Tai, kad jis nežino, kokia bus jo politinė ateitis, S. Skvernelis yra jau ne kartą sakęs. Dar metams baigiantis jis tikino žurnalistus: „Daug dalykų lems mano sprendimą. Pirmiausia, tai mano asmeniniai dalykai, susiję su, žinoma, liga, kuo visa tai pasibaigs, kada bus galutiniai atsakymai, kad jau viskas. Aš tikiuosi, kad taip ir bus. Ir, aišku, daug kas priklauso ir nuo politinio lauko, ir programinių tam tikrų dalykų politinių. Bet šiandien aš tikrai sprendimo neturiu.“
Tai, kad jis nežino, ką daryti, yra pakartojęs ir vėliau. Yra net prasitaręs, kad savo ateities politikoje nelabai mato ir sprendimą apie tai paskelbs greičiau nei liepia įstatymas [trys mėnesiai iki rinkimų].
Scenarijai yra keli
Politikos apžvalgininkai sako, kad premjero pasitraukimas iš politikos realus, o jo ateities planai gali būti įvairūs.
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius mano, kad premjeras jau aiškiai yra pasakęs, kad su jokia kita politine jėga į Seimo rinkimus jis neis. O štai klausimas, ar jis liks politikoje, pasak profesoriaus, aktualus.
„Apie politinę ateitį buvo kalbama įvairiai, aiškių atsakymų neturėjome, bet dabar bent tam tikri atsakymai jau yra. Dabar, jei jis deda savo politinei karjerai tašką, tai klausimas turėtų būti – nuo kada? Čia gali būti keli scenarijai: pirmas, kad premjeras deda tašką pakankamai greitai, nelaukdamas Seimo rinkimų. O jei sulaukia rinkimų ir naujos vyriausybės, tai tuomet dabar turėtume tokį savotišką laikinąjį premjerą“, – svarstė A. Krupavičius.
Paprastai, anot politikos mokslų specialisto, ministrai pirmininkai eina į rinkimus ir tikisi ten laimėti. Lietuvoje buvo ne vienas atvejis, kai po kelis kartus tas pats politikas užėmė ministro pirmininko postą.
„Paskutinės girdėtos premjero kalbos po koalicinės tarybos posėdžio, tada jis aiškiai pasakė, kad tikimybė, jog liks politikoje – nedidelė. Tą reikia turėti galvoje. Taigi, pagal stilių ir turinį turėtume laikinąjį premjerą. Nors de facto jis nebūtų laikinasis premjeras“, – kalbėjo profesorius, patikinęs, kad ir laikinųjų premjerų mes jau esame matę.
„Tarkime, Mindaugas Stankevičius, kuris 1996 metais po Adolfo Šleževičiaus atstatydinimo dirbo visus reikalingus darbus. Aš tikėčiausi, kad Sauliaus Skvernelio darbų būtų daugiau, nes jis vienaip ar kitaip trejus metus darė daug įvairių darbų. Jis nebūtų vien tik techninis, laikinasis ministras pirmininkas. Požymių būtų panašių, bet ir skirtumų atrastume“, – sakė politikos apžvalgininkas.
Anot jo, dar neaišku, ką galėtų veikti politiką palikęs premjeras, bet jam keliai atviri tiek valstybės tarnyboje, tiek privačiame sektoriuje.
„Kai kurie eks-politikai dairydavosi darbo užsienyje, atstovybėse, tarptautinėse organizacijoje. Matyt, būtų įvairių variantų ir scenarijų. Tiesa, valstiečiai S. Skvernelio pasigestų, nes jis yra vienas iš traukos centrų valstiečių rinkėjui. Praradimas bent kurį laiką jaustųsi. Jei lieka politikoje, tą pasakyti kuo anksčiau – naudinga. Jei nelieka – taip pat. Svarbu todėl, kad valstiečiai dar turėtų laiko rinkėjams pasiūlyti kitus politikus vietoje S. Skvernelio. Taigi, visais atvejais ankstyvas sprendimas yra naudingas visiems“, – sakė politikos mokslų specialistas A. Krupavičius.
Neapsisprendimas Skverneliui – normalu?
Apžvalgininkas Virgis Valentinavičius tikino, kad premjerui bet koks pareiškimas yra normalus, nes praeityje jis visur pripratino, kad žaidžia katės ir pelės žaidimą. Pasak apžvalgininko, premjeras labai ilgai tempė laiką prieš paskelbdamas, ar kandidatuos prezidento rinkimuose, taip pat yra išsakęs ne vieną prieštaringą pareiškimą.
„Premjeras gali pasakyti, kad nebedalyvaus politikoje, tai būtų keblus dalykas. Įsivaizduokite, premjeras, kuris paskelbia, kad nebekonkuruoja politikoje, bet šalį valdo dar devynis mėnesius. Normaliai tai nenormalu, bet šiai valdančiajai daugumai – normalu. Valdančiųjų nuotaikos nėra geros, stiprėja susitaikymo su pralaimėjimu nuojautos. Matyt, tai veikia ir premjerą“, – svarstė apžvalgininkas, tikindamas, kad net jei premjeras pareikš nedalyvausiantis rinkimuose, „nėra iškalta akmenyje, kad taip ir bus“.
Apžvalgininkas V. Valentinavičius įsitikinęs, kad su nauju politikos judėjimu premjeras į politika neis.
„Jis yra pareiškęs, kad kito politinio judėjimo nebus. Po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio premjeras paaiškino, kad jei liks politikoje, liks kartu su valstiečiais. Jei taip išties nutiks, nustebins, nes atsiras tam tikras nuoseklumas“, – svarstė V. Valentinavičius.
Apžvalgininkas mano, kad nutaręs pasitraukti iš politikos, premjeras galėtų sukti į komercinį sektorių. Taip gali nutikti dar ir todėl, kad S. Skvernelio vykdyta politika buvo palanki stambiam verslui. Tiesa, sunku įsivaizduoti premjerą „nusileidžiant į žemesnį lygį“, o ir į vidaus reikalų sistemą grįžti nebūtų lengva.
„S. Skvernelis ne toks politikas, kuris galėtų ramiai sėdėti Seime ir laukti, kas nutiks. Matėme bandymus flirtuoti su socialdemokratais ir kitomis politinėmis jėgomis, tai baigėsi niekuo. Premjeras galėjo aiškiai įsitikinti, kad jo paslaugų niekam nereikia, išskyrus Ramūną Karbauskį“, – sakė V. Valentinavičius.
Visgi, pasak apžvalgininko, žvelgiant į reitingus, jei premjeras lieka kartu su valstiečiais ir šie prasmunka į Seimą, tai S. Skvernelis turės būti opozicijoje.
„Visgi viltis dar nemirusi, mes vis girdime skaičiavimus, užuominas, kad jie tikisi likti valdžioje ir nelaimėję rinkimų, bet sudarę koaliciją“, – svarstė V. Valentinavičius.
„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė, kalbėdama apie smunkantį Vyriausybės palaikymą tikino, kad apklausos rodo žmonių emocijas ir nepasitenkinimą.
Tiesa, tai gruodžio, o ne šio mėnesio nuotaikų atgarsiai. Visgi premjero reitingai smunka, padėtis nėra gera. Vyriausybė, pasak R. Ališauskienės, nėra mėgiama, nors Seimo nepopuliarumu ir nelenkia. Tai atsiliepia ir jos vadovui.
