Trumpalaikiai temperatūros pokyčiai, pavyzdžiui, šaltas dušas ar maudynės, gali būti naudingi organizmui. Tiesa, pasak T. Kundrotės, dažni ir ilgalaikiai staigūs perėjimai tarp karščio ir šalčio gali organizmui kelti nuolatinį stresą, kuris yra žalingas sveikatai.
„Tokie ekstremalūs pokyčiai niekada nėra gerai, jeigu tokios permainos yra trumpalaikės, sakykime, kaip kad šaltas dušas arba po išsimaudymo šaltame vandenyje, žmogus išlipa ir vėl iš karto greitai sušyla, tai viskas su tuo yra tvarkoje. Toks trumpalaikis organizmo sustresavimas yra teigiamai veikiantis.
Jeigu tai darai nuolat ir ilgą laiką, ir tas stresas tik pasibaigia – apšilai, ir vėl į šaltą vandenį įšoki arba atsisėdi, kur yra kondicionierius, išeini, kur karšta ir atgal vėl į kondicionierių [automobilyje], tai tikrai nėra labai gerai. Tokiu atveju gaunasi nuolatinis stresas organizmui. Su trumpalaikiu stresu organizmui viskas yra tvarkoje, o su ilgalaikiu – ne“, – įvardijo ji.
Pavojai besimaudant karštą vasarą: kaip nesusirgti?
Pasak specialistės, kai yra kalbama apie saugų maudymąsi vandens telkiniuose ir tam, kad nesusirgtumėme, reikia žiūrėti pagal galimybes, individualiai. Ar galima šiuo metu vėsiame vandenyje maudytis priklauso nuo žmogaus ir jo asmeninių pojūčių.
Jeigu besimaudančiam asmeniui yra šalta ir jis nenori lipti į vandenį, tokiu atveju visas kūnas priešinsis, todėl yra geriau nelipti.
Jeigu yra didelis noras maudytis ežeruose, esant tokiam [vėsesniam] orui, kadangi nėra didelių karščių ir jei nešalta, tai yra galima, tačiau reikia stebėti savo kūną: „Tikrai yra skirtingų žmonių: vieni, kurie jau kovo mėnesį lipo į vandenį, kurie žiemą į eketes lipo – jiems viskas su tuo yra gerai.
Tokie žmonės yra pripratę, žino, kaip su šalčiu susidoroti. Jų organizmas yra pasiruošęs, o vanduo atrodo net nebešaltas. Tai labai priklauso nuo individualių žmogaus savybių ir pojūčių. Jeigu nesinori, nereikia. Reikia klausyti savo kūno“, – tęsė ji.
Šeimos gydytoja teigė, kad COVID-19 vis dar periodiškai suintensyvėja tiek žiemą, tiek vasarą, todėl tikėtina, kad jis išliks nuolat mūsų gyvenime. Todėl tai nėra kažkoks išskirtinis atvejis, jog žmonės šia liga suserga ir vasaros metu.
„COVID-19 vis dar „pabanguoja“, sumažėja, paskui vėl padidėja. Šaltuoju sezonu tos bangos didesnės, bet ir vasarą būna protrūkių. Manau, kad, daugiau ar mažiau, to COVID-19 visada turėsime“, – įvardijo pašnekovė.
Nuo didelio vasaros karščio galima apsisaugoti geriant vandenį
T. Kundrotės nuomones, karštomis dienomis svarbu gerti pakankamai vandens ir saugotis nuo saulės, nes dėl skysčių trūkumo ir netinkamo elgesio galima patirti dehidrataciją, perkaitimą ar saulės smūgį, kurie ypatingai kenkia smegenims.
„Kai labai karšta, žmonės pamiršta gerti skysčius. Apskritai lietuviai nemėgsta daug skysčių gerti arba geria netinkamus, pavyzdžiui, alkoholį. Tai tokiu atveju dažnai pasitaiko dehidratacija, pykinimas, saulės smūgis, perkaitimai. Tai yra labiausiai pavojingi dalykai, nes jie kenkia centrinei nervų sistemai, būtent smegenims.
Kad apsisaugotume, svarbiausia stebėti, kad žmogus nedehidratuotų. Reikia gerti pakankamai vandens, nebūti per ilgai saulėje. Jeigu jau išeiname pasideginti, reikia saugoti odą, nes mes visgi esame šviesiaodžiai, o nudeginti odą iki raudonumo tikrai negalima ir nerekomenduojama. Jeigu jau pabuvome ant saulės, tarkime, 20 minučių, verta eiti į pavėsį ir naudoti nuo saulės kremus“, – komentavo gydytoja.
Bėgiojimas karštą dieną kartais gali padidinti susirgimo riziką
Ji taip pat atkreipė dėmesį, ką reikėtų žinoti apie fizinį aktyvumą ar bėgiojimą lauke karštomis dienomis ir kaip išvengti susirgimų vasarą.
„Nereikia vengti buvimo lauke, tik reikia tinkamos aprangos ir pasiruošimo. Reikia turėti vandens, mineralinio vandens su elektrolitais, jeigu yra didelis fizinis aktyvumas.
Taip pat, reikia turėti kepurę, skarelę, kad neperkaistų galva. Derėtų turėti kažkokį džemperį ar šiltesnį drabužį, nes, tarkime, bėgant pasidaro karšta, bet jei yra vėjas, o temperatūra neaukšta, pavyzdžiui, 22–23 laipsniai, gali būti vėsoka.
Bėgant būna smagu su trumpomis rankovėmis, bet vėliau reikėtų turėti kažką užsimesti“, – pasidalino mintimis šeimos gydytoja.
Kondicionierių pavojus vasarą ir tikimybė susirgti
Vasarą kondicionierių reikia naudoti saikingai, anot T. Kundrotės. Kondicionierių nereikėtų per stipriai įjungti ir neleisti šaltam orui pūsti tiesiai į kūną, ypatingai į gerklę, nes tai gali sukelti peršalimą.
„Nereikėtų įjungti jo ant pačio galingiausio režimo. Jeigu lauke 25–27 laipsniai, automobilyje ar ofise galima sumažinti tik 2–3 laipsniais, pavyzdžiui, iki 22,5 laipsnių.
Tas pirmas įsėdimas į įkaitusį automobilį, pavyzdžiui, atrodo labai blogas, įkaitęs vairas, įkaitusios sėdynės, todėl norisi iškart atsivėsinti. Tačiau nereikia iškart įjungti kondicionieriaus, esant 16 laipsnių.
Geriau jau palaukti lauke 5 minutes, kol pravės automobilis arba atidaryti duris ir pravėdinti. Tada jau galima bus įjungti kondicionierių, bet ne kai yra 18 laipsnių, o kai yra 22–23 laipsniai. Ir labai svarbu, kad šaltas oras nepūstų tiesiai į gerklę, kitaip kitą rytą ją pradės skaudėti“, – pabrėžė ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Priėmusių C0VlD injekcijas yra apie 75-85 %.
Tai iš kur tie sergantys? - Tik nesakykite, kad FAKcinos neveikia! "Negali būti"!
