Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis kalbėjo, kad anksčiau galėjo pasirodyti, kad Lietuvoje yra nesaugu, dėl vykstančios Rusijos karo Ukrainoje padėties. Tačiau jis taip pat teigė, kad Europos mastu, Lietuva iš tiesų gyvena vienoje saugiausių vietų (geopolitiškai).
Pasak eksperto, saugumo grėsmės regione kyla ne tik iš Ukrainos konflikto, bet didžiausias pavojus Suomijai dėl ilgos sienos su Rusija ir Rusijos karinėje Arkties bei pasienio su Suomija veikloje.
„Viena iš saugumo problemų šiame regione yra Ukraina. Žvelgiant į šalis, kurios, manoma, gali būti sekančios Rusijos puolimų taikinys, didžiausia grėsmė kyla Suomijai, kuri turi milžinišką sieną su Rusija – sienos ilgis yra maždaug du kartus didesnis negu Lietuvoje.
Be to, rusai iki pilno masto karo Ukrainoje stengėsi konsoliduotis Arktyje. Dabar jie vysto naujus pajėgumus būtent Arkties regione ir pasienyje su Suomija“, – pasakojo karybos ekspertas.
Estija ir Latvija – antroje ir trečioje vietoje pagal grėsmę būti užpultai
Lietuvos kariuomenės atsargos majoro nuomone, Estija ir Latvija užima antrą ir trečia vietas pagal saugumo grėsmę Europos regione. Taip yra dėl Estijos strategiškai svarbios padėties prie Suomijos įlankos ir Latvijos istorinių invazijos kelių bei didelės rusakalbių bendruomenės.
„Antra pagal pavojingumą šalis, ko gero, bus Estija. Ji taip pat užima kairįjį Suomijos įlankos krantą, o Suomijos įlanka rusams yra strategiškai svarbi – ne tik dėl naudingųjų iškasenų eksporto, bet ir tam, kad išplėstų savo karinio jūrų laivyno prieigą į Baltijos jūrą ir toliau į Atlanto vandenyną.
Trečioje vietoje pagal pavojingumą, ko gero, yra Latvija: istoriškai invazijos į Lietuvą galėjo prasidėti per šį regioną, link Zarasų ir giliau į šalį. Be to, Latvijos demografinė sudėtis – gana didelė rusakalbių dalis – kelia papildomų saugumo klausimų dėl lojalumo valstybės atžvilgiu“, – įvertino pašnekovas.
D. Antanaitis pabrėžė, jei Ukraina krenta ir patiria pralaimėjimą, geopolitinę grėsmę gali patirti Moldova, Sakartvelas, Armėnija, Azerbaidžanas ir Kazachstanas dėl jų strateginės padėties ar naudingųjų iškasenų svarbos Rusijai.
„Kreipiantis dar plačiau, jei krenta Ukraina, pagrindinis pavojus, ko gero, būtų Moldovai. Moldova turi Padnestrės regioną, kuris yra geopolitiniu ir karininiu požiūriu svarbus Rusijai.
Taip pat verta paminėti Sakartvelą, kuris, pagal kai kurias nuomones, yra stipriai paveiktas Rusijos politinėmis priemonėmis, taip pat Armėniją ir Azerbaidžaną. Taip pat didesnį pavojų gali kelti Kazachstanas dėl savo naudingųjų iškasenų, reikalingų Rusijos ekonomikai ir kariniams pajėgumams“, – atkreipė dėmesį jis.
Kaip elgtųsi Rusija, jeigu norėtų pradėti karą prieš Lietuvą?
Pasak karybos eksperto, tam, kad Rusija pradėtų karą prieš Lietuvą, jiems, pirmiausia, reikėtų išvesti savo Baltijos laivyną į Baltijos jūrą ir užblokuoti rytinę Baltijos pakrantę. Tam jie turėtų užimti kairįjį ir dešinįjį Suomijos įlankos krantą – kitaip sakant, pradėti karą prieš Estiją ir Suomiją.
D. Antanaitis akcentavo, Rusijai norint užimti Lietuvą reikėtų laipsniškai pažeisti Lenkijos oro erdvę ir pradėti karus su Suomija, Estija ir Latvija (bei užimti dalis Lenkijos), kad galėtų perkelti oro ir sausumos pajėgas į Lietuvos teritoriją.
„Kad būtų perkeltos oro pajėgos, Rusijai tektų pažeisti ir Lenkijos oro erdvę, kad galėtų perkelti pajėgas iš antžeminės dalies į karinius rajonus. Norint perdislokuoti sausumos pajėgas, jie turėtų pradėti karą su Latvija.
Taigi, jei rusai planuotų užimti Lietuvą, pirmiausia turėtų pradėti karą su Suomija ir Estija, tada užimti dalį Lenkijos bei dalį Latvijos, ir tik po to galėtų judėti į Lietuvą“, – kalbėjo jis.
Lietuvos kariuomenės atsargos majoras pastebi: vertinant iš tos perspektyvos, kad dabartiniuose koviniuose konfliktuose dalyvauja visos pajėgos – sausumos, karinių jūrų pajėgų, oro pajėgos, kosminės pajėgos ir specialiosios pajėgos. Kad visa tai įgyvendintų, rusams praktiškai reikėtų pradėti karą su visa Šiaurės ir Rytų Europa.
Lietuviai nevengia pirkti būstų
Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas nemano, kad dėl įvairių nusistatymų apie saugumą lietuviai dabar vengia pirkti nekilnojamąjį turtą šalyje. Tiesa, 2022 m., nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, būstai buvo perkami daug mažiau.
„Atsakymas trumpas – ne. Buvo dalis gyventojų 2022 metais, kurie šiuos sprendimus atidėjo. Tačiau dabar matome, kad didžioji dauguma nebesibaimina geopolitinių neramumų. Net jei rizika egzistuoja, ji nepatenka tarp trijų svarbiausių grėsmių.
Tai matyti iš to, kad pirminė būsto rinka yra labai suaktyvėjusi – žmonės perka naujai statomą būstą. Taip pat pakankamai aktyvi ir antrinė rinka, o vis dažniau būstas perkamas ir kaip investicija“, – kalbėjo jis.
Ekonomisto nuomone, žmonės dar įsigyja būstą nuomai, tikėdamiesi kainų augimo. Ši tendencija rodo, kad baimių ar nesaugumo jausmo tarp Lietuvos gyventojų, yra nedaug. Jei žmogui reikia gyventi, jis vis tiek įsigys būstą, anot eksperto, nes egzistuoja alternatyva – nuoma.
Pasirodo, yra perkami ne tik gyvenamieji, bet ir investiciniai bei poilsinės paskirties būstai. Įdomu tai, pasak eksperto, nors pasiturintys gyventojai vis dažniau įsigyja būstą kitose šalyse, ypač Ispanijoje, jie neparduoda Lietuvoje turimų poilsinių būstų, ypač pajūryje. Pandemijos metu jų buvo daug nupirkta, o dabar beveik niekas nepardavė.
Ateityje būsto įsigijimą galimai apsunkins imigrantai
Ž. Mauricas užsiminė, kad ateityje apskritai visai būsto rinkai įtakos galės turėti imigracija, o jei padėtis bus nevaldoma, tai turės poveikį Lietuvai.
„Netolimoje ateityje didesnį poveikį būsto rinkai gali turėti imigracija, ypač jei ji bus sunkiai valdoma, kaip šiuo metu. Formuosis tam tikros imigrantų bendruomenės, miestai – pirmiausia Vilnius, o vėliau ir kiti didieji – pradės labiau skirtis tarpusavyje.
Vyks segregacija pagal rajonus. Teko gyventi Londone – ten tai labai akivaizdu. Rajonai analizuojami pagal socialinius, demografinius ir etninius sluoksnius, ir net gretimų rajonų kainų skirtumas gali siekti tris ar keturis kartus.
Manau, kad tai ateityje turės didesnį poveikį ir Lietuvoje. Kol kas to dar nejaučiame, bet ši tema vis dažniau bus keliama“, – atkreipė dėmesį Banko „Luminor“ ekonomistas.
Ž. Mauricas dar kartą pastebėjo, kad kalbant apie geopolitinę situaciją, niekas negali pasakyti, kaip viskas klostysis. Vis dėlto atrodo, kad bent jau Trumpo kadencijos metu pavyks išvengti didesnių eskalacijų. Tai gali atrodyti paradoksalu, tačiau toks įspūdis susidaro.
Lietuvos piliečių sugrįžimo į šalį statistika
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2024 m. į Lietuvą grįžo 18 934 Lietuvos piliečiai, o 9 486 mūsų piliečių išvyko gyventi į užsienį (t. y. teigiamas grįžimų–išvykimų balansas).
Daugiausia grįžusiųjų 2024 m. atvyko iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos, Airijos ir Nyderlandų.
Pagal Lietuvos migracijos politikos krypčių įgyvendinimo ir migracijos procesų stebėsenos 2024 m. ataskaitą, štai kaip atrodo nuolatinis gyventojų skaičius Lietuvos Respublikoje:
- 2022 m. – 2 806 000;
- 2023 m. – 2 857 300;
- 2024 m. – 2 885 900;
- 2025 m. pradžioje – 2 890 200 (išankstiniai duomenys).
- 2025 m. pradžioje (išankstiniai duomenys) nuolatinių gyventojų skaičius LR padidėjo 0,1 proc. (palyginti su 2024 m. pradžioje buvusiais duomenimis). 2024 m. dėl natūralios gyventojų kaitos (gimusių ir mirusių skaičiaus skirtumas) gyventojų skaičius sumažėjo 18 771 (išankstiniai duomeny ys), o dėl neto tarptautinės migracijos (imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas) padidėjo 23 099.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
