Pirmiausia Antakalnio poliklinikos III Šeimos gydytojų skyriaus vedėja Izabelė Juškienė skubėjo pabrėžti, karščiavimo jokiu būdu negalima laikyti kažkokiu blogu simptomu.
„Tai – natūrali apsauginė organizmo reakcija į virusus ir bakterijas. Jei žmogus turi imunitetą, jis visada tokiu atveju ir karščiuos. Jei imunitetas prastesnis, temperatūrinė organizmo reakcija yra silpnesnė, tai ir organizmui gintis nuo įvairių bakterijų ir virusų yra sunkiau“, – kalbėjo gydytoja.
Pasiteiravus, kokio aukštumo temperatūra susirgus jau turėtų kelti nerimą, specialistė atkreipė dėmesį, kad vaikams ir suaugusiesiems ji yra skirtinga.
„Vaikams yra nerekomenduojama mušti temperatūros iki 38,5 laipsnių, nebent yra žinoma, kad vaikas netoleruoja aukštos temperatūros ir anksčiau yra buvę vadinamieji karštiniai traukuliai. Kita vertus, kiekvienam vaikui ta riba yra individuali, „mušama“ temperatūra gal siekti ir 38 laipsnius, tačiau žemesnės mažinti vaistais tikrai nerekomenduojama“, – aiškino I. Juškienė.
Suaugusiesiems gi karštį mažinančių vaistų reikėtų ieškoti temperatūrai jau pasiekus 38 laipsnius.
„Kuo žmogus yra labiau suaugęs ir didesnis, tuo temperatūra „pernešama“ sunkiau“, – pridūrė ji.
Į neretai tėveliams kylantį klausimą, kelintą karščiavimo dieną jau reikėtų griebtis vaistų, gydytoja atsako paprastai.
„Apskritai temperatūra gali kilti tris dienas, tai yra visiškai normalu. Jei temperatūra kyla ilgiau nei tris dienas ir aukščiau nei 38 laipsnius, būtinai reikėtų pasirodyti gydytojui, ieškoti, kur yra problema.
Jei temperatūra laikosi 37,5–6, toks karščiavimas gali trukti ir iki 5 dienų, tai yra visiškai normalu“, – pasakojo gydytoja.
Kliedesiai ir haliucinacijos – visiškai normalu
Paprašyta pakomentuoti pasitaikančias tokias situacijas, kai net ir esant gerokai aukštai temperatūrai žmogus sako besijaučiąs visai neblogai, net geba tvarkytis namuose ir panašiai, gydytoja primygtinai siūlė vertinti termometro rodmenis, o ne savijautą.
„Tokiu atveju reikia žiūrėti į termometro stulpelį, nes esant per aukštai kūno temperatūrai žmogaus organizme prasideda grandininės reakcijos, kurios pavojingos gyvybei. Temperatūrai pakilus virš 39–40 laipsnių jau prasideda baltymų irimo procesas, todėl 39 laipsnių aukščio temperatūros tikrai nereikėtų laikyti ir „mušti“ vaistais“, – pabrėžė šeimos gydytoja.
Paklausta, ar termometro stulpeliui kylant aukštyn realu, kad žmogui net gali prasidėti haliucinacijos, I. Juškienė patvirtino, kad tai tikrai įmanoma.
„Tikrai kartais gali būti taip , kad esant aukštai temperatūrai sutrinka ir žmogaus sąmonė. Tačiau tai vėlgi yra labai individualus dalykas. Vieniems tai gali nutikti ir esant 40 laipsnių, kitam – prie žemesnės temperatūros. Reikia suprasti, kad sąmonės sutrikimus lemia ne tik organizmo ypatumai, bet ir pati ligos eiga, organizmo būklės sunkumas“, – pastebėjo pašnekovė.
Vaistai „neveikia“
Jau išgėrus arba davus mažyliui karščiavimą mažinančių vaistų kitas dažnas klausimas – kiek laiko laukti, kol temperatūra sumažės?
Anot medikės, neretai klaidingai galvojama, kad temperatūra turi nukristi „iškart“.
„Temperatūra suvartojus vaisto vidutiniškai nukrenta po pusės valandos. Jei ji nukrito keletu dalių, to jau pilnai pakanka. Tačiau jei nuo 38 laipsnių karštis sumažėja iki 37,9, tada vertėtų išgerti ir kitą vaistą“, – patarė I. Juškienė.
Gydytoja paneigė teiginį, kad jokiu būdu negalima maišyti skirtingos veikliosios medžiagos vaistų, skirtų mažinti karščiavimui.
„Kaitalioti preparatus galima ir reikia. Jei per pusę valandos temperatūra nenukrenta iki žemesnės nei 38 laipsnių, tada vaikui reikėtų duoti kitos veikliosios medžiagos vaistą. Tik reikia turėti omenyje, kad tarp paracetamolio turinčių vaistų davimo turi praeiti 4 valandos. O jei vartojamas paracetamolis ir ibuprofenas, tarp jų turi praeiti mažiausiai 2 valandos. Tad labai svarbu pasiskaičiuoti valandas“, – akcentavo ji.
Serga, bet temperatūra nekyla
Esama situacijų, kai, atrodytų, visi simptomai – kaip susirgus, bet temperatūra nepadidėjusi. Paklausta, ar dėl to reikėtų sunerimti, gydytoja neslėpė, kad tokia organizmo reakcija išties nėra gera.
„Išteis yra žmonių, kurie sirgdami neturi padidėjusios temperatūros, seniems žmonėms apskritai ji labai sunkiai pakyla. Tai yra susiję su mūsų imuninės sistemos efektyvumu. Taigi tai, kad temperatūra nekyla, šiaip nėra geras ženklas. Jei žmogus jaučia kitus ligos simptomus, bet temperatūros nėra, taip pailgėja susirgimo periodas. Tad skubėti džiaugtis, kad temperatūros nėra, nevertėtų ir gydytis reikėtų taip pat rimtai“, – įspėjo gydytoja.
Jos pastebėjimu, kartu nereiktų pamiršti, kad nedaug pakilusi temperatūra yra visiškai normalu.
„Daugelis žmonių kartais pradeda vos ne dėl sportinio intereso kasdien matuotis temperatūrą, tikrintis, sveikas jis ar ne. Ir neretai užfiksuoja, kad temperatūra būna 37,1–2. Tačiau tokios temperatūros, jei žmogaus savijauta normali arba jis šiek tiek jaučia prakaitavimą, „užskaityti“ kaip karščiavimo neišeitų“, – sakė I. Juškienė.
Ji priminė, kad kūno temperatūros pokyčiai vyksta nuolatos ir ji gali pasikeisti kelis kartus per dieną svyruodama nuo 36,6 iki 37,1–2.
Portalas tv3.lt primena jau rašęs apie tai, kaip svarbu gydantis peršalimą nedaryti klaidų vartojant antibiotikus.
