Liepą Vyriausybė patvirtino Ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo centro kūrimo koncepciją. Ją sudarė ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės suburta tarpinstitucinė darbo grupė. Planuojama, kad centras Lietuvoje turėtų pradėti veikti iki 2023 metų pabaigos.
Steigs centrą krizėms valdyti
Šią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas aptarė, kaip ir kada pradės veikti Ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo centras. Komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, viena krizes valdanti institucija ir krizių valdymo koncepcija – vieni svarbiausių sprendimų šiuo metu.
„Integruotos krizių valdymo sistemos sukūrimas, mano požiūriu, yra vienas esminių krizių valdyme dabar reikalaujamų sprendimų. Kai žvelgi į tai, kaip atsiranda viena ar kita krizė, matome, kad kuriamos iš naujo vėl ir vėl valdymo struktūros.
Atsiranda kovidas – struktūra krizių valdymo, migracija – dar viena struktūra krizių valdymo. Padėtis reikalauja integruoto krizių valdymo supratimo“, – kalbėjo konservatorius L. Kasčiūnas.
Liepos pabaigoje Vyriausybė jau pritarė vieningai krizių valdymo koncepcijai. Kaip posėdyje teigė vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas, esminis siekis buvo sukurti integruotą krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą bei nuolat vykdyti grėsmių ir kitų situacijų stebėseną.
„Sutarėme, kad krizė turi būti suprantama kaip išorės ar vidaus įvykių ar procesų nulemta situacija, kuri kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams ar gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui.
[Krizėms spręsti] bus įsteigtas Nacionalinio lygmens ekstremalių situacijų valdymo centras, kuris veiks nacionaliniu lygiu, bus tarpinstitucinis, bus tiesiogiai pavaldus ministrui pirmininkui. Siūlome, kad išnyktų Ekstremaliųjų situacijų komisija ir grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupė Vyriausybės kanceliarijoje“, – sakė viceministras.
Veikti pradės nepakankamai greitai
K. Lančinsko teigimu, planuojama, kad centras savo veiklą turėtų pradėti 2023 metų pabaigoje. Tačiau tai netenkina nei prezidentūros, nei kai kurių Seimo narių.
„Mums kyla klausimų dėl terminų. Ar negalėtume ieškoti sprendimų, kad centras pradėtų veikti kiek įmanoma greičiau? Dveji metai pilnam veikimui galbūt tiktų įprastomis sąlygomis, tačiau šiandien, kai turime įtemptas situacijas, neaišku, kada jos baigsis, turėti veikiantį krizių valdymo centrą kiek įmanoma greičiau būtų vienas pagrindinių tikslų“, – posėdyje sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Darius Urbonas.
Jam antrino ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Dainius Gaižauskas, pažymėjęs, kad centro veikimas svarbus jau dabar, kuomet šalyje sprendžiamos kelios krizės vienu metu.
„Klausimas yra vienas – kodėl tas centras dabar neveikia? Nesuprantu, kodėl iki šiol dienos šitas centras neveikia. Juoba, kad visos procedūros, viskas buvo aprašyta. 2023 metai. Ką čia reikia daryti? Reikia specialistų, naujų neruošime, reikia surasti. Jie yra surasti, tik juos reikia surinkti, įveiklinti ir kad jie pradėtų siūlymus teikti, nes krizes turime kelias – kovido, migrantų ir Vyriausybės krizė, kad ji nesitvarko“, – piktinosi D. Gaižauskas.
Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtino, kad pagal Vidaus reikalų ministerijos pateiktą modelį matyti, kad „norime įkurti dar vieną biurokratinę instituciją, kuri būtų neaišku kokiais principais sudaryta“.
„Tačiau ji atsirastų virš visų ministerijų ir dar prie ministerijų esančių departamentų. Kaip jūs įsivaizduojate krizės valdymą tokios institucijos ir kiek tai būtų realu duoti valdingus ar koordinuotus nurodymus?“ – klausė S. Skvernelis.
Vidaus reikalų viceministras K. Lančinskas teigė, kad kuriant krizių valdymo centrą bandoma išvengti kai kurių institucijų veiklos dubliavimosi bei institucinių konkurencijos. Planuojama, kad institucijai vadovautų krizių valdyme patirties turintis pareigūnas.
„Centrui vadovautų aukščiausio rango karjeros valstybės tarnautojas, geriausiu atveju tai būtų buvęs arba esamas komandiruotas statutinis pareigūnas arba kariškis, turintis patirties ir baigęs mokslus krizių valdyme ir strateginiame vadovavimo lygmenyje“, – sakė K. Lančinskas.
Steigti Nacionalinių krizių valdymo centrą prie Vyriausybės metų pradžioje pasiūlė Valstybės gynimo taryba, apsvarsčiusi koronaviruso krizės valdymą.
