Raudonų gvazdikų šalia tanko dėjikai, pasak prezidento yra vatinukai, kurie parodė savo tikrąjį veidą. Panašiai mano ir kiti politikai, didesnioji dalis visuomenės kartas nuo karto vis susigrumianti su kokiu nors Rusijos gerbėju.
„Jo reikėjo. Jo reikėjo, kad pamatytume tuos vatinukus, kurie dabar ten lankosi, gėlytes neša ir visokias maldas organizuoja. Gera išgryninti ir pamatyti, kas yra kas Lietuvoje. O tankas reikalingas, tankas primins Ukrainos kančią. Bet ne tik kančią, o ir Ukrainos sėkmę. Jis primins, kaip narsiai Ukraina kariauja šį karą“, – sakė prezidentas.
Krašto apsaugos ministras, kurio iniciatyva šis tankas eksponuojamas, rusų tanko nei aptverti, nei išvežti neplanuojama, o provokacijų buvo galima laukti.
Trofėjinis Ukrainos karių sunaikintas Rusijos tankas nuo praėjusio penktadienio eksponuojamas automobilių stovėjimo aikštelėje šalia Katedros aikštės Vilniuje, jis stovės iki kovo 16 dienos. Tanką Vytauto Didžiojo karo muziejui Kaune iki šių metų pabaigos paskolino Kyjivo karo muziejus.
Naujienų portalas tv3.lt jau skelbė, kad Katedros aikštėje pastatytas rusų tankas, kurį pamušė ukrainiečiai, tapo provokatorių taikiniu. Prorusiškai nusiteikę aktyvistai rusišką mirties mašiną apdėjo raudonais gvazdikais ir degančiomis žvakėmis. Tarp susirinkusiųjų dėl to kyla konfliktai, teko įsikišti ir policijai, gavusiai pranešimą dėl nesantaikos kurstymo.
Propagandos ekspertai sako, kad šios gėlių nešimo akcijos – koordinuotos. Jos prasidėjo Berlyne, kur buvo siekiama paveikti Vokietijos visuomenę ir dabar tęsiasi Rygoje, Vilniuje. Dažnai tokių akcijų dalyviai – Rusijos ambasados darbuotojai arba visuomenėje pasižymėję marginalai, proputinistai. Į juos, pasak specialistų, nereikia kreipti daug dėmesio, bet žinoti, kas jie tokie – privalu.
Daug triukšmo dėl nieko
Politologas ir propagandas tyrinėtojas Nerijus Maliukevičius sako, kad įvykiai prie sudeginto tanko Vilniuje rodo, kaip maža, bet triukšminga grupė žmonių gali sukelti daug erzelio, atkreipti į save dėmesį. Toks, pasak jo, ir buvo jų bei Rusijos propagandistų tikslas.
„Nereikia apie šią situaciją kalbėti vien pavojų ir grėsmių sąvokomis. Šiuo atveju svarbu kalbėti ir susikalbėti pirmiausia dėl to, koks buvo pirminis tanko demonstravimo tikslas. Reikia aiškinti žmonėms, kurie sugalvojo tas gėles nešti, ką reiškia nešti gėles karo nusikaltimus vykdančiai kariuomenei ir kariams. Gal jiems tai nėra aišku? Buvo įsukta tikslinga kampanija kviečianti nešti gėlės. Ji buvo planuota, paskui prisijungė dalis žmonių, kurie patikėjo tais kvietimais, skleidžiamomis žinutėmis.
Reikia suvokti, kad tai – provokacija ir nepervertinti to proceso
Tą kampanija (gėlių nešimo) buvo pradėta Vokietijoje, pirminis taikinys buvo Vokietijos visuomenė. Tuo pačiu metu vyko protestai prieš paramą Ukrainai ir išplatinti kvietimai nešti gėlės prie tanko. Na, o kalbant apie tai, kas tai vykdo, tai pavyzdžiui Rygoje Rusijos ambasados pareigūnai patys nešė ir ragino nešti gėlės.
O Lietuvoje turime Rusijai simpatiją jaučiančius „TikTok“ vartotojus, kurie tai pavertė socialinės medijos akcija. Tada turime Lauryną Ragelskį, kuris visą tai filmavo ir transliavo Youtube. Taigi, mes turime nedaug veikėjų, bet visi kalbame apie šią akciją. Tai – šiuolaikinių socialinių tinklų rezultatas, kad keli žmonės gali sukurti politinę dramą. Toks ir tikslas. Reikia suvokti, kad tai – provokacija ir nepervertinti to proceso. Prie tanko turi būti pareigūnai palaikantys viešąją tvarką, o ne žmonės turi lipti ant to tanko ir nuiminėti gėlės“, – sakė politologas, pabrėžęs, kad kelių žmonių akcijos nereikia vertinti, kaip dalies Lietuvos visuomenės pozicijos.
Mūsų visuomenė labai aiškiai remia Ukrainą. Rusijos propagandos tikslas yra skaldyti vienybę, toks ir tikslas. Jis tikino, kad anksčiau švelnių simpatijų Rusijai Lietuvos visuomenėje buvo daugiau, dabar situacija keičiasi, karas parodė, kas yra rusų pasaulis, apie ką tai yra.
„Propagandos įtaka nėra vienpusė, žmonės turintys nuoskaudų arba kažkokių nuostatų įninka į propagandinius burbulus. Ryšius, kuris susiformuoja yra abipusis. Propaganda veikia auditoriją, bet pati auditorija taip pat yra prisirišusi prie propagandos šaltinių. Todėl ir draudimai nenutraukia vartojimų. Bet bendrai rusiškų šaltinių, kanalų vartojimas yra drastiškai sumažėjęs“, – svarstė N. Maliukevičius.
Kalbėdamas apie tai, kokia dalis Lietuvos visuomenės galėtų jausti simpatijas Rusijai, jis pabrėžė, kad atsakymas priklausytų nuo to, kaip būtų formuluojamas klausimas.
„Jei klausime ar Rusija draugiška šalis? Pozityvių atsakymų bus mažai, o jei klausime apie Putino režimą? Na, tokių apklausų net nebedaroma, nes atsakymas bus akivaizdus. Taip yra maža grupė žmonių, kurie socialinėse medijose, transliacijose apie tankus, Rusiją ir kitą kalba garsiai ir kelia politinę dramą. O mes apie tai kalbame“, – sakė propagandos tyrinėtojas.
Jis pridūrė, kad nėra blogai iš arti pamatyti kontingentą žmonių, kurie mano, kad gėlių nešimas karo nusikaltėliams yra pozityvus žingsnis. Parama ir gėlių nešimas karo atveju, tarkime, Ukrainoje turi aiškią simboliką ir aiškius pavadinimus.
Tai būtų kolaboravimas, bet mes gyvename ne karo sąlygomis. Visgi būtent toks apsiskaičiavimas, tikėjimas, kad „gėlių nešėjų“ yra daug ir lėmė Putino nesėkmes Ukrainoje. Ekspertas pridūrė, kad visuomenėje visada yra dalis žmonių, kurie galvoja kitaip, radikaliai. Bet mums sveika tokius žmones identifikuoti.
Marginalų ir proputinistų skaičius – neaiškus
Komunikacijos specialistas ir propagandos tyrinėtojas Mantas Martišius sako, kad mūsų reakcija į raudonus gvazdikus prie sudegusio tanko turėtų būti paprasta, bet originali. Pasak jo, tiesiog turėtume nusipirkti tą tanką ir padaryti jį nuolatiniu eksponatu. Jis turėtų būti pavadintas, pasak komunikacijos eksperto – „Sudužusios diktatoriaus viltys“.
Jis pripažino, kad tanku ir gėlėmis prie jo, žinoma, pasinaudos Rusijos propaganda. Greičiausiai sakys, kad Lietuvos valdžia yra proukrainietiška, bet žmonės Lietuvoje supranta, kas yra kas. „Bet į tai nereikia kreipti daug dėmesio, nes Rusijos propagandai nereikia daug faktų, kad jie pasakytų kokią nors nesąmonę. To negalime pakeisti, todėl nereiktų dėl to ir jaudintis“, – sakė M. Martišius.
Kalbėdamas apie gėlės dedančius žmonės, jis svarstė, kad kiekvienoje visuomenėje yra proputinistiškų, fašistuojančių žmonių.
Jis turėtų būti pavadintas – „Sudužusios diktatoriaus viltys“
„Lietuvoje taip pat yra žmonių, kurie laukia rusų pasaulio. Nori, kad rusų žmogėdra čia ateitų ir juos greitai sukramtytų. To yra visuose visuomenėse. Ar jie kelia pavojų? Didesnis pavojus yra nepastebėti, kai tokių žmonių pasidaro daug, tada vyksta rinkimai ir mes atsibundame naujoje realybėje. Čia yra tikrasis pavojus. <...> Dauguma žmonių Lietuvoje supranta, ką tas tankas simbolizuoja. Tai – neišsipildžiusių Putino svajonių simbolis. Taip, bandoma perimti iniciatyvą ir parodyti, kad čia yra kažkas kito. Bet jų siekis ir galimybės kažką padaryti – ribotos“, – svarstė komunikacijos ekspertas.
Jis pridūrė, kad gana sunku nustatyti tiksliai, kiek žmonių yra paveikti rusiškos propagandos Lietuvoje, kiek ji čia yra gyvybinga.
„Geriausiai būtų padaryti akciją, vieni renka radarui, o kiti – Z armijai. Tada matytume kas yra kas ir kiek tokių žmonių yra. Bet to padaryti neįmanoma, todėl visada iki galo neaišku, kiek tų marginalų yra. Jie patys sako, kad jų daug, nes dalis nenori prisipažinti.
„Jei yra keli proputinistai tai dar nieko nereiškia, tiksliau reiškia, kad čia – normali visuomenė. O tokioje visuomenėje turi būti keistuolių. Tai va, vienas sėdi kalėjime, kita važinėja į Baltarusiją, bet dauguma jų jie neturi nei politinės, nei finansinės galios. Be Rusijos paramos jie išvis nieko negalėtų padaryti. Taip, jie sklaidosi, nori dėmesio, bet jų nėra daug. Parama Ukrainai rodo, kiek yra kitaip mąstančių, tai svarbiausia“, – tikino ekspertas.
Visuomenė pernelyg tolerantiška
Politologas Bernaras Ivanas tikina, kad mūsų visuomenė pernelyg tolerantiška „raudonų gvazdikų dėjikams“. Jiems, pasak politologo, turėtų būti griežtai parodyta jų vieta.
„Seniai, dar prieš karą naciai bandė įsukti propagandos malūną Šveicarijoje. Bet žmonės sukilo, išėjo į gatves ir nacių emisarams neliko nieko kito, kaip susirinkti daiktelius ir sprukti iš Šveicarijos. O štai mūsų visuomenė į tokius akibrokštus, kuriuos matome, reaguoja labai abejingai. O juk reikėjo ateiti ir parodyti tiems žmonėms jų vietą, jie juk garbina mūsų priešus.
Nes tai, kas vyksta juk bus ištiražuota propagandinėse Rusijos televizijose ir panaudota prieš Lietuvą. Todėl reikia reaguoti visuomenei, nereikia laukti kol tai ištirs VSD, tokie tyrimai trunka ilgai. Taip, tai vyksta ne tik pas mus, ta kampanija gėlių dėjimo vyksta ir kitur, bet liūdina, kad visuomenė šiuo atveju neparodo savo moralinio stuburo, taikstosi su tokiu elgesiu“, – kalbėjo politologas.
Jis patikino, kad nebūtina tokių gvazdikų nešėjų pulti su kumščiais, bet mūsų poziciją jie turėtų žinoti aiškiai. O ir tiesiai, pasak jo, kartais tenka gintis kumščiais, kaip tai dabar daro Ukraina. Jis priminė, kad tokių rusų garbintojų pastangomis dar 1997 metais Estijoje buvo kilęs nemenkas sąmyšis, o šalis patyrė bene pirmąją pasaulyje koordinuotą kibernetinę ataką.
„Šie provokatoriai, jie tie patys Putino smogikai, nesvarbu kokia jų pilietybė. Tokie žmonės juk ir Ukrainoje laukė savo momento, kada galės smogti į nugarą. Tik juos gana greit eliminavo. „Cackintis“ su jais negalima. Mes nesame nuošalyje, todėl tokiai situacijai mes negalime taikyti normalios situacijos taisyklių. Reikalinga ryžtinga visuomenės pozicija“, – kalbėjo politologas.
