„Kas per reiškinys? Norvegija Sandvoll rytas“, – klausia Andrius.
Estui Egon Lakovits taip pavyko užfiksuoti neįtikėtino grožio kadrus.
Vaizdas užfiksuotas sekmadienį žvelgiant iš Kooraste kaimo, Estijoje, į pietus nuo Tartu. Sinoptikai ragina Lietuvoje stebėti ir fiksuoti išskirtinius vaizdus.
„Pietrytinėje Estijos dalyje buvo užfiksuoti perlamutriniai debesys (poliariniai stratosferiniai debesys). Tokie debesys šiauriniuose kraštuose pasirodo tik žiemą, kuomet stratosferoje labai nukrenta temperatūra (žemiau -78...-85 °C) ir susidaro sąlygos formuotis ploniems, bet labai spalvotiems debesims.
Lietuvoje šį reiškinį teoriškai irgi įmanoma pastebėti, tačiau, kiek atmintis bando prisiminti, toks reiškinys mūsų šalyje dar niekad nebuvo įamžintas. Jei netyčia pamatysit keistus vaivorykštinius, tarsi tepalo dėmė ant asfalto, debesis (Saulei nusileidus/nepakilus), tuomet būtinai fotografuokite.
Europinėje šiaurės pusrutulio dalyje perlamutrinių debesų matomumo zona driekiasi nuo Islandijos iki Skandinavijos (fiksuojami iki keleto kartų per žiemą), bet retesniais atvejais šie debesys pasirodo ir piečiau. Įprastai perlamutriniai debesys formuojasi ir gali būti matomi tik žiemos mėnesiais – nuo gruodžio iki vasario vidurio“, – skelbiama Meteo.lt.
Kokie orai laukia?
Klimatologas doc. Gintautas Stankūnavičius pateikė ilgalaikę apžvalgą, kokie mūsų laukia orai per Kalėdas, Naujuosius metus ir sausio mėnesį.
„Dabar pačių tamsiausių naktų ir trumpiausių dienų laikas. Dienos trukmė kinta nuo beveik 7 valandų (6:57) pačiuose šiauriniuose iki 7:20 – pačiuose pietiniuose Lietuvos rajonuose. Beje tamsios ir dienos. Tam didelės įtakos turi tamsus, besniegis paviršius, o pastarosiomis dienomis ir stori frontiniai debesys su krituliais. Šis trumpiausių dienų laikotarpis užtruks iki sekmadienio, o nuo kitos savaitės dienos po minutę ims ilgėti.
Labai šilti orai dabartiniu metu – labai stipraus vakarų–rytų krypties srauto nuo Šiaurės Atlanto vidutinių platumų pasekmė. Nors virš Atlanto dabartiniu metu labai stiprių audrų nėra, tačiau vėjo greitis sparčiai didėja kylant aukštyn: apie 3 km aukštyje vyraujantis vėjo greitis virš Europos siekia 17–30 m/s, o 9 km aukštyje – 45–60 m/s. Dar aukščiau, pereinant į stratosferą, vėjo greitis mažėja. Toks didelio greičio laukas ištįsęs nuo vandenyno link žemyno atlieka dvejopą funkciją: neleidžia žemesniuose sluoksniuose slenkančioms oro masėms greitai atvėsti ir aprūpina besivystančius sūkurius kinetine energija. Artimiausiomis dienomis minėtas vakarų–rytų krypties srautas transformuosis, pakeis kryptį ir oras į Europą (aukštesniuose sluoksniuose) jau keliaus iš šiaurės vakarų – nuo pietinės Grenlandijos dalies ir Labradoro jūros akvatorijos. Virš Baltijos regiono oro pernašos greitis sumažės ir čia formuosis aukštuminis slėnis, kuris bus palankus sinoptinio masto sūkurių sulėtėjimui ir pildymuisi virš Baltijos regiono ir šiaurės vakarinės Rusijos dalies.
Vienas tokių lėtėjančių ir gilių cikloninių sūkurių Baltijos jūros centrinę dalį pasieks ketvirtadienio vakare. Todėl ketvirtadienį po pietų stiprės pietryčių krypties vėjas, visur prognozuojama šlapdriba, o pajūryje – šlapdriba su lietumi. Oro temperatūra tiek naktį, tiek dieną siek 0 – +5 °C. Penktadienį, ciklono centrui slenkant toliau į rytus ir pietryčius, vėjas keisis į pietvakarių, o vėliau ir vakarų. Kadangi ciklono centras prognozuojamas tiesiai virš Lietuvos – visur laukiama šlapdriba. Oro temperatūra pradžioje bus kiek aukštesnė už 0 °C (pajūryje +1 – +4 °C), o vakare atšals iki +1 – -4 °C ir šlapdribą keis sniegas. Šeštadienį šio gilaus ciklono centras pasitrauks link Rusijos Pskovo ir Novgorodo sričių, tačiau gūsingas vėjas Lietuvoje pūs nuo jūros ir oro temperatūra Lietuvoje bus apie 0 °C, pajūryje aukštesnė, o šalies rytuose laipsniu žemesnė. Visą tą dieną prognozuojama šlapdriba, o pajūryje ir kai kur vakariniuose rajonuose – šlapdriba su lietumi. Sekmadienį slėgis laikinai kils, orai giedrysis, naktį oro temperatūra kris iki -1 – -5 °C, dieną šiek tiek pakils, iki +1 – -4 °C. Tačiau gausesnių kritulių šią dieną neprognozuojama“, – skelbia G. Stankūnavičius.
Kokios bus Kalėdos ir Naujieji metai?
„Šventų Kalėdų išvakarėse prie Baltijos regiono priartės naujas gilus Atlanto ciklonas. Tiesa, jo greitis šiame regione sumažės ir pirmiausia orai pirmadienio pusėje atšils pajūryje, o vėliau ir likusioje šalies dalyje. Priartėjus šiam ciklonui pradžioje prognozuojama šlapdriba, vėliau lietus. Tokie šiltesni, bet permainingi su krituliais orai Lietuvos pajūryje laikysis beveik iki kito savaitgalio, o likusioje dalyje – iki kitos savaitės vidurio, vėliau nežymiai atšals. Preliminariai vertinant prognozuojamą kritulių kiekį ir fazinį jų būvį – Naujų metų išvakarėse pakankama sniego danga (> 10 cm) turėtų būti Lietuvos šiaurės rytuose, vietomis šiaurėje ir Žemaičių aukštumoje. Kitur, greičiausiai, ji bus neištisinė, o pajūryje – mažai tikėtina.
Dėl aktyvių Atlanto ciklonų ir stiprios vakarų–rytų krypties oro pernašos šiltesni nei įprastai orai bus Vidurio ir Rytų Europoje, Urale, Vakarų Sibire ir šiauriniame Kazachstane. Sibiro (Azijos) anticiklonas pastaruoju metu yra atsitraukęs link Rytų Sibiro ir Tolimųjų Rytų, todėl ten vyraus stiprūs šalčiai (iki -40 °C ir žemiau). Taip pat neįprastai šalta Kinijos šiaurės rytuose ir Korėjos pusiasalyje, tačiau kitos savaitės pabaigoje šalčiai ten atlėgs. Šiaurės Amerikoje, atvirkščiai, orai primena pavasarį, ypač ten, kur šiuo metu turėtų būti gili žiema: JAV šiaurinėse valstijose ir Kanados (tiksliau Albertos ir Saskačevano provincijų) pietuose. Ir stipraus atšalimo šiuose regionuose iki Naujųjų metų neprognozuojama.
Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad sausio mėnuo Europos vakaruose ir pietuose bus vidutiniškai šiltesnis, nei įprastai, o Šiaurės Europoje – šaltesnis. Lietuvai ir pietiniam Baltijos regionui prognozės nėra tokios vienareikšmiškos, bet tikėtina, kad sausis, kaip ir gruodis bus drėgnesnis už normą“, – skelbia G. Stankūnavičius.
