Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) bei „Stiprūs kartu“ duomenimis, iš viso dar yra per 20 tūkst. neužimtų vietų, kurios galės būti skirtos ukrainiečių gyvenimui. Į Lietuvą atvyko ir oficialiai registravosi daugiau nei 36 tūkst. asmenų iš Ukrainos.
Valstybė skirtų bent 17 tūkst. vietų
Kaip BNS informavo SADM, šiuo metu valstybei priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose gyvena beveik 4 tūkst. asmenų, o apgyvendinti būtų galima dar bent 17 tūkstančių.
„Valstybės valdomuose NT objektuose galima apgyvendinti apie 17 tūkst. asmenų, tačiau papildžius būsto registrą papildomomis masinio apgyvendinimo patalpomis šis skaičius bus kur kas didesnis“, – teigia SADM.
Pasak ministerijos, išnaudojus visas valstybės ir savivaldybių valdomo turto galimybes, prireikus būtų įrengiami konteineriniai apgyvendinimo moduliai.
Ministerija pabrėžia, kad bendrabučiai, mokyklos ir kitos valstybinės patalpos naudojamos tik tuomet, kai „Stiprūs kartu“ neturi pasiūlyti tinkamo būsto.
Nevyriausybininkai: yra dar 4 tūkst. vietų
Šios organizacijos savanorių koordinatorė Akvilė Bartaševičiūtė BNS sakė, kad sąrašuose dar yra apie 4 tūkst. laisvų butų, kuriuos žmonės pasiryžę suteikti ukrainiečių karo pabėgėliams. Jų yra ir visuose šalies didmiesčiuose.
Pasak A. Bartaševičiūtės, du trečdalai visų atvykusių ukrainiečių apgyvendinami per „Stiprūs kartu“, tai yra jų jau apgyvendinta daugiau nei 20 tūkstančių.
„Turime dar apie 4 tūkst. butų, kambarių – vietų, kur būtų galima apgyvendinti žmones. Žmonės dar registruojasi, nėra taip, kad registracija iš Lietuvos, tų, kurie gali priimti, yra sustojusi – tikrai taip nėra, tikrai galime priimti dar daugiau, ruošiamės, komunikuojame“, – sakė ji.
Prie šios iniciatyvos prisijungę gyventojai butus 1-3 mėnesiams suteikia nemokamai.
Anot „Stiprūs kartu“ atstovės, dažniausiai žmonės linkę priimti karo pabėgėlius į savo butus ar dalį namo, mažesnė dalis suteikia atskiras patalpas. Didžioji dalis ukrainiečiams suteiktų butų yra didmiesčiuose, kai kurie sutinka leisti gyventi pabėgėliams ir ilgiau. Dažniausiai apsigyvenantys yra moterys su vaikais.
„Stengiamės žmonėms paminėti, kad mažesnių miestų nereikėtų bijoti, nes tikrai yra ir darbų, yra mokyklos, kurios gali integruoti ir priimti vaikus, nes tai jiems labai svarbu, yra darželiai“, – kalbėjo A. Bartaševičiūtė.
Oficialiai mokosi per 5 tūkst.
Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą bėgdami nuo karo iš Ukrainos atvyko apie 15,5 tūkst. nepilnamečių, maždaug 4,2 tūkst. jų yra nesulaukę šešerių, t.y. ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, kol kas Lietuvos mokyklose registravosi daugiau nei 5 tūkst. moksleivių iš Ukrainos. Švietimo ministrės atstovas Dainoras Lukas BNS sako, kad tikimasi, jog šis skaičius augs.
„Taip, siekiame, kad visi vaikai, ir tie, kurie mokosi nuotoliniu būdu, užsiregistruotų mūsų mokyklose ir žinotume, kad jie mokosi“, – BNS teigė D. Lukas.
Ministerija primena, kad Lietuvos įstatymai įpareigoja užtikrinti teisę mokytis nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį dienos.
Nors dauguma ukrainiečių nesikreipia dėl prieglobsčio, o naudojasi kitu mechanizmu – teikia prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu, ministerija pažymi, jog ugdymas turi būti užtikrintas nepaisant teisinio statuso.
