„Istorinė diena visiems NATO sąjungininkams ratifikavus Švedijos priėmimą į Aljansą. NATO ir Baltijos regionas dabar taps stipresnis nei bet kada anksčiau“, – platformoje „X“ pirmadienio vakarą paskelbė prezidentas Gitanas Nausėda.
Anot Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, šis žingsnis yra esminis, siekiant užtikrinti pasaulio stabilumą.
„Šis etapas sustiprina Aljanso pastangas užtikrinti saugumą ir klestėjimą Europoje, Šiaurės Amerikoje ir už jų ribų“, – socialiniame tinkle „X“ teigė parlamento vadovė.
Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, Vengrijos sprendimas sustiprins tiek pačios Švedijos, tiek Baltijos-Šiaurės šalių bei viso Aljanso saugumą. Taip pat premjerė patikino laukianti dar didesnės NATO plėtros.
„Kol netrukus švęsime Švedijos visateisę narystę, aš laukiu #NATO33, nes tai iš esmės sustiprintų Europos saugumą, nes demokratijos yra stiprios kartu“, – platformoje rašė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad pirmadienį Vengrijos parlamentas ratifikavo Švedijos paraišką dėl narystės NATO ir pašalino paskutinę kliūtį karinio aljanso plėtrai, kurią paskatino Rusijos invazija į Ukrainą.
188 parlamento nariai balsavo už Švedijos narystę NATO, šeši – prieš.
Šis balsavimas užbaigė daugiau nei metus trukusį vilkinimą, dėl kurio NATO partnerės piktinosi, o Ukraina toliau kovojo su Rusijos kariuomene.
Rusijos invazija 2022 metų vasarį paskatino Švediją ir kaimyninę Suomiją pateikti paraiškas dėl stojimo į NATO ir atsisakyti neprisijungimo politikos, kurios abi šalys laikėsi daug metų.
Tačiau, nors Suomija praėjusių metų balandį tapo 31-ąja JAV vadovaujamo gynybos aljanso nare, Švedijos paraiška buvo pristabdyta. Turkija ją ratifikavo tik praėjusį mėnesį.
Dabar, kai parlamentas pritarė Švedijos paraiškai, tikimasi, kad Vengrijos prezidentas ją pasirašys artimiausiomis dienomis. Tuomet Švedija bus pakviesta prisijungti prie Vašingtono sutarties ir oficialiai tapti 32-ąja NATO nare.
