Seimas pritarė tai numatantiems Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimams. Už balsavo Seimo 121 narys, susilaikė du parlamentarai.
Įstatymo projekte nurodyta, kad savivaldybės nustato ir įgyvendina savivaldybės teritorijoje esančiuose miestuose mažos taršos zonas, lengvatines elektromobilių dalyvavimo eisme (maršrutinio transporto eismo juostas), įvažiavimo į mokamas zonas ir jų statymo miesto teritorijoje sąlygas.
Numatyta, kad Susisiekimo ministerija tvirtina rekomendacijas savivaldybėms, kaip tos mažos taršos zonos turėtų atrodyti. Naujienų portalas tv3.lt rašė, kad tą ministerija turėjo atlikti jau pernai.
Projekte taip pat numatyta, kada miestuose atsiras mažos taršos zonos. Nurodoma, kad Savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. nustato ir ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d. įgyvendina šio įstatymo 23 straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka mažos taršos zonas miestuose.
Pagal ankstesnį įstatymo projektą, mažos taršos zonas turėjo nusistatyti visos šalies savivaldybės iki šių metų pradžios. Tą iki šiol padarė Panevėžys ir... Subačius. Vienoje miestelio gatvėje yra numatyta mažos taršos zona.
Naujame įstatymo variante numatyta, kad ne visiems šalies miestams reikės tokias zonas įsivesti. Įstatyme nurodyta, kad mažos taršos zonas nustatyti turės atsirasti miestuose, turinčiuose daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, turinčiuose kurorto statusą arba kurortinės zonos statusą.
Tai reiškia, kad mažos taršos zonos turės atsirasti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Birštone, Druskininkuose, Neringoje, Palangoje, Anykščiuose, Trakuose, Zarasuose, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijose bei Kulautuvos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijose.
Anksčiaus vykusiame Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė teigė, kad verta pasvarstyti, kad mažos taršos zonos būtų nustatytos miestuose, turinčiuose bent 25 tūkst. gyventojų.
Kitos savivaldybės neprivalės, bet galės nusistatyti mažos taršos zonas. Tą pažymėjo ir komiteto posėdyje kalbėjusi susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė. Pasak jos, 50 tūkst. gyventojų riba neuždaro galimybės kitiems miestams nusistatyti mažos taršos zonos.
Iki 2045 m. neliks benzininių ir dyzelinių automobilių
Visgi ateityje numatytos dar griežtesnės priemonės nei mažos taršos zonos. Aplinkos ministerija sieks, kad per artimiausius dešimt metų, tai yra iki 2030 m., elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės sudarytų pusę visų transporto priemonių šalies automobilių parke.
Taip pat tikimasi, kad iki 50 proc. bus sumažintas įprastais degalais – benzinu ir dyzelinu – varomų automobilių skaičius miestuose.
Per dvidešimt metų iš kelių turės išnykti benzininiais ir dyzeliniai automobiliai.
Plane numatoma, kad nuo 2030 m. sausio 1 d. N1 klasės transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, išskyrus varomos alternatyviais degalais, Lietuvoje nebus registruojamos.
Pats tolimiausias ir ambicingiausias plano tikslas – iki 2045 m. transporte išvis neturėtų likti priemonių, kurios naudoja iškastinį kurą.
