Britų meteorologai skelbia, kad šiandien 600 mylių pločio audra „Pia“ judės per šalį. Kai kur vėjo gūsiai gali siekti ir 36 metus per skundę. Gyventojai įspėjami dėl pavojaus gyvybei, skelbia šalies spauda.
Audra, kuriai vardą suteikė, Danijos meteorologijos institutas, atslinks šiąnakt vidurnaktį, todėl iki rytojaus 21 valandos vakaro Meteorologijos biuras yra paskelbęs perspėjimą dėl vėjo. Perspėjimas apima visą Škotiją ir Šiaurės Velsą, taip pat dalį Rytų Anglijos, Midlandso ir Šiaurės Anglijos.
„National Rail“ įspėjo, kad bus ribojamas traukinių greitis, o Škotijoje jau paveikti tokie maršrutai, kaip Edinburghas - Invernesas ir Glazgas - Obanas ir Mallaigas. Poveikis gali būti juntamas ir penktadienį. Organizacija AA paskelbė geltonąjį perspėjimą dėl eismo, nes prognozuojama, jog šventiniu laikotarpiu į kelius išriedės 16,1 mln. kelionių automobiliais.
Be to, kaip prognozuojama, penktadienis didžiuosiuose JK oro uostuose bus pati judriausia Kalėdų sezono diena: skaičiuojama, kad tą dieną per Londono Heathrow oro uostą keliaus 250 tūkst. žmonių.
Šeštadienis bus didžiausia kelionių traukiniais diena, nes keleiviai skubės grįžti namo prieš prasidedant inžineriniams darbams ir šventiniam traukinių tinklo uždarymui. Meteorologijos biuras skelbia, kad savaitgalis taip pat greičiausiai išliks vėjuotas, nes žemo slėgio sritis per Skandinaviją judės į rytus, o vakariniuose rajonuose ir toliau dažnai lis. Tačiau pietryčiuose turėtų išlikti sausa.
Ateinančią naktį didelėje Jungtinės Karalystės dalyje gali pūsti stiprus vakarų-šiaurės vakarų vėjas, paveiksiantis didelę teritoriją, todėl gali būti sutrikdytos kelionės. Vėjo gūsiai sieks 20-25 metrus per sekundę, o kai kur stipresni vėjo gūsiai gali siekti 29-32 metrus per sekundę. Meteorologai pridūrė, kad stipriausi vėjo gūsiai greičiausiai bus tolimoje Škotijos šiaurėje ir šiaurės rytuose, įskaitant šiaurines salas, kur ryte galimi 32-36 metrų per sekundę gūsiai.
Gyventojai taip pat perspėjami, kad gali pailgėti kelionių laikas arba reisai gali būti atšaukti, nes nukentės kelių, geležinkelių, oro ir keltų susisiekimas. Be to, galima žala pastatams. Taip pat gali nutrūkti elektros energijos tiekimas, o tai gali turėti įtakos kitoms paslaugoms, pavyzdžiui, mobiliajam ryšiui.
Kokie orai bus Lietuvoje?
Lietuvos orus veikiant ciklonų sistemoms, artimiausią parą bus šlapia bei vėjuota. Ketvirtadienio dieną didžiosios dalies rajonų neaplenks krituliai, vyraus lietus, šlapdriba. Ryto valandomis, orui dar neįšilus, kai kur gali susidaryti plikledis. Vakarų, pietvakarių vėjas stiprės iki 9-14 m/s, o antroje dienos pusėje keis kryptį į pietų, pietryčių, daug kur gūsiai pasieks ir 15-20 m/s. Aukščiausia oro temperatūra dieną svyruos tarp 0-5 laipsnių šilumos.
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, kaip ir dieną, daug kur ir toliau lis arba kris šlapdriba. Vėjas vis dar išliks gūsingas, vietomis įsibėgės iki 15-20 m/s. Žemiausia oro temperatūra nakties metu bus apie 0-4 laipsnius šilumos, o dieną pakils nežymiai, iki 1-5 laipsnių šilumos.
Šeštadienį daugelyje rajonų krituliai, vyraus sniegas, tačiau daugumoje vietovių jis ilgam neužsiliks – daug kur temperatūra vis dar kils aukščiau nulio. Naktį vietomis susidarys plikledis. Vėjas keis kryptį į vakarų, šiaurės vakarų, o vietomis kai kur vis dar sulauksime 15-20 m/s gūsių.
Nakties metu žemiausia temperatūra svyruos tarp 2 laipsnių šalčio ir 2 laipsnių šilumos, dienos metu daugiausiai sieks nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos.
Kas laukia per šventes ir sausio mėnesį?
Klimatologas doc. Gintautas Stankūnavičius pateikė ilgalaikę apžvalgą, kokie mūsų laukia orai per Kalėdas, Naujuosius metus ir sausio mėnesį.
„Dabar pačių tamsiausių naktų ir trumpiausių dienų laikas. Dienos trukmė kinta nuo beveik 7 valandų (6:57) pačiuose šiauriniuose iki 7:20 – pačiuose pietiniuose Lietuvos rajonuose. Beje tamsios ir dienos. Tam didelės įtakos turi tamsus, besniegis paviršius, o pastarosiomis dienomis ir stori frontiniai debesys su krituliais. Šis trumpiausių dienų laikotarpis užtruks iki sekmadienio, o nuo kitos savaitės dienos po minutę ims ilgėti.
Labai šilti orai dabartiniu metu – labai stipraus vakarų–rytų krypties srauto nuo Šiaurės Atlanto vidutinių platumų pasekmė. Nors virš Atlanto dabartiniu metu labai stiprių audrų nėra, tačiau vėjo greitis sparčiai didėja kylant aukštyn: apie 3 km aukštyje vyraujantis vėjo greitis virš Europos siekia 17–30 m/s, o 9 km aukštyje – 45–60 m/s. Dar aukščiau, pereinant į stratosferą, vėjo greitis mažėja. Toks didelio greičio laukas ištįsęs nuo vandenyno link žemyno atlieka dvejopą funkciją: neleidžia žemesniuose sluoksniuose slenkančioms oro masėms greitai atvėsti ir aprūpina besivystančius sūkurius kinetine energija.
Artimiausiomis dienomis minėtas vakarų–rytų krypties srautas transformuosis, pakeis kryptį ir oras į Europą (aukštesniuose sluoksniuose) jau keliaus iš šiaurės vakarų – nuo pietinės Grenlandijos dalies ir Labradoro jūros akvatorijos. Virš Baltijos regiono oro pernašos greitis sumažės ir čia formuosis aukštuminis slėnis, kuris bus palankus sinoptinio masto sūkurių sulėtėjimui ir pildymuisi virš Baltijos regiono ir šiaurės vakarinės Rusijos dalies.
Vienas tokių lėtėjančių ir gilių cikloninių sūkurių Baltijos jūros centrinę dalį pasieks ketvirtadienio vakare. Todėl ketvirtadienį po pietų stiprės pietryčių krypties vėjas, visur prognozuojama šlapdriba, o pajūryje – šlapdriba su lietumi. Oro temperatūra tiek naktį, tiek dieną siek 0 – +5 °C. Penktadienį, ciklono centrui slenkant toliau į rytus ir pietryčius, vėjas keisis į pietvakarių, o vėliau ir vakarų. Kadangi ciklono centras prognozuojamas tiesiai virš Lietuvos – visur laukiama šlapdriba. Oro temperatūra pradžioje bus kiek aukštesnė už 0 °C (pajūryje +1 – +4 °C), o vakare atšals iki +1 – -4 °C ir šlapdribą keis sniegas.
Šeštadienį šio gilaus ciklono centras pasitrauks link Rusijos Pskovo ir Novgorodo sričių, tačiau gūsingas vėjas Lietuvoje pūs nuo jūros ir oro temperatūra Lietuvoje bus apie 0 °C, pajūryje aukštesnė, o šalies rytuose laipsniu žemesnė. Visą tą dieną prognozuojama šlapdriba, o pajūryje ir kai kur vakariniuose rajonuose – šlapdriba su lietumi. Sekmadienį slėgis laikinai kils, orai giedrysis, naktį oro temperatūra kris iki -1 – -5 °C, dieną šiek tiek pakils, iki +1 – -4 °C. Tačiau gausesnių kritulių šią dieną neprognozuojama“, – skelbia G. Stankūnavičius.
Kokios bus Kalėdos ir Naujieji metai?
„Šventų Kalėdų išvakarėse prie Baltijos regiono priartės naujas gilus Atlanto ciklonas. Tiesa, jo greitis šiame regione sumažės ir pirmiausia orai pirmadienio pusėje atšils pajūryje, o vėliau ir likusioje šalies dalyje. Priartėjus šiam ciklonui pradžioje prognozuojama šlapdriba, vėliau lietus. Tokie šiltesni, bet permainingi su krituliais orai Lietuvos pajūryje laikysis beveik iki kito savaitgalio, o likusioje dalyje – iki kitos savaitės vidurio, vėliau nežymiai atšals. Preliminariai vertinant prognozuojamą kritulių kiekį ir fazinį jų būvį – Naujų metų išvakarėse pakankama sniego danga (> 10 cm) turėtų būti Lietuvos šiaurės rytuose, vietomis šiaurėje ir Žemaičių aukštumoje. Kitur, greičiausiai, ji bus neištisinė, o pajūryje – mažai tikėtina.
Dėl aktyvių Atlanto ciklonų ir stiprios vakarų–rytų krypties oro pernašos šiltesni nei įprastai orai bus Vidurio ir Rytų Europoje, Urale, Vakarų Sibire ir šiauriniame Kazachstane. Sibiro (Azijos) anticiklonas pastaruoju metu yra atsitraukęs link Rytų Sibiro ir Tolimųjų Rytų, todėl ten vyraus stiprūs šalčiai (iki -40 °C ir žemiau). Taip pat neįprastai šalta Kinijos šiaurės rytuose ir Korėjos pusiasalyje, tačiau kitos savaitės pabaigoje šalčiai ten atlėgs. Šiaurės Amerikoje, atvirkščiai, orai primena pavasarį, ypač ten, kur šiuo metu turėtų būti gili žiema: JAV šiaurinėse valstijose ir Kanados (tiksliau Albertos ir Saskačevano provincijų) pietuose. Ir stipraus atšalimo šiuose regionuose iki Naujųjų metų neprognozuojama.
Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad sausio mėnuo Europos vakaruose ir pietuose bus vidutiniškai šiltesnis, nei įprastai, o Šiaurės Europoje – šaltesnis. Lietuvai ir pietiniam Baltijos regionui prognozės nėra tokios vienareikšmiškos, bet tikėtina, kad sausis, kaip ir gruodis bus drėgnesnis už normą“, – skelbia G. Stankūnavičius.
