„Kaip ir kitos vakcinos, „AstraZeneca“ sukelia labai panašius nepageidaujamus poveikius. Tai, pavyzdžiui, skausmas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas“, – aiškino Vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja.
Anot jos, pagrindinis skirtumas tarp šiuo metu naudojamų vakcinų, jog reakcijos į „AstraZeneca“ vakciną dažniau pastebimos po pirmos dozės, o reakcijos į „Moderna“ bei „BioNTech“-„Pfizer“ vakcinas – po antros dozės.
„Reakcijos po antros „AstraZeneca“ vakcinos dozės yra lengvesnės ir retesnės. Tą tikimės pamatyti ateity, kai prasidės vakcinavimas antrąja doze, bet tai jau buvo patvirtinta klinikiniais tyrimais“, – sakė ji.
Klausimų dėl britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ skiepų kilo po to, kai Europos vaistų agentūra sausio pabaigoje leidusi naudoti šią vakciną atkreipė dėmesį, jog kol kas nėra pakankamai tyrimų rezultatų, ar vakcina suteikia efektyvią apsaugą vyresniems nei 55 metų žmonėms.
Vėliau diskusijas pakurstė ir kai kurių pasiskiepijusių žmonių socialiniuose tinkluose pasidalyti įrašai apie šalutinius vakcinos poveikius.
Kaip pirmadienį pranešė Vaistų kontrolės tarnyba, nuo skiepijimo pradžios iki vasario vidurio gauti 802 pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19.
Dėl „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos vakcinos tarnyba gavo 585 pranešimus, dėl „Moderna“ vakcinos – 34 pranešimus, o dėl „AstraZeneca“ vakcinos – 172 pranešimus.
R. Pilvinienės teigimu, per šį laikotarpį suleista per 163 tūkst. „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos dozių, per 9 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių ir apie 14 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių.
„Jei „BioNTech“ ir „Pfizer“ bei „Moderna“ vakcinoms teko po 3–4 pranešimus tūkstančiui vakcinacijų, tai „AstraZeneca“ vakcinai teko 12 pranešimų“, – sakė Vaistų kontrolės tarnybos atstovė.
Ji taip pat pridūrė, kad pastarąja vakcina skiepijimas tik prasidėjo, o pranešimų skaičius yra panašus į tą, kuris buvo gaunamas pradėjus vakcinaciją „BioNTech“ ir „Pfizer“ skiepais – per atitinkamą laikotarpį tuomet gauna apie 140 pranešimų.
„Svarbus yra vienas aspektas – pranešimų skaičius nėra lygu nepageidaujamų reakcijų dažniui. Mes kalbame tik apie žmonių aktyvumą, kiek jie yra aktyvūs. Tikslus atvejų dažnis yra nustatomas klinikinių tyrimų metu. (...) Šiuo atveju mes kalbame apie pranešimų dažnį, o ne atvejų dažnį. Iš tokių duomenų negalime lyginti vakcinų saugumo“, – kalbėjo R. Pilvinienė.
Absoliučios apsaugos nesukuria nė viena vakcina
Vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, 760 pranešimų yra klasifikuojama kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 42 – kaip sunkūs.
Daugiausia sunkių reakcijų kol kas fiksuota skiepų „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcina.
„Bet būtent šia vakcina ir atlikta daugiausiai injekcijų, todėl natūralu, kad kuo daugiau skiepijama, tuo daugiau reakcijų ir tuo didesnė jų įvairovė“, – sakė R. Pilvinienė.
Šią savaitę Trakuose esančiuose slaugos namuose „Addere“ įsiplieskus koronaviruso židiniui, trims iš užsikrėtusių gyventojų COVID-19 liga PGR tyrimu nustatyta jau po paskiepijimo dviem vakcinos dozėmis.
Vaistų kontrolės tarnybos atstovė teigė, kad tokie atvejai nėra neįmanomi, nes nė viena vakcina nesuteikia absoliučios apsaugos.
„Niekur neteigiama, kad apsauga bet kuria vakcina yra šimtaprocentinė. (...) Žmogus gali susirgti, nors ir yra paskiepytas, bet jis gali sirgti lengvesne forma. To siekiama ir to tikimasi“, – kalbėjo ji.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyta 125 tūkst. 518 žmonių, abiem dozėmis – 68 tūkst. 651 žmogus.
