Tiesa, restoranai ir kavinės skudžiasi, kad netekus PVM lengvatos maitinimo sektorius susiduria su sunkumais, žmonės mažiau perka išbrangusius patiekalus. O gyventojus stebina ir vaistų kainos – skaičiuojama, kad per metus farmacijos gaminiai pabrango 14 procentų.
Naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad farmacijos gaminiai per metus pabrango 14-a procentų. Tiesa, vaistinės aiškina, kad jų prekės pabrango kur kas mažiau, nei rodo statistika.
„Pokytį mes pastebime, tačiau jis tikrai nėra ženklus. Lyginant 2023-ių metų vasario mėnesį su tuo pačiu laikotarpiu šiemet mes fiksuojame, kad vaistinių receptinių preparatų kainos išaugo iki 0,3 proc., o jau maisto papildų kainos išaugo iki 0,6 proc. O vaistiniai nereceptiniai vaistai, jų kaina išaugo iki 2,6 proc.“, – tvirtina „Eurovaistinės“ atstovė spaudai Kamilė Rutkaitė.
Lietuvoje per vasarį, išankstiniais duomenimis, prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai per vieną mėnesį padidėjo beveik procentu. Pasak ekonomistų, ženklesnį mėnesinį kainų augimą lėmė brangstančios paslaugos bei energetika.
„Kadangi nuo sausio pirmos dienos padidėjo persiuntimo tarifas, plius sausį ir šiaip elektra biržoje buvo pabrangusi lyginant su gruodžiu, tai nemažai prisidėjo prie tos mėnesinės infliacijos vasarį. Degalų kaina tiesiog padidėjo lyginant su gruodžiu ir netgi su sausiu, grubiai galima sakyti dyzelinas, benzinas per mėnesį pabrango 5-iais procentais“, – sako SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Kainų augimo tempas nebesikeičia
Toks mėnesio rezultatas pristabdė metinės infliacijos mažėjimą. Ilgą laiką pagal suderintą vartotojų kainų indeksą skaičiuojama metinė infliacija ritosi žemyn, artėjo prie nulio, tačiau jau antrą mėnesį iš eilės metinis kainų augimas siekia apie vieną procentą – tai reiškia, kad kainų augimo tempas nebesikeičia. Pasak ekonomistų, gyventojams tai gera žinia.
„Bent jau prekių segmente, tikėtina kažkokių didelių metinių kainų augimų nėra. Tai jau duoda visai neblogą efektą, gyventojų finansams, nes sausio mėnesį valstybės duomenų agentūros ir Europos Komisijos apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojų nuomonė apie savo finansų perspektyvas buvo geriausia per 200-us mėnesių. Atlyginimų augimas ir infliacijos sulėtėjimas duoda tą realų poveikį gyventojų pinigams“, – teigia „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad per metus maždaug dešimtadaliu pabrango restoranų, kavinių, valgyklų paslaugos. Prie šios tendencijos nemažai prisidėjo ir tai, kad nuo šių metų šis verslas nebegali naudotis pridėtinės vertės mokesčio lengvata.
Gyventojai vis dažniau valgo namie
Naujausia statistika rodo, kad dėl pakilusių kainų gyventojai rečiau valgo restoranuose, kavinėse, valgyklose. Šių metų sausį verslas skaičiavo vidutiniškai 5-iais procentais nukritusią apyvartą, lyginant su praėjusių metų gruodžiu, ir 7-iais procentais nukritusią apyvartą, lyginant su praėjusių metų sausiu.
„Restoranuose būtent iki 15-os procentų yra apyvartos kritimas lyginant su praeitų metų sausiu“, – sako „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis.
Verslas neslepia, kad dalis maitinimo įstaigų susidurs su išgyvenimo problemomis.
„Nuo tos mažesnės apyvartos nuo sausio pirmos dienos minimali alga 10 procentų augo, nuomos 9-iais procentais didėjo, yra ir kitų faktorių, dėl ko mes ir taip turėjome kainas ne vien tik dėl didėjančio PVM. Turėtų ir bankrotų būti lavina. Pridėtinės vertės mokestį pirmą kartą sumokėjo vakar už sausio mėnesį, tai yra labai šviežias dalykas“, – teigia „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis.
Kainos tiek nedidėjo, kiek padidėjo PVM tarifas, tai ir pelningumo atžvilgiu metų pradžia šitam sektoriui yra sudėtinga“, – tvirtina SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Restoranų, kavinių atstovai prognozuoja, kad dalis verslo dėl išaugusių mokesčių bandys slėptis šešėlyje.
Ekonomistai stebi infliacijos rodiklius ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Esą jei kainų augimo tendencijos nesikeis, pirmojo palūkanų normų mažėjimo gyventojai turėtų sulaukti vasaros pradžioje.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
