Trečiadienį Vyriausybė spręs dėl naujų KET pakeitimų, kurie įsigaliotų jau nuo kitų metų. Naujienų portalas tv3.lt supažindina su svarbiausiais KET pokyčiais.
Atsiras dviračių gatvė
Naujose KET atsiranda naujas terminas – dviračių gatvė. Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, argumentuodama poreikį įteisinti dviračių gatvės eismo organizavimo būdą ir nustatyti atitinkamus naujus kelio ženklus ir specialius reikalavimus eismui dviračių gatvėje.
Dviračių gatvė būtų įrengiama ramaus, lėto eismo gatvėje (pavyzdžiui, siaurose senamiesčių, kurortų gatvėse), joje vyktų mišrus motorinių ir ne motorinių transporto priemonių eismas ir galiotų specialūs KET reikalavimai. Atsirastų ir nauji kelio ženklai „Dviračių gatvė“ ir „Dviračių gatvės pabaiga“.
Dviračių gatvėje bus galima važiuoti ne didesniu kaip 30 km/h greičiu ir lenkti.
Tokį dviračių gatvės eismo organizavimo būdą naudoja Nyderlandai, Belgija Vokietija, Latvija ir kitos šalys.
Naujovių sulauks ir elektrinių paspirtukų naudotojai. Atsiras naujas kelio ženklas „Motorinių dviračių eismas draudžiamas“, kuriuo būtų galima riboti motorinių dviračių (elektrinių paspirtukų) eismą tose miestų vietose, kur yra intensyvus pėsčiųjų eismas ar kur eismo sąlygos to reikalauja.
Naujų kelio ženklų gretas papildys ir ženklas „Gyvenamųjų transporto priemonių eismas draudžiamas“ ir nauja papildoma lentele „Gyvenamosios transporto priemonės“.
Šiomis eismo organizavimo priemonėmis ketinama spręsti gyvenamųjų transporto priemonių stovėjimo ir eismo problemas Kuršių nerijoje.
Atsiras ne tik nauji kelio ženklai, bet ir dings moraliai pasenę. Dings kelio ženklai „Radijo stotis“ ir „Internetas“. Susisiekimo ministerijos nuomone, šiais kelio ženklais perteikiama informacija nėra aktuali ir būtina eismo dalyviams, o informacija lengvai pasiekiama kitais būdais.
Viešajam transportui – atskiri šviesoforo signalai
Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva siūloma KET reglamentuoti atskirus šviesoforo signalus, skirtus tik maršrutiniam transportui, kuriuos naudojant galima suteikti prioritetą ir lanksčiau reguliuoti maršrutinio transporto eismą.
Jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją.
Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau.
Šviesoforų, skirtų maršrutiniam transportui, balti signalai juodame fone turės šias reikšmes:
- S formos signalas draudžia maršrutinio transporto eismą;
- horizontalaus brūkšnio formos signalas draudžia maršrutinio transporto eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis;
- kartu įjungti S formos ir horizontalaus brūkšnio formos signalai draudžia maršrutinio transporto eismą ir informuoja, kad netrukus bus įjungtas rodyklės (rodyklių) formos signalas;
- rodyklės (rodyklių) formos signalas leidžia maršrutinio transporto eismą nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis).
A juosta galės važiuoti ir motociklai
Keičiamas ir eismo organizavimas A juostose. Pagal naujas taisykles, bus leidžiama maršrutiniam transportui skirtomis eismo juostomis važiuoti automobiliams, pažymėtiems skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, kuriais vežami neįgalieji į neįgaliųjų dienos užimtumo centrą.
Be to, motociklininkų bendruomenės iniciatyva, siūloma leisti motociklais važiuoti maršrutiniam transportui skirtomis eismo juostomis, jeigu eismo juosta pažymėta motociklo simboliu.
Dėl pokyčių atsiras ir naujas A juostų ženklinimas:
- raide A, kuriomis gali važiuoti tik maršrutinis transportas (su galimybe jose naudoti atskirus šviesoforo signalus, skirtus vien tik maršrutiniam transportui);
- simboliu A+, kuriomis, be maršrutinio transporto, gali važiuoti visos kitos transporto priemonės, kurioms suteikta tokia teisė.
Keičiasi lenkimo taisyklės
Keičiamos ir lenkimo taisyklės. Siūloma aiškiai įvardyti, kad vairuotojas, sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, privalo duoti kelią ne tik priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, bet ir jį lenkiančioms transporto priemonėms (kai lenkiantysis yra jau persirikiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir atlieka lenkimo manevrą), kur toks lenkimas yra leidžiamas.
Kitu pakeitimu siekiama išspręsti daug ginčų ir konfliktų keliuose keliančią eismo situaciją, kuri susidaro transporto priemonėms rikiuojantis kelyje su bendra lėtėjimo ir greitėjimo eismo juosta.
Tokioje situacijoje greitėjimo juosta į transporto srautą ketinančiam įsilieti (persirikiuoti) vairuotojui privalu duoti kelią juo važiuojančioms arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančioms transporto priemonėms.
Jei greitėjimo juosta važiuojantis vairuotojas neketina persirikiuoti, įsilieti į gretimoje eismo juostoje judantį transporto srautą, o tęsia judėjimą ta pačia eismo juosta, kuri iš greitėjimo juostos pereina į lėtėjimo juostą, tokioje situacijoje kelią duoda iš kelio išvažiuojantis ir į lėtėjimo juostą besirikiuojantis transporto priemonės vairuotojas.
Taip pat siekiama atkreipti vairuotojų dėmesį, kad atliekant lenkimo manevrą privalu imtis papildomų atsargumo priemonių ir vengti nebūtinų lenkimo manevrų. Kelių policijos tarnybos parengtoje eismo įvykių apžvalgoje nurodoma, kad 2020 m. dėl lenkimo taisyklių pažeidimų žuvo 12 proc. visų žuvusiųjų eismo įvykiuose.
Siūlo pokyčius sankryžose
Taip pat siūloma aiškiau reglamentuoti situaciją sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, kai sankryžoje pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judančių transporto priemonių, iš kurių viena apsisukinėja, o kita suka į dešinę, trajektorijos susikerta.
Siūloma nustatyti, kad tokiu atveju tas vairuotojas, kuris apsisuka sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, duotų kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams.
Siekiant didesnės saugos geležinkelių pervažose, siūloma drausti eismo dalyviams geležinkelio pervažoje delsti ar stoviniuoti, taip pat užtrukti ilgiau, nei reikia ją pereiti ar pervažiuoti.
Taip pat siekiama nustatyti, kad dalis draudžiamųjų kelio ženklų galiotų ne tik iki artimiausios sankryžos, bet ir sankryžos plote.
Keis stovėjimo tvarką
Vilniaus miesto savivaldybė pasiūlė drausti transporto priemonių stovėjimą važiuojamųjų dalių sankirtose. Transporto priemonės, statomos kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje, riboja kelio matomumą, trukdo specialiųjų transporto priemonių, aptarnaujančio transporto vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams.
Sprendžiant elektromobilių įkrovimo stotelių stovėjimo vietų, kai jose paliekami elektromobiliai be tikslo juos pakrauti arba baigę krovimą elektromobiliai laiku nepatraukiami, užėmimo problemą siūloma KET papildyti nauju punktu, įpareigojančiu elektromobilio vairuotoją baigus krovimą nedelsiant patraukti transporto priemonę iš elektromobilių įkrovimo vietos.
Taip pat siūloma tikslinti papildomos lentelės „Elektromobiliai“ ir horizontaliojo ženklinimo paaiškinimus – nurodyti, kad tokiu būdu pažymėtos vietos skirtos elektromobiliams stovėti tik jų įkrovimo metu.
Suvienodins tvarką taksi ir pavežėjams
Naujose KET siūloma pakeisti sąvoką „aptarnaujantysis transportas“ ir nustatyti, kad juo taip pat laikomi lengvieji automobiliai, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, atvežantys į draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtą zoną keleivius arba atvykstantys jų paimti.
Pakeitimu siekiama suvienodinti taksi ir pavežėjų veiklos ir dalyvavimo viešajame eisme sąlygas.
Jei šiems pakeitimams trečiadienį pritars Vyriausybė, didžioji dalis pasikeitimų įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d., kita dalis, kuriai reikia didesnio pasiruošimo – naujų šviesoforų, kelio ženklų įrengimo – įsigalios nuo kitų metų birželio 1 d.