Pasak jos, vykdant personalo komplektavimo procesą, vertinamas kandidatų išsilavinimas, sveikatos būklė, anksčiau atlikta tarnyba ir dalyvavimas Lietuvos šaulių sąjungos veikloje. Taip pat papildomai atsižvelgiama ir į fizinį parengtumą. Kandidatams surinkus vienodą konkursinį balą, prioritetas taikomas tam, kuris anksčiau pateikė prašymą tarnauti.
Auditoriai nustatė, kad šie praktikoje taikomi atrankos vertinimo kriterijai yra nepakankami atrenkant motyvuotus kandidatus į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą.
„Kariuomenės stiprybė prasideda nuo motyvuoto žmogaus apsisprendimo tarnauti. Todėl būtina atranka, kuri padėtų nustatyti asmenis, tvirtai pasiryžusius ginti savo šalį. Dabartiniai atrankos kriterijai nepakankamai parodo, kiek kandidatai yra motyvuoti. Būtina apsvarstyti papildomus rodiklius, kurie padėtų geriau įvertinti jų motyvaciją, o ne tik fizinius duomenis ar išsilavinimą“, – pranešime sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Be šių trūkumų, audito metu taip pat buvo nustatyta, kad Lietuvos kariuomenė nevaldo aktualios informacijos apie aktyvaus kariuomenės personalo rezervo karių įgytą išsilavinimą ir kompetencijas.
Aktyviajame personalo rezerve esančių karo prievolininkų skaičius 2024 m. pabaigoje buvo daugiau kaip 31 tūkst. karių. 2023–2024 m. į pratybas ir mokymus buvo pakviesta apie 96 proc. planuotų pašaukti karių.
Auditoriai pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenė neturi informacijos apie kiekvieno iš jų išsilavinimą ir specialybes, įgytas baigus tarnybą.
Jų teigimu, šios informacijos trūkumas apriboja efektyvumą komplektuojant personalą ir kviečiant karius į pratybas bei mokymus, nes negalima tikslingai pašaukti tų rezerve esančių karių, kurie turi reikiamas ir kariuomenei svarbias civilines specialybes.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
