2021-ųjų birželį Vyriausybė patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurioje nustatyti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai atskiriems sektoriams.
Vienas iš numatytų tikslų transporto sektoriuje – mažos taršos zonos Lietuvos miestuose. Darbotvarkėje numatyta, kad jas šalies miestų savivaldybės turėjo nustatyti iki 2023 m. pradžios.
Šis tikslas buvo pakartotas ir pernai atnaujintame Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane. Visgi išaušus 2023 m. sausio 1 d. taršos zonos Lietuvos savivaldybėse neatsirado.
Nespėjusių įsirengti nebaus
Susisiekimo ministerija žadėjo iki spalio 15 d. pateikti rekomendacijas savivaldybėms, kaip turėtų būti nustatomos mažos taršos zonos. Vėliau Susisiekimo ministerija teigė, kad gaires savivaldybėms pateiks iki metų galo
„Susisiekimo ministerija yra parengusi mažos taršos zonų rekomendacijų projektą ir šiuo metu derina pagal pateiktas institucijų pastabas viešo derinimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad pastabų kiekis didelis, artimiausiu metu skelbsime pakartotinį viešą derinimą, kurio metu galėsite susipažinti su dokumento turiniu“, – naujienų portalą tv3.lt informavo ministerija.
Ministerijos atstovai tikino, kad neturi informacijos, kiek savivaldybių įgyvendino reikalavimą įvesti mažos taršos zonos. O toms, kurios nespėjo to įgyvendinti numatytu laiko, panašu, kad nieko blogo nebus.
„Alternatyviųjų degalų įstatymas nėra numatęs sankcijų už įstatymo neįgyvendinimą“, – teigė ministerijos atstovai.
Zonos nustatytos, bet sprendimo dar nėra
„Sprendimo dėl mažos taršos zonos įvedimo projektas turėtų būti teikiamas Vilniaus savivaldybės tarybai šio mėnesio posėdyje, kuris vyks 18 dieną.
Pagal iki šiol aptartą variantą, mažos taršos zona turėtų būti nustatyta senamiestyje, o tuomet per šiuos metus būtų diskutuojama dėl įgyvendinimo klausimų: kriterijų, pagal ką apmokestinama, kokia suma ir kaip renkama rinkliava. Pats mažos taršos zonos įgyvendinimas turėtų prasidėti kitais metais“, – naujienų portalui tv3.lt atsakė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.
Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ parengtame sostinės darnaus judumo plano veiksmų planą iki 2024 m. jau nurodytos galimos tokių zonų ribos.
Plane numatyti trys etapais, kaip būtų įvedamos mažos taršos zonos Vilniaus mieste. Pirmajame etape mažos taršos zona būtų paskelbtas Vilniaus senamiestis.
Antrajame etape mažos taršos zona išsiplėstų per visą centrinę miesto dalį, apimtų ir dalį Naujamiesčio bei Šnipiškių.
Trečiajame etape mažos taršos zona apimtų teritoriją iki Žalgirio gatvės, visą Naujamiestį ir dalį Naujininkų teritorijos prie geležinkelio.
Mažos taršos zonos Vilniuje„Tokią zoną sukūrus, bus ribojamas taršių automobilių patekimas į zoną. Skaičiuojama, kad sumažinus automobilių srautą 10 procentų, išmetamųjų kietųjų dalelių (KD10) kiekis sumažėtų 31 proc. (nuo 0,1 iki 0,07)“, – rašoma veiksmų plane.
Preliminariai skaičiuojama, kad mažos taršos zonos įrengimas kainuos 200 tūkst. eurų.
Kaune atsiras jau šią vasarą
Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius teigė, kad mažos taršos zonos nustatytos ir patvirtintos 2019 m. Kauno darnaus judumo plane.
„Šiaurės ir Vakarų Europos miestuose tokia praktika jau veikia seniai – taip siekiama sumažinti automobilių judėjimą centrinėse zonose ir jų keliamą taršą“, – teigė jis.
Pasak M. Matusevičiaus, Kauno mieste pirmoji zona turėtų atsirasti senamiestyje šią vasarą. Antroji zona numatyta centrinėje dalyje, tačiau tik pastačius vadinamąjį Kėdainių tiltą ir „nukrovus“ dalį transporto.
„Senamiestyje, pirmoje zonoje, ruošiamasi įrengti 11 vaizdo stebėjimo kamerų. Jos fiksuos įvažiuojantį ir išvažiuojantį transportą. Diegiama sistema turės galimybę identifikuoti transporto priemonę, įvertinti zonoje buvimo trukmę, taikyti numatytą mokestį.
Kai bus įdiegta sistema, miesto taryba spręs, kokios transporto priemonės galės įvažiuoti nemokamai, kurioms bus taikomas mokestis. Šiuo metu per Senamiestį vyksta transporto tranzitas nuo Muitinės g. link Jonavos g. Įdiegta sistema padės išvengti tranzito, kas ženkliai sumažins transporto keliamą taršą“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės atstovas.
Panevėžys namų darbus atliko
Panevėžys yra vienas retesnių pavyzdžių, kur miesto taryba priėmė konkretų sprendimą dėl taršos zonos. Gruodžio 29 d. politikai nusprendė ir patvirtino, kad mažos taršos zona Panevėžio mieste taps Elektros gatvė. Tai reiškia, kad šioje gatvėje bus draudžiamas taršių transporto priemonių eismas, skelbė portalas jp.lt.
Pasak Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos, važiuoti Elektros gatve (mažos taršos zonoje) bus draudžiama švenčių dienomis ir savaitgaliais.
Išimtys draudimui įvažiuoti į mažos taršos zonas paliekamos tolimojo bei miesto reguliaraus susisiekimo autobusams, kurių maršrutai patvirtinti Viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje.
Elektros gatve važiuoti galės ir transporto priemonių valdytojai, kurie bus deklaravę gyvenamąją vietą ar vykdantys veiklą mažos taršos zonoje. Vairuotojai turės išsiimti leidimus, leidžiančius važiuoti mažos taršos zonoje.
Nustačius mažos taršos zoną Elektros gatvėje, siekiama sumažinta automobilių sukeliamą oro taršą bei triukšmą. Nauji draudimai įsigalios nuo 2025 metų sausio 1 dienos.
Į mažos taršos zoną, švenčių dienomis ir savaitgaliais įvažiuoti nebus galima su automobiliu, turinčiu vidaus degimo variklį (benzinas ar dujos, ar benzinas ir dujos, ar benzinas ir etanolis, ar benzinas ir elektra ir dujos, ar benzinas ir etanolis ir dujos, ar dujos ir elektra, ar etanolis, ar etanolis ir dujos):
nekategorizuotu – nuo 2025 m. sausio 1 d;
„Euro 1“ standarto – nuo 2025 m. sausio 1 d.;
„Euro 2“ standarto – nuo 2025 m. sausio 1 d.;
„Euro 3“ standarto – nuo 2028 m. sausio 1 d.;
„Euro 4“ standarto – nuo 2028 m. sausio 1 d.;
„Euro 5“ standarto – nuo 2032 m. sausio 1 d.;
„Euro 6“ standarto ar naujesniu – nuo 2035 m. sausio 1 d..
Taip pat su automobiliu, turinčiu VDV (dyzelinas):
nekategorizuotu – nuo 2025 m. sausio 1 d;
„Euro 1“ standarto – nuo 2025 m. sausio 1 d.;
„Euro 2“ standarto – nuo 2025 m. sausio 1 d.;
„Euro 3“ standarto – nuo 2026 m. sausio 1 d.;
„Euro 4“ standarto – nuo 2026 m. sausio 1 d.;
„Euro 5“ standarto – nuo 2030 m. sausio 1 d.;
„Euro 6“ standarto ar naujesniu – nuo 2033 m. sausio 1 d.
Idėja graži, įgyvendinamas neaiškus
„Mažos taršos zonos yra sveikintinas siekis – visi norime savo miestuose ir miesteliuose kvėpuoti švaresniu oru. Klausimai prasideda tuomet, kai kalbame apie tai, kur ir kaip tai turėtų būti padaryta“, – naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).
Asociacijos nuomone, lūkesčiai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. savivaldybės turės tokias zonas nustatyti ir pateikti Susisiekimo ministerijai, buvo sukelti nepagrįstai, anot jos, iki šiol oficialaus reikalavimo ar rekomendacijų tai padaryti nėra.
„Žinome, kad jos turėtų būti patvirtintos susisiekimo ministro įsakymu Seimui priėmus Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisas, ir savivaldybės tam ruošiasi. Šiuo metu beveik visos savivaldybės turi pasirengusios Darnaus judumo planus, kuriuose buvo vertinama ir mažos taršos zonų nauda, o trys didžiosios savivaldybės jau yra parengusios preliminarias mažųjų taršos zonų studijas“, – teigė LSA atstovai.
Visgi, anot jų, tik paskelbus apie tokį ministerijos ketinimą dėl mažos taršos zonų nustatymo, jis sulaukė nemažai kritikos tiek iš savivaldybių, tiek iš urbanistikos bei aplinkosaugos ekspertų.
„Ne dėl pačios idėjos, o dėl to, kaip ji turi būti įgyvendinta. Tokių visuotinių rekomendacijų įrengti mažesnės taršos zonas silpnoji vieta buvo ta, kad to buvo tikimasi visiškai neatsižvelgiant nei į savivaldybės dydį, nei į jos gyventojų skaičių, nei į eismo intensyvumą ar autotransporto būklę. O juk situacija šalies didmiesčiuose ar mažame rajono miestelyje įvertinus minėtus kriterijus būtų visiškai skirtinga“, – aiškina LSA.
Panašu, kad Susisiekimo ministerija šiuos argumentus išgirdo ir siūlomas rekomendacijas pakoregavo.
LSA teigimu, pagal dabartinius planus, mažos taršos zonas turėtų nustatyti tik tie miestai, kuriuose yra virš 50 tūkstančių gyventojų (tai yra – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir galimai Alytus, kurio skaičiai kinta) ir kurortai – Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga. Siūlomas pasirengimo terminas: 2024–2025 metai, įgyvendinimas – nuo 2025 metų.
Ministerija siūlo taršiais automobiliais laikyti tuos benzininius ir dyzelinius automobilius, kurie buvo pagaminti iki 2000 metų, o savivaldybėms ketinama palikti teisę šią ribą koreguoti.
„Vis tik net ir patikslinus rekomendacijas, lieka nemažai klausimų. Pavyzdžiui, ar automobilių amžiaus nustatymo sistemos įdiegimo ir administravimo kaštai nebus didesni nei pajamos, gaunamos už baudas ar leidimus įvažiuoti į atitinkamas zonas? Ką daryti tiems gyventojams, kurie neturi finansinių galimybių įsigyti naujesnį automobilį – ar jiems bus įmanoma pasiūlyti adekvačias ir prieinamas alternatyvas?
Kiek laiko reikės prie naujų reikalavimų prisitaikyti įvairioms tarnyboms, teikiančioms viešąsias ir verslo paslaugas, tarp kurių – skubi pagalba, komunalinių atliekų išvežimas, gatvių priežiūra, maisto produktų pristatymas ir panašiai? Kaip turės keistis ir prisitaikyti viešasis transportas?” – klausimus kelia LSA.
Iki 2045 m. neliks benzininių ir dyzelinių automobilių
Visgi ateityje numatytos dar griežtesnės priemonės nei mažos taršos zonos. Aplinkos ministerija sieks, kad per artimiausius dešimt metų, tai yra iki 2030 m., elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės sudarytų pusę visų transporto priemonių šalies automobilių parke.
Taip pat tikimasi, kad iki 50 proc. bus sumažintas įprastais degalais – benzinu ir dyzelinu – varomų automobilių skaičius miestuose.
Per dvidešimt metų iš kelių turės išnykti benzininiais ir dyzeliniai automobiliai.
Plane numatoma, kad nuo 2030 m. sausio 1 d. N1 klasės transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, išskyrus varomos alternatyviais degalais, Lietuvoje nebus registruojamos.
Pats tolimiausias ir ambicingiausias plano tikslas – iki 2045 m. transporte išvis neturėtų likti priemonių, kurios naudoja iškastinį kurą.