės daug reikšmės, todėl svarbu, kiek vietų pavyks partijoms gauti būtent šiame lauke. Valstiečiams gali nepavyksti pakartoti 2016 metų sėkmės, tuomet jie buvo trečia jėga, su kuria buvo siejama daug vilčių. <..>
Dabar situacija yra kita, nusivylimas yra didesnis, o rinkėjai balsuos už mažesnę blogybę. Valstiečiams šiuo metu reikia įrodyti, kad jie yra mažesnė blogybė, nei, tarkime, socialdemokratai, Darbo partija ar konservatoriai. Todėl jiems reikia ilgos kampanijos regionuose, tam reikia laiko“, – kalbėjo politologas.
Tiesa, partijų, esančių valdžioje, perėjimas į rinkimų režimą dabar, yra neįprastas. Pasak politikos mokslų profesoriaus, paprastai valdančiosios partijos rengia trumpą garsią kampaniją.
„Trumpo karo“ taktika, pasak A. Krupavičiaus, siekiama įtikinti rinkėjus ir laimėti vietas. O štai R. Karbauskis renkasi ilgą rinkimų kampaniją ir tai, dabartinėje situacijoje, logiška, nes reitingai nuvilia.
Politologas sako, kad R. Karbauskis yra prieštaringai vertinamas politikas, kuris neišpildė lūkesčių. Iš kitos pusės, jis vis dar yra tarp tų partijų lyderių, kurie turi apie penktadalį rinkėjų paramos. Jis vis dar patinka tam tikrai daliai žmonių.
„Lietuvoje jis nėra nei pirmas, nei paskutinis politikas, kuris vertinamas prieštaringai. Abu Landsbergiai vertinami panašiai.<..> Jei rinkimuose dalyvaus S. Skvernelis, tai mes matysime abiejų politikų tandemą, kurį jau matėme.
Šis tandemas palaikomas skirtingų žmonių, bet jis veikia. Kartais jie žaidžia „gero ir blogo policininko“ žaidimą ir šis tandemas užtikrina rinkėjų paramos pusiausvyrą.<..>Yra ir kitas scenarijus, jei S. Skvernelis rinkimuose nedalyvaus. Valstiečiams ir R. Karbauskiui tai būtų nuostolis, nes jie traukia skirtingus rinkėjus. Tada skubiai reiks naujo tandemo žaidėjo ir tai bus nemenkas iššūkis“, – sakė A. Krupavičius.
Anot jo, į rinkimus gali žygiuoti ir vienas R. Karbauskis kartu su partija, bet konkurencinėje kovoje jie turės mažiau ginklų, nei turėtų, jei kartu eitų ir dabartinis premjeras.
Portalas tv3.lt primena, kad kad LVŽS frakcijai Seime ir Seimo Kultūros komitetui R. Karbauskis vadovauja nuo 2016-ųjų. LVŽS R. Karbauskis vadovavo 1997–2001 m., vėliau – nuo 2012 m. R. Karbauskis gimė 1969 m. gruodžio 5 d. Naisiuose, Šiaulių rajone.
1988 m. baigė Šiaulių J. Janonio vidurinę mokyklą, 1994 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetą, įgijo mokslinio agronomo specialybę. 1990 m. įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Agrokoncernas“ .
Agrokoncerno grupės prezidentas. Nuo 1998 m. ūkininkas. Seimo nariu išrinktas 1996–2004 m., dar kartą – 2016-aisiais.
