Šią informaciją portalui tv3.lt patvirtino N. Venckienės advokatė Sonata Žukauskienė. Teisininkė pridūrė, kad N. Venckienė su tėvais turėjo bendrauti per stiklą, atskirti vieni nuo kitų.
Šiame šeimos narių susitikime advokatė nedalyvavo, todėl papasakoti plačiau apie tai ji nieko negalėjo. S. Žukauskienė tik stebėjosi, kad parinktas toks susitikimo būdas: „Mano žiniomis, kontaktinis N. Venckienės ir jos tėvų susitikimas suplanuotas lapkričio 20 d. Tada jie bent galės apsikabinti ir pabendrauti jaukiau.“
Už ką bus teisiama?
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad N. Venckienei pareikšti įtarimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei.
Generalinė prokuratūra jau anksčiau patvirtino, kad tenkindama Lietuvos prašymą perduoti N. Venckienę, JAV nurodė, jog vadovaujantis šios šalies įstatymais buvusi parlamentarė gali būti teisiama tik dėl šių keturių nusikalstamų veikų.
Dėl trukdymo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai (BK 231 str. 1 d.) asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo (BK 245 str.) asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo (BK 140 str. 1 d.) asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.) asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Tad didžiausia už tai numatyta bausmė yra įkalinimas iki trejų metų. Bet praktika palanki N. Venckienei, nes už tokius nusikaltimus atsidurti už grotų yra praktiškai neįmanoma.
Byla bus nagrinėjama Vilniuje
Vakar rašyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo nutartimi dėl įtariamosios Neringos Venckienės gynėjos advokatės skundo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, toliau skundą nagrinėti paskyrė Vilniaus apygardos teismui, rašoma Lietuvos apeliacinio teismo pranešime spaudai.
Toks sprendimas priimtas siekiant pašalinti bet kokias galimas abejones dėl bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumo.
Lietuvos apeliacinis teismas atsižvelgė į Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d. nutartyje dėl nusišalinimo pateiktas aplinkybes ir savo sprendimą – skundą perduoti kitam apygardos teismui – argumentavo tuo, kad įtariamoji Neringa Venckienė Kauno apygardos teisme yra dirbusi beveik penkerius metus, todėl su šio teismo teisėjais, kurie turėtų nagrinėti skundą dėl jai pritaikytos kardomosios priemonės (suėmimo), buvo susijusi darbiniais, o gal ir bičiuliškais santykiais.
Nors teismas, vykdydamas teisingumą, yra visiškai nepriklausomas, tačiau ši aplinkybė (jeigu skundą nagrinėtų Kauno apygardos teismas) ir proceso dalyviams, ir visuomenei gali kelti abejonių dėl teismo nešališkumo, todėl skundą turi nagrinėti kitas apygardos teismas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnyje nustatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo iš vienos apygardos apylinkės teismo kitos apygardos apylinkės teismui arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui arba kitiems teismo rūmams išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui arba kitiems teismo rūmams siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus.
