6-osios metų savaitės (vasario 3–9 d.) duomenimis, sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje siekė 108,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, daugiausiai sergančiųjų – Kauno mieste – 127,52 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Vasario 3–9 d. gripu sirgo 317 Kauno miesto gyventojų, tarp jų 134 vaikai.
Specialistai gyventojams per gripo epidemiją rekomenduoja vengti peršalimo, kontaktų su sergančiais, dažnai plauti rankas ir vėdinti patalpas, vengti masinių susibūrimo vietų.
Kauno miesto savivaldybė nurodo, kad kol kas miesto viešosios įstaigos veikia įprastai, o rekomendacijas gyventojams teikia visuomenės sveikatos ir užkrečiamųjų ligų specialistai.
NVSC atstovai BNS nurodė, kad kol kas siūlymai dėl gripo epidemijos pateikti tik Kauno miestui, arti epideminio lygio yra ir Marijampolės savivaldybė.
Gyventojams gripo epidemijos metu rekomenduojama:
Saugotis peršalimo ir sergančiųjų.
Vengti kontakto su sergančiaisiais, nuo kosinčio ar čiaudinčio kolegos pravartu pasitraukti nors per metrą.
Kruopščiai plauti rankas.
Dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas (ypač jei jose gyvena, dirba ar lankosi daug žmonių).
Vengti masinių susibūrimo vietų.
Pasireiškus pirmiesiems susirgimo požymiams, sergantįjį (pagal galimybes) izoliuoti nuo sveikųjų.
Kas yra gripas?
Gripas – tai ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu.
Tarp žmonių gripo virusas plinta oro-lašeliniu būdu, žmonių imlumas gripui yra didelis. Greičiausiai infekcija plinta mažose, prastai ventiliuojamose patalpose, dulkėmis užterštose patalpose. Inkubacinis periodas – 24–72 val., dažniausiai 48 val. Karščiavimas ir respiraciniai sindromai tunka 4–7 dienas, sausas kosulys ir nuovargis išlieka dar vieną ar dvi savaites. Gripas pavojingas ir dėl sunkių sukeliamų komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas, akių uždegimas, sinusitas, miokarditas, encefalitas, meningitas ir kt.
Gripo sezonas – periodas, įprastai trunkantis nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės. Gripo epidemiologinė priežiūra vykdoma, siekiant įvertinti sergamumą gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, sergamumo dinamiką, nustatyti vyraujančius ir naujus gripo virusus, prognozuoti epidemijas, laiku taikyti užkrečiamųjų ligų valdymo priemones.
Veiksmingiausia gripo kontrolės priemonė – vakcinacija. Rizikos grupėms priklausantys asmenys kasmet skiepijami valstybės lėšomis finansuojama sezoninio gripo vakcina.
Rizikos grupės: 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys; asmenys, sergantys lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenys, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis;
medicinos įstaigose dirbantys asmenys; asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; nėščiosios.
Kaip apsisaugoti nuo gripo?
Veiksmingiausia apsaugos nuo gripo priemonė – skiepijimas sezoninio gripo vakcina. Kitos prevencijos priemonės:
Rankų higiena – pagrindinė nespecifinės profilaktikos priemonė. Plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių mikroorganizmų. Plauti rankas su muilu rekomenduojama reguliariai, bet ypač – nusikosėjus ar nusičiaudėjus.
Patariama neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos.
Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos – užsidengti nosį ir burną, panaudotas nosinaites išmesti tam skirtose vietose.
Nuolat vėdinti patalpas.
Pajutus gripo simptomus, patariama neiti į darbą ar ugdymo įstaigą, likti namuose.
Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis.
Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.
